1

2006 m. lapkričio 30 d.La Honorable Hermandad, SL, kurios teises perėmė ieškovė La Mafia Franchises, SL, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (šis reglamentas buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), o pastarasis – 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2

Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra šis vaizdinis prekių ženklas:

3

Pagal peržiūrėtą ir iš dalies pakeistą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso 25, 35 ir 43 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

4

2007 m. birželio 11 d. prekių ženklo paraiška buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 24/2007. Prašomas įregistruoti prekių ženklas įregistruotas 2007 m. gruodžio 20 d. numeriu 5510921.

5

2015 m. liepos 23 d. Italijos Respublika pateikė prašymą EUIPO pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl visų prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas.

6

Šis prašymas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte (dabar – Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktas) nurodytu negaliojimo pagrindu. Italijos Respublika iš esmės teigė, kad ginčijamas prekių ženklas prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei, nes žodinis elementas „mafia“ reiškia nuorodą į nusikalstamą organizaciją, ir tai, kad šis prekių ženklas naudojamas ieškovės restoranų grandinei apibūdinti, ne tik sukelia labai negatyvius jausmus, bet ir reiškia „manipuliavimą“ pozityviu Italijos gastronomijos įvaizdžiu ir šio elemento neigiamos reikšmės subanalinimą.

7

2016 m. kovo 3 d. sprendimu Anuliavimo skyrius patenkino prašymą registraciją pripažinti negaliojančia.

8

2016 m. balandžio 29 d. ieškovė dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo pateikė apeliaciją.

9

2016 m. spalio 27 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO pirmoji apeliacinė taryba patvirtino, kad ginčijamas prekių ženklas prieštarauja viešajai tvarkai, ir atmetė apeliaciją.

10

Apeliacinė taryba pirmiausia pažymėjo, kad ginčijamo prekių ženklo prieštaravimas viešajai tvarkai turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamos visuomenės, esančios Europos Sąjungos teritorijoje ar jos dalyje, suvokimą; Europos Sąjungos prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu negaliojimo pagrindas yra tik dalyje Sąjungos.

11

Toliau Apeliacinė taryba nusprendė, kad žodinis elementas „mafia“ dėl dydžio ir padėties ginčijamame prekių ženkle buvo dominuojantis šio prekių ženklo elementas. Apeliacinė taryba pabrėžė, kad „Mafia“ reiškė nusikalstamą organizaciją, su kuria Italijos vyriausybė kovoja teisės aktais ir specialiomis įgyvendinimo priemonėmis. Be to, Apeliacinė taryba priminė, kad kova su organizuotu nusikalstamumu yra vienas svarbiausių Sąjungos institucijų tikslų. Apeliacinė taryba dar pabrėžė, kad EUIPO, kaip Sąjungos įstaiga, turi laikytis griežtos pozicijos bylose, kuriose pažeidžiami pagrindiniai Europos visuomenės principai ir vertybės, todėl ji turi neregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklo, kuris gali būti laikomas palaikančiu nusikalstamą organizaciją ar jai naudingu, dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Atlikusi tokį vertinimą Apeliacinė taryba nusprendė, pirma, kad ginčijamas prekių ženklas akivaizdžiai reklamuoja nusikalstamą organizaciją, žinomą kaip „Mafia“, ir, antra, kad ginčijamo prekių ženklo žodinių elementų visuma perteikė svetingumo ir žodinio elemento „mafia“ subanalinimo žinią ir taip iškreipė jo pavojingumą.

12

Galiausiai Apeliacinė taryba patvirtino, kad EUIPO neturi saugoti ginčijamo prekių ženklo ir kad šios išvados negali paneigti ne tai, kad žodinis elementas „mafia“ buvo dažnai naudojamas literatūroje ir kine, nei tai, kad EUIPO įregistravo kitus prekių ženklus, turinčius šį žodinį elementą.

