1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 110 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Luís Manuel dos Santos ir Fazenda Pública (Valstybės iždas, Portugalija) dėl vienodo kelių mokesčio (Imposto Único de Circulação), kurį jis turėjo sumokėti 2014 m. už naudotą transporto priemonę, importuotą iš kitos valstybės narės.

3

Código do Imposto Único de Circulação (Vienodo kelių mokesčio kodeksas, toliau – CIUC) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Vienodas kelių mokestis taikomas Portugalijoje įregistruotoms šių kategorijų transporto priemonėms:

<…>“

4

Ieškovas pagrindinėje byloje yra naudotos motorinės transporto priemonės, kurią jis importavo iš Jungtinės Karalystės, savininkas Portugalijoje. Ši priemonė, kuri šioje valstybėje narėje pirmą kartą įregistruota 1966 m. spalio 20 d., buvo iš naujo įregistruota Portugalijoje 2013 m. gegužės 31 d., t. y. po to, kai 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojo CIUC.

5

2014 m. gruodžio 31 d. iš jo buvo pareikalauta už minėtą transporto priemonę sumokėti 131,40 EUR vienodą kelių mokestį už 2014 m.

6

Manydamas, kad yra diskriminuojamas, ieškovas pagrindinėje byloje dėl minėto mokesčio pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Jis teigia, kad po 2007 m. liepos 1 d. importuotoms transporto priemonėms ir tokio paties senumo iki 2007 m. liepos 1 d. importuotoms ir įregistruotoms transporto priemonėms taikoma skirtinga mokestinė tvarka, nors jų savybės tokios pačios, o tai yra nesuderinama su laisvu prekių judėjimu valstybėse narėse, įtvirtintu SESV 110 straipsnyje.

7

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu paaiškina, kad ieškovo importuotai transporto priemonei, pirmą kartą įregistruotai kitoje valstybėje narėje 1966 m. spalio 20 d., taikomas vienodas kelių mokestis pagal CIUC 2 straipsnio 1 dalies b punktą, nes ji buvo importuota į Portugaliją ir iš naujo įregistruota po 2007 m. liepos 1 d., nors nuo šio mokesčio ji būtų atleista, jei pirmą kartą būtų buvusi įregistruota Portugalijoje. Taigi transporto priemonei mokestis taikomas tik todėl, kad pirmą kartą ji buvo įregistruota ne Portugalijoje, bet kitoje valstybėje narėje.

8

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Administrativo e Fiscal de Coimbra (Koimbros administracinių ir mokesčių bylų teismas, Portugalija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar SESV 110 straipsnyje įtvirtintas laisvo prekių judėjimo valstybėse narėse principas draudžia nacionalinės teisės normą (CIUC 2 straipsnio 1 dalies b punktą), kai ji aiškinama taip, kad, taikant vienodą kelių mokestį, neturi būti atsižvelgiama į pirmosios registracijos datą, jei ši registracija buvo atlikta kitoje valstybėje narėje, ir turėtų būti atsižvelgta tik į registracijos Portugalijoje datą, jeigu toks aiškinimas lemia, kad iš kitos valstybės narės importuotos transporto priemonės apmokestinamos didesniu mokesčiu?“

9

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį, jeigu atsakymą į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš jurisprudencijos arba jeigu atsakymas į pateiktą klausimą nekelia jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

10

Šioje byloje reikia taikyti šią nuostatą.

11

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos vienodas kelių mokestis mokamas už lengvąsias transporto priemones, skirtas keleiviams vežti, įregistruotas toje valstybėje narėje neatsižvelgiant į pirmąją transporto priemonės registraciją, jei ji įvyko kitoje valstybėje narėje, ir dėl to transporto priemonės, importuotos iš kitų valstybių narių, apmokestinamos didesniu mokesčiu nei panašios neimportuotos transporto priemonės.

12

Primintina, kad SESV 110 straipsnio tikslas – užtikrinti laisvą prekių judėjimą valstybėse narėse įprastomis konkurencijos sąlygomis. Juo siekiama panaikinti bet kokios formos apsaugą, galinčią atsirasti kitų valstybių narių gaminius apmokestinus vidaus mokesčiais, ypač jeigu jie yra diskriminuojamojo pobūdžio (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Budişan, C‑586/14, EU:C:2016:421, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

13

Todėl SESV 110 straipsnio pirmoje pastraipoje kiekvienai valstybei narei draudžiama apmokestinti kitų valstybių narių gaminius vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji apmokestina panašius vietos gaminius (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Budişan, C‑586/14, EU:C:2016:421, 20 punktas).

14

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad apmokestinimo sistema gali būti laikoma suderinama su SESV 110 straipsniu, tik jei nustatyta, kad ji sutvarkyta taip, kad bet kuriuo atveju importuoti gaminiai nebūtų apmokestinami daugiau nei nacionaliniai gaminiai ir kad bet kuriuo atveju ji nesukelia diskriminacinių pasekmių (2009 m. kovo 19 d. Sprendimo Komisija / Suomija, C‑10/08, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:171, 24 punktas ir 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo X, C‑437/12, EU:C:2013:857, 28 punktas).

