25.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/7

—

Pripažinti, kad, nekompensavusi prarastos nuosavų išteklių sumos, kuri turėjo būti nustatyta ir sumokėta į Sąjungos biudžetą pagal Reglamento 1552/1989 (1) 2, 6, 10, 11 ir 17 straipsnius (Reglamento 609/2014 (2) 2, 6, 10, 12 ir 13 straipsniai), jeigu eksporto sertifikatai nebūtų pažeidžiant Sprendimo 91/482/EEB (3) 101 straipsnio 2 dalį išduoti aliuminio importui iš Angilijos 1999-2000 m., Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnį (vėliau 10 straipsnis, dabar Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis), ir

—

priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Nuo 1999 m. kovo mėn. iki 2000 m. birželio mėn. trečiųjų šalių kilmės aliuminis, pirmiausia importuojamas į Angiliją, buvo reeksportuojamas iš Angilijos ir importuojamas į Italiją. Angilijos valdžios institucijos mokėjo 25 USD už metrinę toną dydžio eksporto siuntos išmoką (toliau – „transporto pagalba“) už per Angiliją tranzitu gabenamas prekes. Ši „transporto pagalba“, Angilijos teikiama tranzitu gabenamų prekių atžvilgiu ir atitinkanti muito mokesčių grąžinimą, darytų negaliojančiu atleidimą nuo muitų, taikomą reeksporto iš Angilijos ir importo į ES atveju. Angilijos valdžios institucijos neteisingai taikė Sprendimo 91/482/EEB 101 straipsnio 2 dalį, nes jos išdavė eksporto sertifikatus, nors nebuvo įvykdytos atitinkamos sąlygos. Dėl Sprendimo 91/482/EEB 101 straipsnio 2 dalies pažeidimo, kai Angilija neteisingai išdavė eksporto sertifikatus, Italijai sutrukdyta surinkti muito mokesčius pagal EB 24 straipsnį (dabar SESV 29straipsnis).

2.

Jungtinė Karalystė yra finansiškai atsakinga už tradicinių nuosavų išteklių praradimą dėl pažeidžiant Sprendimo 91/482/EEB 101 straipsnio 2 dalį išduotų eksporto sertifikatų. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nesiėmė visų tinkamų priemonių, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus ir užtikrintų, jog Angilijos valdžia teisingai taikytų Sprendimą 91/482/EEB. Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos užjūrio teritorijos teisingai taikytų bet kurį joms taikomą teisės aktą, kaip antai Sprendimas 91/482/EEB, kad būtų veiksmingai apsaugoti ES finansiniai interesai.

3.

Jeigu dėl valstybės narės valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo prarandami nuosavi ištekliai, Sąjungai turi būti pervesta prarastus nuosavus išteklius atitinkanti suma. Todėl Jungtinė Karalystė turėtų kompensuoti Sąjungos biudžetui visą prarastų nuosavų išteklių sumą ir sumokėti delspinigius pagal Reglamento Nr. 1150/2000 (4) 11 straipsnį.