13

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

14

EUIPO ir Italijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

15

EUIPO ginčija ieškinio A.7, A.8 ir A.9 priedų priimtinumą, taip pat paveikslėlių ir nuorodų, pateiktų ieškinio 44, 46 ir 54 punktuose ir nurodančių interneto puslapius, priimtinumą. Iš tiesų, šie elementai nebuvo pateikti jokioje procedūros EUIPO stadijoje.

16

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į apeliacijos dalyką Reglamento (EB) Nr. 207/2009 65 straipsnyje (dabar – Reglamento (ES) Nr. 2017/1001 72 straipsnis), Bendrojo Teismo kompetencija nėra peržiūrėti faktines aplinkybes pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas / VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, EU:T:2005:420, 19 punktą ir 2017 m. vasario 9 d. Sprendimo International Gaming Projects / EUIPO – adp Gauselmann (TRIPLE EVOLUTION), T‑82/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:66, 16 punktą).

17

Nagrinėjamu atveju, kaip per teismo posėdį pripažino ieškovė, šio sprendimo 15 punkte nurodyti įrodymai pirmą kartą pateikti ieškinyje Bendrajame Teisme. Todėl juos reikia atmesti kaip nepriimtinus ir nėra reikalo nagrinėti jų įrodomosios galios.

18

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punkto (dabar – Reglamento Nr. 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punktas), siejamo su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies f punktu, pažeidimu.

19

Pateikdama šį ieškinio pagrindą ieškovė pirmiausia teigia, kad nei „Mafia“ vardu žinoma organizacija, nei jos nariai nėra įtraukti į su terorizmu susijusių asmenų ir grupių sąrašą, pridėtą prie 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu gairių (OL L 344, 2001, p. 93; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 217), į kurį daroma nuoroda EUIPO nagrinėjimo gairėse siekiant iliustruoti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintą draudimą įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklus, prieštaraujančius viešajai tvarkai.

20

Toliau ieškovė teigia, kad, remiantis EUIPO praktika ir jurisprudencija, Europos Sąjungos prekių ženklas turi būti nagrinėjamas kaip visuma. Ginčijamame prekių ženkle esančios nuorodos į žodinį elementą „mafia“ nepakanka norint padaryti išvadą, kad vidutinis vartotojas jį suvokia kaip reklamuojantį ar remiantį šią nusikalstamą organizaciją. Atvirkščiai, kiti šio prekių ženklo elementai veikiau rodo, kad jis suvokiamas kaip tam tikra parodija arba nuoroda į „Krikštatėvio“ sagos filmus.

21

Be to, ieškovė tvirtina, kad ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos nėra „komunikacinės“– tokios, kurių paskirtis yra perduoti kitam asmeniui žinią. Todėl ginčijamas prekių ženklas nebuvo įregistruotas siekiant įžeisti, šokiruoti ar provokuoti. Atvirkščiai, plačioji visuomenė supranta, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas žymėti restoranų grandinei, kurios koncepcija susijusi ne su nusikalstama organizacija, o su „Krikštatėvio“ sagos filmais ir visų pirma šeimos ir korporatyvizmo vertybėmis, apie kurias kalbama šiuose filmuose.

22

Galiausiai ieškovė teigia, kad yra įregistruota ir galioja daug Europos Sąjungos ir Italijos prekių ženklų, kuriuose yra žodis „mafia“. Sekdama tai iliustruoti ieškovė, be kita ko, nurodo du EUIPO apeliacinės tarybos sprendimus, kurie, jos nuomone, turi panašumų su šia byla, t. y. 2012 m. sausio 13 d. sprendimą byloje R 1224/2011‑4, susijusį su Europos Sąjungos prekių ženklo MAFIA II paraiška, ir 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą byloje R 2822/2014‑5, susijusį su Europos Sąjungos prekių ženklo CONTRA-BANDO paraiška.

23

EUIPO ir Italijos Respublika ginčija šiuos argumentus.

24

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą, skaitomą kartu su šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktu, prekių ženklų, kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams, registracija pripažįstama negaliojančia.

