7.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/3

2017 m. gegužės 4 d.Budai Központi Kerületi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VE/WD

(Byla C-232/17)

(2017/C 256/03)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Budai Központi Kerületi Bíróság (Budajauas centrinės apygardos teismas, Vengrija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: VE

Atsakovė: WD

Prejudiciniai klausimai

1.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai tam tikro esminio paskolos sutarties elemento (sutarties objekto, tai yra paskolos sumos, grąžinimo įmokų ir sandorio palūkanų) dydį vartotojas gali sužinoti jau pasirašęs sutartį (ne todėl, kad tai objektyviai būtina, o pagal pardavėjo ar tiekėjo bendrosiose sutarčių sąlygose įtvirtintą nuostatą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) dėl pardavėjo ar tiekėjo vienašalio valios pareiškimo (nors nurodyta, kad tai sutarties dalis), kuris vartotojui yra teisiškai privalomas?

2.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai tam tikras esminis paskolos sutarties elementas (sutarties objektas, tai yra paskolos suma, grąžinimo įmokos ir sandorio palūkanos) paskolos sutartyje nurodomas vartojant formuluotę „pateikiama susipažinti“, nepaaiškinus, ar susipažinti pateikta sutarties dalis yra teisiškai privaloma, ar ne, ir ar remiantis ja gali būti nustatomos teisės ir pareigos?

3.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai paskolos sutartyje tam tikras esminis elementas apibrėžiamas vartojant neteisingus terminus, ypač jeigu užsienio valiuta grindžiamoje paskolos sutartyje (pagal kurią kredito sumos nustatomos ir registruojamos užsienio valiuta – toliau: kredito valiuta – o pareiga grąžinti šias kredito sumas vykdoma nacionaline valiuta – toliau: „grąžinimo valiuta“)

1)

paskolos suma laikoma:

—

kredito linijos suma, išreikšta kredito valiuta; arba

—

maksimali paskolos sumos riba, kuri nustatoma kredito valiuta; arba

—

vartotojo prašomas finansavimas, kuris nustatomas grąžinimo valiuta; arba

—

išlaidų riba, kuri nustatoma grąžinimo valiuta?

2)

grąžinimo įmokomis laikoma maksimali numatoma grąžinimo įmokų riba, nurodyta kredito valiuta, ir (arba) grąžinimo valiuta?

4.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai užsienio valiuta grindžiamoje paskolos sutartyje (ne todėl, kad tai objektyviai būtina, o pagal pardavėjo ar tiekėjo bendrosiose sutarčių sąlygose įtvirtintą nuostatą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) sutarties objektas, tai yra paskolos suma ir grąžinimo įmokos:

1)

nustatyti kredito valiuta nurodant konkrečią sumą (apimančią tik simbolių, sudarytų iš skaitmenų nuo 0 iki 9, seką) ir grąžinimo valiuta nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą?

2)

nustatyti grąžinimo valiuta nurodant konkrečią sumą ir kredito valiuta nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą?

3)

nustatyti tiek kredito valiuta, tiek grąžinimo valiuta nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą?

4)

visiškai nenustatyti kredito valiuta ir nustatyti grąžinimo valiuta, nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą?

5)

visiškai nenustatyti grąžinimo valiuta ir nustatyti kredito valiuta, nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą?

4.1.

Ar, atsižvelgiant į 4 klausimo 5 punktą ir tuo atveju, jeigu nebūtų būtina nustatyti jokios konkrečios sumos ir jos nurodyti paskolos sutartyje jos sudarymo momentu, lieka užtikrinta galimybė tiksliai apskaičiuoti paskolos sumą sutarties sudarymo momentu, kai (ne todėl, kad tai objektyviai būtina, o pagal pardavėjo ar tiekėjo bendrosiose sutarčių sąlygose įtvirtintą nuostatą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi):

1)

paskolos sutartyje nenurodyta konkreti paskolos suma jokia valiuta;