15

Be to, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad importuotų naudotų automobilių apmokestinimo srityje SESV 110 straipsniu siekiama užtikrinti visišką vidaus mokesčių neutralumą konkurencijos tarp jau esančių nacionalinėje rinkoje gaminių ir importuotų gaminių atžvilgiu (2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Krawczyński, C‑426/07, EU:C:2008:434, 31 punktas ir 2010 m. birželio 3 d. Sprendimo Kalinchev, C‑2/09, EU:C:2010:312, 31 punktas).

16

Valstybės narės rinkoje esančios transporto priemonės yra šios valstybės narės vietos gaminiai, kaip jie suprantami pagal SESV 110 straipsnį. Kai šie gaminiai parduodami šios valstybės narės naudotų transporto priemonių rinkoje, jie turi būti laikomi analogiškais gaminiais, palyginti su tokio paties tipo ir tiek pat naudotomis transporto priemonėmis, turinčiomis vienodas charakteristikas. Iš tiesų šios valstybės narės rinkoje pirktos naudotos transporto priemonės ir tos, kurios pirktos kitose valstybėse narėse ketinant importuoti ir eksploatuoti pirmojoje valstybėje narėje, yra konkuruojantys gaminiai (2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 55 punktas ir 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Nisipeanu, C‑263/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:466, 24 punktas).

17

Iš to matyti, kad SESV 110 straipsniu kiekviena valstybė narė įpareigojama pasirinkti ir nustatyti mokesčius už transporto priemones taip, kad jais nebūtų sudaromos palankesnės vidaus naudotų transporto priemonių pardavimo sąlygos ir nebūtų atgrasoma nuo panašių naudotų transporto priemonių importo (2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 56 punktas ir 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Nisipeanu, C‑263/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:466, 25 punktas).

18

Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas vienodas kelių mokestis mokamas kasmet už kiekvieną Portugalijoje registruotą lengvąją transporto priemonę, skirtą keleiviams vežti, o jo dydis priklauso nuo atitinkamos transporto priemonės pirmosios registracijos datos Portugalijoje. Šis mokestis taikomas naujoms transporto priemonėms ir naudotoms transporto priemonėms, iš kitų valstybių narių importuotoms transporto priemonėms, pirmą kartą Portugalijoje įregistruotoms transporto priemonėms ir vidaus rinkoje jau esančioms transporto priemonėms.

19

Lengvosios transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjama transporto priemonė, atleidžiamos nuo vienodo kelių mokesčio, jeigu jos buvo įregistruotos Portugalijoje iki 1981 m. Panašioms transporto priemonėms, įregistruotoms kitose valstybėse narėse iki 1981 m., minėtas mokestis taikomas, jeigu Portugalijoje pirmą kartą jos buvo įregistruotos po šios datos.

20

Be to, šios transporto priemonės priskiriamos prie A kategorijos, jeigu pirmą kartą Portugalijoje buvo įregistruotos nuo 1981 m. iki 2007 m. liepos 1 d., t. y. iki CIUC įsigaliojimo dienos, o prie B kategorijos jos priskiriamos tuo atveju, jei pirmą kartą Portugalijoje buvo įregistruotos po 2007 m. liepos 1 d. Tačiau panašios transporto priemonės, importuotos iš kitų valstybių narių ir įregistruotos Portugalijoje po 2007 m. liepos 1 d., priskiriamos prie B kategorijos net jeigu kitose valstybėse narėse pirmą kartą buvo įregistruotos iki šios datos. Po 2007 m. liepos 1 d. į Portugaliją importuotos transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos kitose valstybėse narėse iki 2007 m. liepos 1 d., sistemingai apmokestinamos didesniu mokesčiu nei panašios neimportuotos transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos Portugalijoje iki šios datos.

21

Todėl nacionalinės teisės nuostatomis, nagrinėjamomis pagrindinėje byloje, iš kitų valstybių narių po 2007 m. liepos 1 d. importuotos naudotos transporto priemonės sistemingai apmokestinamos didesniu mokesčiu nei panašios vidaus naudotos transporto priemonės, nes pagal jas neatsižvelgiama į importuotų transporto priemonių pirmąjį įregistravimą kitose valstybėse narėse. Taigi jų tikslas – skatinti vidaus naudotų transporto priemonių pardavimą ir atgrasyti nuo panašių naudotų transporto priemonių importo.

22

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos vienodas kelių mokestis už toje valstybėje narėje įregistruotas lengvąsias transporto priemones, skirtas keleiviams vežti, taikomas neatsižvelgiant į pirmąją transporto priemonės registraciją, jei ji įvyko kitoje valstybėje narėje, ir dėl to transporto priemonės, importuotos iš kitų valstybių narių, apmokestinamos didesniu mokesčiu nei panašios neimportuotos transporto priemonės.

23

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos vienodas kelių mokestis už toje valstybėje narėje įregistruotas lengvąsias transporto priemones, skirtas keleiviams vežti, taikomas neatsižvelgiant į pirmąją transporto priemonės registraciją, jei ji įvyko kitoje valstybėje narėje, ir dėl to transporto priemonės, importuotos iš kitų valstybių narių, apmokestinamos didesniu mokesčiu nei panašios neimportuotos transporto priemonės.