4.9.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 293/17

2017 m. birželio 13 d.Bundespatentgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje S/EA ir kt.

(Byla C-367/17)

(2017/C 293/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundespatentgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: S

Kitos kasacinio proceso šalys: EA, EB, EC

Prejudiciniai klausimai

Kuo remiantis turi būti priimtas sprendimas dėl 2007 m. vasario 15 d. kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai (šiuo atveju – Deutsches Patent- und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba)) pateikto prašymo pakeisti saugomos geografinės nuorodos specifikaciją, įtraukiant leidimą pjaustyti ir pakuoti produktą (šiuo atveju – Švarcvaldo kumpį) tik gamybos vietovėje: prašymo pateikimo dieną galiojusiu Reglamentu Nr. 510/2006 (1) ar priimant sprendimą galiojančiu Reglamentu Nr. 1151/2012 (2)?

Jei sprendimas turi būti priimtas remiantis šiuo metu galiojančiu Reglamentu Nr. 1151/2012:

2.1

Ar tai, kad netinkamas produkto vežimas perdirbti (pjaustyti ir pakuoti) į kitas vietoves gali turėti neigiamos įtakos autentiškam skoniui, autentiškai kokybei ir tinkamumo vartoti trukmei, produkto kokybės užtikrinimo požiūriu yra pakankamas su produktu susijęs pagrindimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punktą, siekiant uždrausti pjaustyti ir pakuoti produktą kitoje, ne jo gamybos vietovėje?

Ar specifikacijoje numatyti pjaustymo ir pakavimo reikalavimai, kurie neviršija taikomų maisto higienos standartų, produkto kokybės užtikrinimo požiūriu yra pakankamas su produktu susijęs pagrindimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punktą, siekiant uždrausti pjaustyti ir pakuoti produktą kitoje, ne jo gamybos vietovėje?

2.2

Ar tai, kad atitinkamai galimi gamintojų patikrinimai gamybos vietovėje (Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies g punktas, siejamas su 36 straipsnio 3 dalies a punktu ir 37 straipsniu) didina kontrolės laipsnį ir apskritai yra geresnė garantija, nei patikrinimai (dėl piktnaudžiavimo), kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1151/2012 36 straipsnio 3 dalies b punktą, siejamą su 38 straipsniu, gali būti laikoma iš esmės pakankamu su konkrečiu produktu susijusiu pagrindimu, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punkte, nustatyti saugomos geografinės nuorodos specifikacijoje reikalavimą pjaustyti ir pakuoti produktą tik jo gamybos vietovėje?

Jei į šio klausimo a punktą būtų atsakyta neigiamai:

Ar tuo atveju, kai produkto paklausa už regiono ribų taip pat yra labai didelė, o produktas dideliu mastu pjaustomas ir pakuojamas ne gamybos vietovėje, pateisinamas kitoks vertinimas, net jei konkrečių piktnaudžiavimo saugoma geografine nuoroda atvejų, apibrėžtų Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnyje, iki šiol nebuvo nustatyta?

2.3

Ar saugomos geografinės nuorodos specifikacijoje numatytas reikalavimas pjaustyti ir pakuoti produktą tik gamybos vietovėje gali būti pakankamai pagrįstas su konkrečiu produktu susijusiu argumentu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punktą, kad priešingu atveju būtų neužtikrintas toliau perdirbamo produkto atsekamumas?

Ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, kad

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (3), 18 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 931/2011 dėl atsekamumo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 dėl gyvūninės kilmės maisto produktų (4), reikalaujama užtikrinti galimybę atsekti maisto produktus, ypač gyvūninės kilmės;

b)	galimybė atsekti produktą turi būti užtikrinta produkto perdirbėjų dalyvavimu teisiniu požiūriu savanoriškose, tačiau de facto privalomose privačiose apsaugos sistemose?

2.4

Jei į kurią nors iš šio klausimo 1–3 dalių būtų atsakyta teigiamai:

Ar yra galimybė arba pareiga saugomos geografinės nuorodos specifikacijoje numatyti mažiau ribojančią priemonę, palyginti su privalomu pjaustymo ir pakavimo perkėlimu į gamybos vietovę, – reikalavimą ne gamybos vietovėje įsisteigusiems produkto perdirbėjams taikyti specifikacijoje numatytų įstaigų ir institucijų, kurios yra kompetentingos atlikti patikrinimus gamybos vietovėje, kontrolę (Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies g punktas)?

Jei sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis Reglamentu Nr. 510/2006 (žr. pirmąjį klausimą), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo atsakyti į antrojo klausimo dalis remiantis Reglamentu Nr. 510/2006, visų pirma šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies e punktu, siejamu su Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos įgyvendinimo taisykles (5), 8 straipsniu ir 8 konstatuojamąja dalimi.

(1) 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, p. 12).

(2) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, p. 1).

(3) OL L 31, p. 1.

(4) OL L 242, p. 2.

(5) OL L 369, p. 1.