25

Šis absoliutus atmetimo pagrindas grindžiamas bendruoju interesu – neleisti registruoti žymenų, kurie, naudojami Sąjungos teritorijoje, pažeistų viešąją tvarką arba nusistovėjusius moralės principus (2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Couture Tech / VRDT (Sovietinio herbo atvaizdas), T‑232/10, EU:T:2011:498, 29 punktas ir 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Brainlab / VRDT (Curve), T‑266/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:836, 13 punktas). Prekių ženklo registracijai kaip Europos Sąjungos prekių ženklo taikoma absoliutus atmetimo pagrindas, jeigu, be kita ko, jis yra labai žeidžiantis (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo PAKI Logistics / VRDT (PAKI), T‑526/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:564, 12 punktą).

26

Vertinant, ar yra Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas negaliojimo pagrindas, negali būti remiamasi tos atitinkamos visuomenės dalies, kurios niekas nešokiruoja, supratimu ir tos visuomenės dalies, kuri gali labai lengvai įsižeisti, suvokimu; vertinimas turi būti grindžiamas protingo, vidutiniškai jautraus ir vidutiniškai tolerantiško asmens kriterijais (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo PAKI, T‑526/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:564, 12 punktą; 2012 m. kovo 9 d. Sprendimo Cortés del Valle López / VRDT (¡Que buenu ye! HIJOPUTA), T‑417/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:120, 21 punktą ir 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Efag Trade Mark Company / VRDT (FICKEN LIQUORS), T‑54/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:593, 21 punktą).

27

Be to, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatytu absoliučiu atmetimo pagrindu, atitinkama visuomenė negali apsiriboti vien ta visuomenės dalimi, kuriai tiesiogiai skirtos prekės ar paslaugos, kurioms prašoma registracijos. Iš tiesų reikia atsižvelgti į tai, kad žymenys, kuriems taikomas šis atsisakymo pagrindas, šokiruotų ne tik tą visuomenę, kuriai šiuo žymeniu žymimos prekės ir paslaugos skirtos, bet ir kitus asmenis, kurie, nors jiems šios prekės ir paslaugos neskirtos, su šiuo žymeniu atsitiktinai susidurs kasdieniame gyvenime (žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Efag Trade Mark Company / VRDT (FICKEN), T‑52/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:596, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Curve, T‑266/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:836, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Taip pat reikia priminti, kad Sąjungos teritorijoje esanti atitinkama visuomenė iš esmės yra tam tikros valstybės narės teritorijoje ir kad žymenys, kurie gali būti suvokiami kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams, nėra tokie patys visose valstybėse narėse būtent dėl kalbinių, istorinių, socialinių ar kultūrinių priežasčių (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Couture Tech / VRDT (Sovietinio herbo atvaizdas), T‑232/10, EU:T:2011:498, 31–33 punktus).

29

Vadinasi, norint taikyti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą absoliutų atmetimo pagrindą, reikia atsižvelgti ne tik į visoms Sąjungos valstybėms narėms bendras aplinkybes, bet ir į atskirų valstybių narių ypatingas aplinkybes, galinčias daryti įtaką tokių valstybių teritorijoje esančios atitinkamos visuomenės suvokimui (2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Couture Tech / VRDT (Sovietinio herbo atvaizdas), T‑232/10, EU:T:2011:498, 34 punktas).

30

Šioje byloje, pirma, reikia pažymėti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 24 punkte, kad ginčijamas prekių ženklas yra sudėtinis žymuo, kurį sudaro kvadrato formos juodas fonas, kurio viduje yra baltai užrašyti žodiniai elementai „la mafia“ ir „se sienta a la mesa“, o už jų matyti raudonos rožės atvaizdas.

31

Žodinis elementas „la mafia“ tiek dėl užimamos erdvės, tiek dėl centrinės padėties ginčijamame prekių ženkle išsiskiria iš kitų elementų. Kitas žodinis elementas „se sienta a la mesa“ yra antraeilės svarbos, nes jo vieta yra po žodiniu elementu „la mafia“ ir jis užrašytas gerokai mažesnėmis raidėmis. Tas pats pasakytina apie raudonos spalvos rožę, kuri yra už žodinio elemento „la mafia“.

