17.7.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 231/6

1.

Ar su Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 6 ir 7 straipsniais suderinama 2016 m. vasario 18 d.Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) sprendime įtvirtinta praktika, pagal kurią, nepaisant sąlygos dėl įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą nesąžiningumo ir nepaisant to, kad šia sąlyga grindžiamas prašymas dėl išieškojimo, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra neturi būti nutraukiama, nes vartotojui naudingiau, kad ji būtų tęsiama dėl to, kad sprendimo, priimto pagal Civilinio kodekso 1124 straipsnį pradėtame procese dėl pripažinimo, vykdymo atveju vartotojas negalėtų naudotis procesinėmis garantijomis, kurios būdingos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrai, tačiau ja neatsižvelgiama į paties Tribunal Supremo suformuotą ir nusistovėjusią praktiką, kuria remiantis minėtas Civilinio kodekso 1124 straipsnis (skirtas dvišalius įsipareigojimus sukuriančioms sutartims) paskolos sutarčiai netaikomas, nes tai realinė vienašalė sutartis, kuri laikoma sudaryta tik perdavus pinigus ir kuri dėl to sukuria pareigas tik paskolos gavėjui, bet ne paskolos davėjui (kreditoriui), o tai reiškia, kad jei šia Tribunal Supremo praktika būtų vadovaujamasi vykstant procesui dėl pripažinimo, reikalavimas dėl sutarties vykdymo nutraukimo ir žalos atlyginimo gali būti atmestas vartotojo naudai ir nebeliktų galimybės remtis tuo, jog jam būtų naudingiau, kad išieškojimo iš hipotekos procedūra būtų tęsiama?

2.

Jeigu būtų pripažinta, kad Civilinio kodekso 1124 straipsnis taikomas paskolos sutartims ar bet kuriuo atveju kredito sutartims, ar su Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniais suderinama tokia praktika, kaip nurodytoji, pagal kurią, vertinant, ar vartotojui būtų naudingiau, kad būtų tęsiama išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra, o ne vykdomas procesas dėl pripažinimo pagal Civilinio kodekso 1124 straipsnį, neatsižvelgiama į tai, kad per pastarąjį procesą gali būti atmesti prašymai nutraukti sutarties vykdymą ir atlyginti žalą, jeigu teismas taiko minėto Civilinio kodekso 1124 straipsnio nuostatą, kurioje numatyta, kad „jeigu nėra pagrįstų priežasčių, kurios leistų nustatyti terminą, teismas patenkina reikalavimą nutraukti prievolės vykdymą“, atsižvelgiant į tai, kad būtent ilgos trukmės (20 arba 30 metų) hipoteka užtikrintų paskolų ir kreditų būstui įsigyti atveju pakankamai tikėtina, kad teismai taikys šį atmetimo pagrindą, ypač kai mokėjimo pareigos neįvykdymas faktiškai nebuvo labai rimtas?

3.

Jeigu būtų pripažinta, kad vartotojui būtų naudingiau, kad būtų tęsiama išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra ir taikomi įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą padariniai, ar su Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniais suderinama tokia praktika, kaip nurodytoji, pagal kurią vietoj sutarties sąlygos taikoma įstatymo nuostata (Civilinio proceso kodekso 693 straipsnio 2 dalis), nepaisant to, kad sutartis gali išlikti be sąlygos dėl įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą, ir pagal kurią turi būti taikoma minėta Civilinio proceso kodekso 693 straipsnio 2 dalis, nors netenkinama esminė joje numatyta sąlyga – sutartyje įtvirtinto teisėto ir galiojančio susitarimo dėl įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą egzistavimas, kuris kaip tik ir buvo pripažintas nesąžiningu, niekiniu ir negaliojančiu?