2)

paskolos sutartyje nurodytas konkretus vartotojo prašomas finansavimas arba konkreti išlaidų suma, išreikšti grąžinimo valiuta;

3)

paskolos sutartyje nenurodyta paskolos suma, apskaičiuotina pagal aiškų skaičiavimo metodą grąžinimo valiuta, ir

4)

kiek tai susiję su tiksliu paskolos sumos apskaičiavimu kredito valiuta, paskolos sutartyje nurodytas skaičiavimo elementas yra neapibrėžto dydžio, ir pateikiama tik maksimali riba (konkretus vartotojo prašomas finansavimas arba konkreti išlaidų riba, išreikšti grąžinimo valiuta)?

4.2.

 

4.2.1.

Tuo atveju, jeigu nebūtų būtina nustatyti konkrečių sumų ir jų nurodyti paskolos sutartyje jos sudarymo momentu, kiek tai susiję su tiksliu apskaičiavimu:

1)

ar teisiškai reikalaujama, kad paskolos sutartyje būtų nustatyta sutarties objektu esanti suma, būtent, paskolos ir grąžinimo įmokų dydis, – o jeigu produkto palūkanos yra kintamosios, pirmąjį palūkanų laikotarpį atitinkančių grąžinimo įmokų dydis, – tokiu metodu, kuris leistų atlikti tikslų skaičiavimą sutarties sudarymo momentu; arba

2)

ar pakanka, kad paskolos sutartyje jos sudarymo momentu būtų nurodyti objektyviai identifikuotini parametrai, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti šiuos duomenis (sutarties objektą ir grąžinimo įmokas) ateityje (kitaip tariant, paskolos sutartyje jos sudarymo momentu tik nustatomi parametrai, pagal kuriuos bus galima atlikti tikslų skaičiavimą ateityje)?

4.2.2.

Tuo atveju, jeigu pakaktų to, kad sutarties objektu esančią sumą, būtent, paskolos ir grąžinimo įmokų dydį, – o jeigu produkto palūkanos yra kintamosios, pirmąjį palūkanų laikotarpį atitinkančių grąžinimo įmokų dydį, – būtų galima kredito valiuta apskaičiuoti ateityje, ar paskolos sutartyje jos pasirašymo momentu turi būti objektyviai nustatytas tas ateities momentas (kuris, logiškai mąstant, turėtų sutapti su tuo momentu, kai nustatoma sutartinė kredito suma kredito valiuta), ar vis dėlto šio ateities momento nustatymas gali būti paliktas išimtinei pardavėjo ar tiekėjo diskrecijai?

4.3.

kiek tai susiję su periodiškai kintamų palūkanų produktais, ar pakanka, kad būtų nustatomos konkrečios grąžinimo įmokų sumos (ir jos įtraukiamos į paskolos sutartį jos sudarymo momentu) ir (arba) tikslus apskaičiavimo kredito valiuta ir (arba) grąžinimo valiuta metodas dėl pirmojo palūkanų laikotarpio, ir dėl to tai nėra nesąžininga, ar vis dėlto teisiškai reikalaujama, kad būtų nustatytas (ir įtrauktas į paskolos sutartį jos sudarymo momentu) tikslus apskaičiavimo metodas kredito ir (arba) grąžinimo valiuta dėl visų palūkanų mokėjimo laikotarpių?

4.4.

Ar tikslus skaičiavimas gali būti užtikrintas nepažeidžiant sąžiningumo tik naudojant atitinkamą matematinę formulę, ar galimas ir kitas metodas?

4.4.1.

Ar tuo atveju, jeigu nebūtų būtina užtikrinti tikslaus skaičiavimo taikant atitinkamą matematinę formulę, galima pateikti pakankamai tikslų tekstinį apibūdinimą?

4.4.2.

Ar tuo atveju, jeigu nebūtų būtina užtikrinti tikslaus skaičiavimo taikant atitinkamą matematinę formulę, galima dar ir vartoti techninius terminus (pavyzdžiui, anuitetas arba linijinis paskolos grąžinimas), nepateikiant jokio papildomo paaiškinimo?