32

Todėl Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 25 punkte nepadarydama klaidos nurodė, jog žodinis elementas „la mafia“ buvo dominuojantis ginčijamo prekių ženklo elementas.

33

Antra, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad „Mafia“ neįtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, minimą Bendrojoje pozicijoje 2001/931/BUSP, į kurį daroma nuoroda EUIPO nagrinėjimo gairėse (B dalis, 4 skirsnis).

34

Iš tiesų, iš Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio matyti, kad jos priede esančiame sąraše nurodyti tik su teroro aktais susiję asmenys, grupės ir organizacijos. Šiame sąraše neišvardijami asmenys, grupės ir organizacijos, susiję su kitų rūšių nusikalstama veikla; prašomame įregistruoti prekių ženkle pateikta nuoroda į tokias organizacijas taip pat gali pagrįsti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte numatyto absoliutaus atmetimo pagrindo taikymą. Be to, iš pačios EUIPO nagrinėjimo gairių, kuriose daroma nuoroda į Bendrąją poziciją 2001/931, formuluotės matyti, kad EUIPO atkreipė dėmesį į tai, kad minėtose gairėse pateiktų Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų absoliučių atmetimo pagrindų pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis.

35

Taip pat reikia pažymėti, kad žodinis elementas „la mafia“ yra visame pasaulyje suprantamas kaip nuoroda į nusikalstamą organizaciją, kuri pradėjo veikti Italijoje ir kurios veikla išplito į kitas valstybes ir, visų pirma, pačioje Sąjungoje. Be to, visuotinai žinoma, kaip tai konstatavo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 26 punkte, kad ši nusikalstama organizacija naudoja bauginimą, fizinį smurtą ir žudymą vykdydama savo veiklą, kuri apima neteisėtą prekybą narkotikais, neteisėtą prekybą ginklais, pinigų plovimą ir korupciją.

36

Bendrasis Teismas mano, kad tokia nusikalstama veikla pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, visų pirmą pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, kaip nustatyta ESS 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2, 3 ir 6 straipsniuose. Šios vertybės yra nedalomos ir yra Sąjungos dvasinio ir dorovinio paveldo dalis. Be to, organizuotas nusikalstamumas ir šio sprendimo 35 punkte paminėta veikla priskirtina prie ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, dėl kurių SESV 83 straipsnyje numatyta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas imasi veiksmų. Taigi, kaip nurodo EUIPO ir Italijos Respublika, kovai su mafija daug pastangų ir išteklių skiriama ne tik Italijos vyriausybės, bet ir ES lygmeniu, nes organizuotas nusikalstamumas kelia didelę grėsmę saugumui visoje Sąjungoje.

37

Galiausiai, žodinis elementas „la mafia“ Italijoje suvokiamas labai neigiamai dėl šios nusikalstamos organizacijos keliamos didelės grėsmės šios valstybės narės saugumui. Kovos su mafija svarbą Italijoje patvirtina šioje valstybėje narėje galiojančios baudžiamosios teisės nuostatos, kurias nurodo EUIPO ir Italijos Respublika, konkrečiai susijusios su naryste toje organizacijoje ar parama jai. Šią svarbą patvirtina dar ir tai, kad šios valstybės teritorijoje veikia kelios viešosios įstaigos, kurioms konkrečiai pavesta vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir bausti už neteisėtą mafijos veiklą, ir kelios privačios asociacijos, kurios teikia pagalbą šios organizacijos aukoms.

38

Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo žodinis elementas „la mafia“ atitinkamai visuomenei akivaizdžiai reikštų nuorodą į nusikalstamos organizacijos, atsakingos už labai sunkius viešosios tvarkos pažeidimus, pavadinimą.

