10.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/22

1.

Ar pagal 1995 m. spalio 24 d. Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1) 22, 23 ir 24 straipsniuose nustatytą tvarką draudžiamas nacionalinės teisės aktas, pagal kurį, be duomenų apsaugos institucijų įgaliojimų imtis veiksmų ir suinteresuotojo asmens teisių gynimo priemonių, teisė pareikšti ieškinį vartotojų interesų pažeidėjui suteikiama ne pelno asociacijoms, saugančioms vartotojų interesus?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

2.

Ar tokiu atveju kaip šis, kai asmuo savo interneto svetainėje integruoja programos kodą, nukreipiantį naudotojo naršyklę į trečiosios šalies puslapį jo turiniui atsisiųsti, ir taip perduoda asmens duomenis trečiajai šaliai, kodą integruojantis subjektas laikytinas „duomenų valdytoju“, kaip tai suprantama pagal 1995 m. spalio 24 d. Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, 2 straipsnio d punktą, jeigu šis asmuo pats negali daryti įtakos tokiam duomenų tvarkymo procesui?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas kaip išsamiai reglamentuojantis atsakomybę ir įsipareigojimus ta prasme, kad pagal jį draudžiama pateikti civilinės teisės ieškinį trečiajai šaliai, kuri, nors ir nėra „duomenų valdytoja“, sukuria sąlygas duomenų tvarkymo procesui, bet įtakos jam neturi?

4.

Kieno „teisėtais interesais“ turi būti vadovaujamasi tokioje situacijoje kaip nagrinėjamoji, vertinant aplinkybes pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnio f punktą? Interesais integruoti trečiosios šalies turinį ar trečiosios šalies interesais?

5.

Kam turi būti išreikštas sutikimas pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnio a punktą ir 2 straipsnio h punktą tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje?

6.

Ar Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje nustatyta pareiga informuoti tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama šioje byloje, taip pat tenka interneto svetainės administratoriui, kuris integravo trečiosios šalies turinį ir taip sukūrė sąlygas trečiajam asmeniui tvarkyti asmens duomenis?