39

Trečia, ieškovė iš esmės teigia, kad atitinkama visuomenė neįžvelgs iš ginčijamo prekių ženklo jokio mafijos vykdomos nusikalstamos veiklos išaukštinimo, nes apie šią veiklą buvo sukurta daug grožinės literatūros kūrinių ir filmų. Ji priduria, kad ginčijamo prekių ženklo registracija nesiekiama šokiruoti arba įžeisti, nes juo žymimos prekės ir paslaugos nėra skirtos perduoti kitam asmeniui žinią, o norima tik pateikti užuominą į „Krikštatėvio“ sagos filmus. Ji pažymi, kad jos restoranų koncepcija yra tematinė ir susijusi su šia saga ir kad ginčijamas prekių ženklas įgijo gerą vardą.

40

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad kai žymuo yra itin šokiruojantis arba įžeidžiantis, jis turi būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams, neatsižvelgiant į prekes ir paslaugas, kurioms jis įregistruotas (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo PAKI, T‑526/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:564, 15 punktą). Be to, iš kartu skaitomų įvairių Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies (dabar – Reglamento (ES) Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalis) pastraipų matyti, kad jos susijusios su pačių prekių ženklų savybėmis, o ne su aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, prašančio įregistruoti šį prekių ženklą, elgesiu (2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Durferrit / VRDT – Kolene (NU‑TRIDE), T‑224/01, EU:T:2003:107, 76 punktas ir 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Sportwetten / VRDT – Intertops Sportwetten (INTERTOPS), T‑140/02, EU:T:2005:312, 28 punktas).

41

Taigi, viena vertus, tai, kad ginčijamo prekių ženklo registracija siekta ne šokiruoti ar įžeisti, o tik pateikti užuominą į „Krikštatėvio“ sagos filmus, neturi įtakos aplinkybei, kad atitinkama visuomenė šį prekių ženklą suvoks neigiamai. Be to, jokiu šio prekių ženklo elementu tiesiogiai neužsimenama apie šią sagą.

42

Kita vertus, ginčijamo prekių ženklo įgytas geras vardas ir ieškovės teminė restoranų koncepcija, susiję su filmu „Krikštatėvis“, nėra paties ginčijamo prekių ženklo savybės ir todėl taip pat neturi reikšmės vertinant, ar nagrinėjamas prekių ženklas prieštarauja viešajai tvarkai.

43

Be to, dažnai kinematografijos ar grožinės literatūros kūriniai dėl juose nagrinėjamų ir vaizduojamų temų šokiruoja ar žeidžia visuomenę ar jos dalį (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo FICKEN LIQUORS, T‑54/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:593, 33 punktą). Todėl tai, kad yra parašyta daug knygų ir pastatyta daug filmų, susijusių su mafija, negali pakeisti šios organizacijos padarytų nusikaltimų suvokimo.

44

Galiausiai, kaip iš esmės pažymėjo EUIPO savo atsakyme į ieškinį, ginčijamame prekių ženkle pavaizduotą raudoną rožę didelė atitinkamos visuomenės dalis gali suvokti kaip meilės ar santarvės simbolį, kuris kontrastuoja su mafijos veiklai būdingu smurtu.

45

Šį kontrastą dar labiau sustiprina ginčijamame prekių ženkle esanti frazė „se sienta a la mesa“. Iš tikrųjų ši frazė ispanų kalboje reiškia „sėda prie stalo“, ir didelė visuomenės dalis, kuri supranta šią kalbą, šią frazę gali suprasti kaip užuominą į valgymą kartu. Taigi, mafijos susiejimas su svetingumo ir poilsio idėja, kurią išreiškia valgymas kartu, prisideda prie šios nusikalstamos organizacijos neteisėtos veiklos subanalinimo.

46

Todėl, kaip teigia EUIPO ir Italijos Respublika, žodinio elemento „la mafia“ susiejimas su kitais ginčijamo prekių ženklo elementais gali sukurti iš esmės teigiamą mafijos veiklos įvaizdį ir taip subanalinti šios organizacijos nusikalstamą veiklą.

47

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas prekių ženklas, vertinamas kaip visuma, nurodo nusikalstamą organizaciją, perteikia iš esmės teigiamą šios organizacijos įvaizdį ir taip subanalina šios organizacijos keliamą rimtą grėsmę pagrindinėms šio sprendimo 36 punkte minėtoms Sąjungos vertybėms. Taigi ginčijamas prekių ženklas gali šokiruoti arba įžeisti ne tik nuo šios nusikalstamos organizacijos nukentėjusius asmenis ir jų šeimas, bet ir bet kurį asmenį, kuris Europos Sąjungos teritorijoje susiduria su tokiu prekių ženklu ir yra vidutiniškai jautrus ir tolerantiškas.

48

Taigi Apeliacinė taryba nepadarydama klaidos padarė išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas prieštarauja viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktą, todėl patvirtino, kad prekių ženklo registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktą.

49

Šios išvados negali paneigti ieškovės nuorodos į kelis Europos Sąjungos prekių ženklus, kuriuose yra žodinis elementas „mafia“, ir į sprendimus MAFIA II ir CONTRA-BANDO, kuriomis norėta įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas neprieštarauja viešajai tvarkai. Iš tiesų primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo, kuriuos EUIPO apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu Nr. 207/2009, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl minėtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas tik remiantis minėtu reglamentu, o ne ankstesne Apeliacinių tarybų praktika (2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Alcon / VRDT, C‑412/05 P, EU:C:2007:252, 65 punktas; 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo ARTHUR ET FELICIE, T‑346/04, EU:T:2005:420, 71 punktas ir 2017 m. balandžio 6 d. Sprendimo Nanu-Nana Joachim Hoepp / EUIPO – Fink (NANA FINK), T‑39/16, EU:T:2017:263, 84 punktas). Darytina išvada, kad nei ieškovės nurodyti EUIPO sprendimai, nei tai, kad ši įregistravo kitus prekių ženklus, kuriuose yra žodinis elementas „mafia“, bet ne ginčijamąjį, negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

50

Tas pats pasakytina ir apie aplinkybę, kurią pabrėžė ieškovė, kad keli prekių ženklai, kuriuose yra žodinis elementas „mafia“, įregistruoti Italijoje. Iš tiesų Europos Sąjungos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos. Todėl tai, ar žymuo gali būti įregistruotas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas, turi būti vertinama remiantis tik reikšmingais teisės aktais. Taigi EUIPO ir atitinkamu atveju Sąjungos teismui nėra privalomi valstybėse narėse priimti sprendimai, – net jeigu jie ir gali į juos atsižvelgti, – net tuomet, jei šie sprendimai buvo priimti taikant nacionalinius teisės aktus, kurie buvo suderinti Sąjungos mastu (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo FICKEN LIQUORS, T‑54/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:593, 46 punktą; 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Australian Gold / VRDT – Effect Management & Holding (HOT), T‑611/13, EU:T:2015:492, 60 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Jiménez Gasalla / EUIPO (B2B SOLUTIONS), T‑685/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:438, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Darytina išvada, kad nei EUIPO, nei Sąjungos teismui nėra privalomi nacionaliniai registravimo sprendimai, kokius nurodo ieškovė, todėl nebūtina jų nagrinėti (šiuo klausimu žr. 2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Compagnie des montres Longines, Francillon / VRDT – Cheng (B), T‑505/12, EU:T:2015:95, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo B2B SOLUTIONS, T‑685/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:438, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51

Todėl ieškinį reikia atmesti kaip nepagrįstą ir nebūtina priimti sprendimo, pirma, dėl Italijos Respublikos nurodyto prieštaravimo, grindžiamo viso ieškinio nepriimtinumu, ir, antra, dėl EUIPO nurodyto prieštaravimo, grindžiamo antrojo reikalavimo pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją galiojančia, nepriimtinumu.

52

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal EUIPO ir Italijos Respublikos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia: