1

Savo apeliaciniu skundu Graikijos Respublika prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Graikija / Komisija (T‑327/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:631; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas atmetė jos ieškinį dėl 2015 m. kovo 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2015) 1936 final dėl finansinio koregavimo taikymo EŽŪOGF orientavimo skyriaus lėšoms, skirtoms veiksmų programai CCI 2000GR061RO021 (Graikija – 1 tikslas – kaimo atkūrimas) (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

2

1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31), 39 straipsnyje „Finansinių klaidų taisymai“ numatyta:

„1.   Valstybės narės visų pirma atsako už netikslumų tyrimą remdamosi svarbiausių pokyčių, kurie daro įtaką pagalbos įgyvendinimo ar priežiūros esmei ar sąlygoms, įrodymais ir už reikalingus finansinių klaidų taisymus.

Valstybė narė taiso finansines klaidas, susijusias su atskirais ar sistemingais netikslumais. Valstybės narės daromais taisymais panaikinamas visas Bendrijos įnašas ar jo dalis. Tokia tvarka aptiktas Bendrijos lėšas valstybė narė gali dar kartą naudoti atitinkamai pagalbai, laikydamasi 53 straipsnio 2 dalyje nurodytų susitarimų.

2.   Jeigu Komisija, atlikusi reikalingus patikrinimus, daro išvadą, kad:

Komisija sustabdo minėtus tarpinius mokėjimus ir, nurodžiusi tokio sprendimo priežastis, prašo valstybės narės pateikti savo pastabas ir, jei reikia, per nustatytą laiką ištaisyti padėtį.

Jeigu valstybė narė prieštarauja Komisijos pastaboms, Komisija kviečia valstybę narę į posėdį, kuriame abi šalys bendradarbiavimo partnerystės pagrindu stengiasi susitarti dėl pastabų ir išvadų, kurios turi būti padarytos iš pastabų.

3.   Komisijos nustatyto laikotarpio pabaigoje, jeigu nebus pasiektas susitarimas ir valstybė narė neištaisys padėties, Komisija, atsižvelgusi į valstybės narės pastabas, priimti sprendimą gali per tris mėnesius:

Komisija, priimdama sprendimą dėl taisomos sumos ir laikydamasi proporcingumo principo, atsižvelgia į netikslumų arba pokyčių rūšį ir valstybių narių valdymo ar kontrolės sistemose nustatytų trūkumų finansinę svarbą bei jų mastą.

Jeigu nėra priimta jokio sprendimo dėl a arba b punktų, tarpinių mokėjimų sustabdymas nedelsiant panaikinamas.

4.   Bet kuri neteisėtai gauta ir išieškotina suma grąžinama Komisijai kartu su delspinigiais už pavėluotai sumokėtas sumas.

5.   Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 32 straipsnio.“

3

2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005, p. 1) 40 straipsnio „[Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF)] Orientavimo skyriaus išlaidos“ nustatyta:

„1.   Sumų, numatytų kaimo plėtros priemonėms finansuoti iš EŽŪOGF Orientavimo skyriaus pagal 2000 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu priimtą Komisijos sprendimą, ir dėl kurių dokumentai, reikalingi paramai užbaigti, Komisijai nebuvo perduoti pasibaigus galutinės ataskaitos perdavimo terminui, mokėjimą Komisija automatiškai panaikina ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d., o valstybės narės kompensuoja neteisingai gautas sumas. Paramai užbaigti reikalingi dokumentai yra su likučio mokėjimu susijusi išlaidų deklaracija, galutinė įgyvendinimo ataskaita ir deklaracija, numatyta [Reglamento Nr. 1260/1999] 38 straipsnio 1 dalies f punkte.

2.   1 dalyje numatytas automatiškas įsipareigojimų panaikinimas neapima operacijų ar programų sumų, dėl kurių pradėtas teismo procesas ar nagrinėjamas administracinis ieškinys, pagal nacionalinius teisės aktus turintis sustabdantį poveikį.“

4

2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą Nr. 1260/1999 (OL L 210, 2006, p. 25), 1 straipsnio „Dalykas“ pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) (toliau – struktūriniai fondai) ir Sanglaudos fondo veiklą, nepažeidžiant konkrečių nuostatų, nustatytų [2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (OL L 210, 2006, p. 1), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL L 210, 2006, p. 12) ir 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiančiame Sanglaudos fondą ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1164/94 (OL L 210, 2006, p. 79)].“

5

Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ nustatyta:

„1.   Šis reglamentas neturi įtakos bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamos paramos ar bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamo projekto tęstinumui ar keitimui, kuriuos patvirtino Komisija, remdamasi [1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo bei jų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 185, 1988, p. 9), 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 4253/88, nustatančio Reglamento Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo bei jų veiklos koordinavimo tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo nuostatas (OL L 374, 1988, p. 1), 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančiu Sanglaudos fondą (OL L 130, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 9), ir Reglamentu Nr. 1260/1999] arba bet kuriais kitais teisės aktais, kurie tai paramai taikomi 2006 m. gruodžio 31 d. ir kurie tai paramai ar atitinkamiems projektams taikomi ir po tos datos iki jų užbaigimo, įskaitant visos paramos ar projekto arba jų dalies atšaukimą.

2.   Priimdama sprendimus dėl veiksmų programų, Komisija atsižvelgia į visą bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamą paramą ar visus bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamus projektus, Tarybos ar Komisijos patvirtintus prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir turinčius finansinių pasekmių laikotarpiu, kurį apima tos veiksmų programos.

3.   Nukrypstant nuo Reglamento [Nr. 1260/1999] 31 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 4 dalies ir 37 straipsnio 1 dalies, automatiškai panaikinami įsipareigojimai išmokėti dalines bendrai finansuojamas iš ERPF ar ESF paramos sumas, Komisijos patvirtintas 2000 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d., dėl kurių per 15 mėnesių nuo finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų galutinio termino, nurodyto sprendime, kuriuo skiriamos fondų lėšos, Komisijai nebuvo pateikta patvirtinta iš tikrųjų sumokėtų išlaidų ataskaita, galutinė įgyvendinimo ataskaita ir to reglamento 38 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta ataskaita, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo to termino, nuo kurio neteisėtai išmokėtos sumos turi būti grąžintos.

Apskaičiuojant sumą, kurios išmokėjimo įsipareigojimas turi būti automatiškai panaikintas, neatsižvelgiama į veiksmams arba programoms skirtas sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas dėl stabdantį poveikį turinčio teisminio ar administracinio nagrinėjimo.“

6

Reglamento Nr. 1083/2006 107 straipsnyje „Panaikinimas“ nustatyta:

„Nepažeidžiant šio reglamento 105 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų, Reglamentas [Nr. 1260/1999] panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.“

7

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Reglamentas Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320), 152 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ nustatyta:

„1.   Šis reglamentas neturi įtakos paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi [Reglamentu Nr. 1083/2006] arba kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., tolesniam teikimui arba keitimui, įskaitant visos paramos arba jos dalies nutraukimą. Tas reglamentas ir tokie kiti taikytini teisės aktai ir toliau taikomi tai paramai arba susijusiems veiksmams po 2013 m. gruodžio 31 d. iki jų užbaigimo. Taikant šią dalį parama apima veiksmų programas ir didelės apimties projektus.

2.   Pagal [Reglamentą Nr. 1083/2006] pateiktos arba patvirtintos paraiškos dėl paramos gavimo ir toliau galioja.

3.   Tais atvejais, kai valstybė narė pasinaudoja 123 straipsnio 3 dalyje išdėstyta galimybe, ji gali pateikti prašymą Komisijai dėl to, kad vadovaujančioji institucija vykdytų tvirtinančiosios institucijos funkcijas, nukrypstant nuo [Reglamento Nr. 1083/2006] 59 straipsnio 1 dalies b punkto atitinkamų veiksmų programų, įgyvendinamų remiantis [Reglamentu Nr. 1083/2006], atveju. Prie prašymo pridedamas audito institucijos atliktas vertinimas. Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi audito institucijos pateikta informacija ir savo pačios atlikto audito rezultatais, įsitikina, kad tų veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos veikia veiksmingai ir kad jų veikimas nebus sutrikdytas dėl to, kad vadovaujančioji institucija vykdys tvirtinančiosios institucijos funkcijas, ji informuoja valstybę narę apie savo pritarimą per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.“

8

Skundžiamo sprendimo 1–15 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

9

2011 m. kovo 31 d. raštu Graikijos valdžios institucijos, remdamosi Reglamento Nr. 1260/1999 38 straipsnio 1 dalies f punktu, pateikė Komisijai deklaraciją dėl 2000–2006 m. veiksmų programos CCI 2000GR061RO021 (Graikija – 1 tikslas – kaimo atkūrimas) (toliau – nagrinėjama veiksmų programa) užbaigimo. Prie šios deklaracijos, kurioje numatyta, kad Graikijos Respublikai suteikiamas Europos Sąjungos finansavimas, pridėta, be kita ko, šio reglamento 37 straipsnyje numatyta baigiamoji įgyvendinimo ataskaita, susijusi su nagrinėjama veiksmų programa.

10

2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų jai per dešimt dienų pateikti papildomos informacijos dėl nagrinėjamos veiksmų programos užbaigimo deklaracijos ir jas informavo, kad ji, atlikusi minėtos deklaracijos įvertinimą, gali pradėti Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnyje nustatytą procedūrą. Šios institucijos pateikė prašomą informaciją 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu.

11

2012 m. gegužės 24 d. raštu Komisija pranešė Graikijos valdžios institucijoms, kad baigiamoji įgyvendinimo ataskaita, susijusi su nagrinėjama veiksmų programa, buvo priimta.

12

2013 m. sausio 3 d. Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų per du mėnesius nurodyti, ar jos sutinka atlikti 94465089,65 EUR finansinę korekciją dėl bendros lėšų sumos, atitinkančios skirtumą tarp iš EŽŪOGF pervestos sumos ir sumos, mokėtinos iš šio fondo už nagrinėjamą veiksmų programą. Ši institucija pridūrė, kad nesant susitarimo per šį terminą ji atliks savo nagrinėjimą dėl Graikijos valdžios institucijų turėtų išlaidų tinkamumo ir gali atlikti finansinę korekciją, kurios suma, apskaičiuota remiantis visa minėtų valdžios institucijų pateikta informacija, neatsižvelgiant į jau Graikijos valdžios institucijų priimtas pataisas, gali siekti 211582686,65 EUR.

13

2013 m. kovo 5 d. raštu Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie nesutikimą su ankstesniame punkte minėtomis sumomis, motyvuojant tuo, kad jos jau buvo priėmusios tinkamas kontrolės ir taisomąsias priemones, todėl bet kokia papildoma finansinė korekcija lemtų dvigubos korekcijos taikymą. Jos taip pat patikslino, kad bendra finansinių pataisų, kurias jos taikė visai nagrinėjamai veiksmų programai, suma siekė 143206588,48 EUR, o tai atitinka Sąjungos finansavimą – 108308798,38 EUR.

14

2013 m. kovo 8 d. raštu Graikijos valdžios institucijos dar kartą patvirtino priėmusios tinkamas taisomąsias priemones visose srityse, kuriose buvo nustatyta netikslumų.

15

2013 m. liepos 17 d., atlikusi pakartotinį paramos, mokėtinos iš EŽŪOGF pagal nagrinėjamą veiksmų programą, vertinimą, Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų per du mėnesius nurodyti, ar jos sutinka taikyti finansinę korekciją bendrai 30472624,09 eurų sumai, atitinkančiai skirtumą tarp mokėjimų iš EŽŪOGF sumos ir minėtos paramos sumos. Be to, ji nurodė, kad nesant susitarimo per šį terminą su Graikijos valdžios institucijomis, ji toliau nagrinės šių valdžios institucijų turėtų išlaidų tinkamumą ir galės taikyti finansinę korekciją, kurios suma, apskaičiuota remiantis visa minėtų valdžios institucijų pateikta informacija, neatsižvelgiant į jau tų pačių valdžios institucijų priimtas pataisas, gali siekti 116487848,75 EUR.

16

2013 m. rugsėjo 19 d. raštu Graikijos valdžios institucijos dar kartą užginčijo šias sumas. Be to, jos 2014 m. sausio 13 ir 14 d. pateikė Komisijai papildomos informacijos, kurios buvo paprašyta 2013 m. rugsėjo 13 d.

17

2014 m. gegužės 27 d. įvyko susitikimas Komisijos patalpose ir Graikijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos 2014 m. birželio 20 d.

18

2014 m. liepos 11 d. raštu Komisija pateikė Graikijos valdžios institucijoms 2014 m. gegužės 27 d. susitikimo protokolą ir jų paprašė per du mėnesius pateikti naujos papildomos informacijos. 2014 m. rugsėjo 5 d. ji pratęsė šį terminą. Graikijos valdžios institucijos prašomą informaciją pateikė 2014 m. rugsėjo 26 d.

19

2015 m. vasario 13 d. Komisija pranešė Graikijos valdžios institucijoms apie savo galutinę poziciją dėl finansinių pasekmių, kylančių išnagrinėjus šių valdžios institucijų pateiktus dokumentus, t. y. Sąjungos 72105592,41 EUR finansavimo iš EŽŪOGF netaikymas.

20

Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė tam tikroms Graikijos valdžios institucijų turėtoms išlaidoms netaikyti Sąjungos finansavimo 72105592,41 EUR sumai iš EŽŪOGF Orientavimo skyriaus 2000–2006 m. laikotarpiu.

21

2015 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Graikijos Respublikos pareikštą ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kuriame ji nurodė keturis pagrindus: pirmasis grindžiamas ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo nebuvimu; antrasis grindžiamas Komisijos kompetencijos priimti minėtą sprendimą nebuvimu ratione temporis ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu; trečiasis – teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu, o ketvirtasis – ne bis in idem ir proporcingumo principų pažeidimu.

22

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atmetė šiuos pagrindus ir todėl atmetė visą Graikijos Respublikos pareikštą ieškinį.

23

Konkrečiai, dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo nebuvimu, motyvuojant tuo, kad Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnis buvo panaikintas prieš priimant tą sprendimą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 23–34 punktuose nurodė, be kita ko, tai:

„23   Nuo 2007 m. sausio 1 d. Reglamentu Nr. 1083/2006, remiantis jo 107 straipsnio 1 dalimi, buvo panaikintas Reglamentas Nr. 1260/1999. Reglamentas Nr. 1083/2006, remiantis jo 1 straipsnio 1 dalimi, taikomas [ERPF], [ESF] ir Sanglaudos fondui. Vis dėlto, kaip matyti iš pastarojo reglamento 6 konstatuojamosios dalies, paramos kaimo plėtrai instrumentai, visų pirma [Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP], kuris pakeitė EŽŪOGF Orientavimo skyrių, ir žuvininkystės sektoriui, visų pirma Europos žuvininkystės fondas (EŽF), turėjo būti integruoti į bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos instrumentus ir suderinti su sanglaudos politikos instrumentais. Šiuo klausimu pasakytina, kad Reglamentu Nr. 1290/2005, kaip matyti iš jo 1 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio, buvo įsteigti du Europos žemės ūkio fondai: pirmasis – Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF), skirtas rinkos ir kitoms priemonėms finansuoti, o antrasis – EŽŪFKP, skirtas kaimo plėtros programoms finansuoti.

24   Vis dėlto Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 1 dalyje buvo numatyta, kad „[š]is reglamentas neturi įtakos bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamos paramos ar bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamo projekto tęstinumui ar keitimui, kuriuos patvirtino Komisija, remdamasi Reglament[u] <…> Nr. 1260/1999 arba bet kuriais kitais teisės aktais, kurie tai paramai taikomi 2006 m. gruodžio 31 d. ir kurie tai paramai ar atitinkamiems projektams taikomi ir po tos datos iki jų užbaigimo, įskaitant visos paramos ar projekto arba jų dalies atšaukimą“.

25   Be to, Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, „[p]riimdama sprendimus dėl veiksmų programų, Komisija atsižvelgia į visą bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamą paramą ar visus bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamus projektus, Tarybos ar Komisijos patvirtintus prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir turinčius finansinių pasekmių laikotarpiu, kurį apima tos veiksmų programos“.

26   Iš to darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 2 dalies tikslas yra nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones struktūriniams fondams, patvirtintas remiantis iki 2006 m. gruodžio 31 d. galiojusiais Sąjungos teisės aktais, bet kurios buvo toliau vykdomos po šios datos ir kurių pabaigos data yra vėlesnė (2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑140/15 P, EU:C:2016:708, 94 punktas).

27   Kitaip tariant, Reglamentas Nr. 1260/1999 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 1083/2006, bet, remiantis pastarojo reglamento 105 straipsnio 1 dalimi ir 107 straipsnio 1 dalimi, Reglamentas Nr. 1260/1999 ir toliau taikomas ankstesnėms veiksmų programoms (2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑67/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:518, 6 punktas).

28   Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 2 dalyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka apima pagrindines taisykles, taikomas ankstesnėms veiksmų programoms, kaip tai matyti, be kita ko, iš to, kad minėtame straipsnyje vartojamos sąvokos „parama“ ir „projektas“, taip pat iš jo 2 ir 3 dalių turinio. Tačiau minėta pereinamojo laikotarpio tvarka netaikytina procedūrinėms taisyklėms, remiantis principu, kad procedūrinės taisyklės taikomos iš karto (2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑140/15 P, EU:C:2016:708, 92 ir 95 punktai).

<…>

34   Iš to darytina išvada, kad Reglamentu Nr. 1083/2006, remiantis jo 105 straipsnio 1 dalimi, buvo paliktos galioti Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio esminės nuostatos, t. y. tos, kurios apibrėžia atitinkamą vaidmenį ir kuriose skelbiamos valstybės narės ir Komisijos abipusiai įsipareigojimai pagal taikytiną procedūrą, kai konstatuojamas pažeidimas atliktus EŽŪOGF paramos finansinę kontrolę.“

24

Graikijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

25

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

26

Grįsdama savo apeliacinį skundą, Graikijos Respublika nurodo penkis pagrindus, grindžiamus, pirma, klaidingu reglamentų Nr. 1083/2006 ir 1303/2013 pereinamojo laikotarpio nuostatų, siejamų su Reglamento Nr. 1290/2005 nuostatomis, aiškinimu ir taikymu, taip pat nepakankamu ir klaidingu skundžiamo sprendimo motyvavimu; antra, klaidingu Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio aiškinimu ir taikymu, taip pat prieštaringu ir nepakankamu skundžiamo sprendimo motyvavimu; trečia, Reglamento Nr. 1303/2013 144 ir 145 straipsnių klaidingu aiškinimu ir netinkamu taikymu, taip pat prieštaringu ir nepakankamu skundžiamo sprendimo motyvavimu; ketvirta, klaidingu teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aiškinimu ir taikymu ir, penkta, tuo, kad Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo, kodėl atmetė kaltinimus, susijusius su taikytos finansinės korekcijos neproporcingumu.

27

Graikijos Respublika kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nusprendė, jog ginčijamas sprendimas buvo teisėtai grindžiamas Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsniu. Šiuo klausimu ji iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 25–28 ir 34 punktuose padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis apima EŽŪOGF Orientavimo skyriaus veiksmų programas. Priešingai, nei tvirtinama skundžiamame sprendime, pereinamojo laikotarpio tvarka, susijusi su struktūriniais fondais, nurodytais Reglamento Nr. 1083/2006 1 straipsnio pirmoje pastraipoje, buvo nustatyta tik šio reglamento 105 straipsnio 1 dalyje, bet ne jo 105 straipsnio 2 dalyje. Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 25 ir 28 punktuose klaidingai nurodė minėto reglamento 105 straipsnio 2 dalį ir ją taikė to sprendimo 26 ir 27 punktuose, siekdamas iš to padaryti konkrečią išvadą dėl EŽŪOGF Orientavimo skyriaus veiksmų programų. Šis fondas, kuris yra Reglamento Nr. 1290/2005 dalykas, nepatenka į Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Šio reglamento 107 straipsnyje numatytą išimtį reikia aiškinti siaurai; ji apima tik minėto reglamento 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ne to paties reglamento 105 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 26 punkte, kuriame nurodoma Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 2 dalis, pakeičiamas 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija / Ispanija (C‑140/15 P, EU:C:2016:708) 94 punktas, kuriame daroma nuoroda į šio reglamento 105 straipsnio 1 dalį.

28

Kadangi Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kiek tai susiję su EŽŪOGF Orientavimo skyriaus išlaidomis, konkrečiai įtraukta į Reglamento Nr. 1290/2005 40 straipsnį, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 28 punkte padarė klaidingą išvadą, grindžiamą Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 3 dalimi.

29

Reglamente Nr. 1290/2005 išsprendęs konkrečius klausimus, susijusius žemės ūkio sektoriaus fondu, Sąjungos teisės aktų leidėjas panaikino visą Reglamentą Nr. 1260/1999, kaip tai matyti iš Reglamento Nr. 1083/2006 pavadinimo. Todėl Bendrasis Teismas suklydo, padaręs priešingą išvadą skundžiamo sprendimo 23 ir 34 punktuose.

30

Komisijos manymu, pirmasis pagrindas yra nepagrįstas.

31

Bendrasis Teismas teisingai pripažino, kad EŽŪOGF buvo struktūrinis fondas programavimo laikotarpiu, apimančiu 2000–2006 m. Todėl EŽŪOGF Orientavimo skyrius buvo tokio paties statuso ir priklausė tai pačiai fondų grupei, kaip ir struktūriniai fondai. Vis dėlto Reglamentas Nr. 1083/2006 taikomas tik ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui, o EŽŪFKP, kuris pakeitė EŽŪOGF Orientavimo skyrių, buvo įtrauktas į bendros žemės ūkio politikos finansavimo mechanizmus.

32

Todėl Bendrasis Teismas iš aiškios Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalies formuluotės padarė teisingą išvadą, kad nors Reglamentas Nr. 1260/1999 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 1083/2006, pirmasis ir toliau taikomas ankstesnėms veiksmų programoms, remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalimi.

33

Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde Graikijos Respublika iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai patvirtino rėmimąsi Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsniu, kaip ginčijamo sprendimo teisiniu pagrindu.

34

Pagal Reglamento Nr. 1083/2006 107 straipsnio 1 dalį Reglamentas Nr. 1260/1999 panaikintas nuo 2007 m. sausio 1 d. Todėl ginčijamas sprendimas jo priėmimo dieną galėjo būti grindžiamas Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsniu, tik jei šio straipsnio taikymas būtų buvęs pratęstas specialiomis nuostatomis.

35

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 38 punkte nurodė, kad Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnis, remiantis Reglamentu Nr. 1083/2006, buvo paliktas galioti iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl veiksmų programų 2000–2006 m. laikotarpiu, o Reglamentu Nr. 1303/2013 jis buvo toliau paliktas galioti nuo 2014 m. sausio 1 d. toms pačioms programoms.

36

Iš tiesų, kadangi Reglamentas Nr. 1083/2006, kurio 105 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas Reglamento Nr. 1260/1999 taikymo pratęsimas, buvo panaikintas nuo 2014 m. sausio 1 d., galimybė ginčijamą sprendimą grįsti Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsniu buvo paremta Reglamento Nr. 1303/2013 152 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Reglamento Nr. 1083/2006 taikymo pratęsimas buvo siejamas su „paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi [Reglamentu Nr. 1083/2006] arba kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d.“, buvimu.

37

Vis dėlto reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalyje numatytas Reglamento Nr. 1260/1999 taikymas ilgiau tik dėl „struktūrinių fondų finansuojamos paramos ar bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamo projekto“.

38

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad EŽŪOGF Orientavimo skyrius nepriskirtinas nei prie struktūrinių fondų, kurie Reglamento Nr. 1083/2006 1 straipsnyje apibrėžti kaip ERPF ir ESF, nei prie Sanglaudos fondo.

39

Bendrasis Teismas vis dėlto manė, kad šio reglamento 105 straipsnio 1 dalis galėjo būti taikoma EŽŪOGF Orientavimo skyriaus bendrai finansuojamoms 2000–2006 m. laikotarpio veiksmų programoms.

40

Vis dėlto Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalies taikymas EŽŪOGF Orientavimo skyriaus bendrai finansuojamoms 2000–2006 m. laikotarpio veiksmų programoms neišplaukia nei iš šios nuostatos, nei iš to paties reglamento 105 straipsnio 2 dalies formuluotės, nei iš 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija / Ispanija (C‑140/15 P, EU:C:2016:708).

41

Pirma, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 36 punkte, skundžiamo sprendimo 25 ir 26 punktuose Bendrojo Teismo pateikti argumentai dėl Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 2 dalies negali kelti abejonių dėl struktūrinių fondų apibrėžties, pateiktos Reglamento Nr. 1083/2006 1 straipsnyje, ir todėl dėl aiškiai apibrėžtos šio reglamento 105 straipsnio 1 dalies taikymo srities.

42

Antra, Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 2 dalyje nurodyti „struktūriniai fondai“ ir „Sanglaudos fondas“, šiuo klausimu nepakeičiant Reglamento Nr. 1083/2006 1 straipsnyje pateiktos jų apibrėžties.

43

Trečia, kiek tai susiję su 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimu Komisija / Ispanija (C‑140/15 P, EU:C:2016:708), neginčijama, kad jame buvo nagrinėjamas Sanglaudos fondas, kuris, priešingai nei EŽŪOGF Orientavimo skyrius, aiškiai patenka į Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

44

Taigi, Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalį plačiai taikęs ir EŽŪOGF Orientavimo skyriaus bendrai finansuojamoms veiksmų programoms ir todėl nusprendęs, kad Komisija galėjo ginčijamą sprendimą teisėtai grįsti Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsniu už 2000–2006 m. laikotarpį, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

45

Tuo remiantis darytina išvada, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra pagrįstas ir kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, todėl nereikia nagrinėti kitų apeliacinio skundo pagrindų.

46

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

47

Taip yra šios bylos atveju. Todėl reikia išnagrinėti Graikijos Respublikos pareikštą ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

48

Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalimi Graikijos Respublika iš esmės tvirtino, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalis netaikytina EŽŪOGF Orientavimo skyriaus finansavimui 2000–2006 m. laikotarpiu. Todėl, kadangi ginčijamas sprendimas negalėjo būti grindžiamas Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsniu, jis neturi teisinio pagrindo ir turi būti panaikintas.

49

Komisija iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad Reglamentas Nr. 1083/2006 neturi įtakos finansavimui, patvirtintam remiantis Reglamentu Nr. 1260/1999, „įskaitant [jo] panaikinimą“, „iki [jo] užbaigimo“. Todėl ši nuostata apima visą finansavimą, suteiktą remiantis Reglamentu Nr. 1260/1999.

50

Be to, kadangi minėtoje nuostatoje daroma nuoroda į pagal Reglamentą Nr. 1260/1999 taikomą tvarką, ji būtinai turi apimti visas programas, kurios buvo patvirtintos pagal šią tvarką, paliekant nepakeistą jų teisinį pagrindą iki jų užbaigimo. Taigi, Komisijos teigimu, EŽŪOGF Orientavimo skyrius turėjo būti įtrauktas į grupę, kuriai priskirtini struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas „tiek sisteminiu požiūriu, tiek teleologiniu požiūriu“ tam, kad išsaugotų savo pirminį teisinį pagrindą.

51

Visų pirma reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, jei teisinei situacijai, kuri atsirado ir galutinai susiklostė galiojant ankstesniam teisės aktui, iš principo ir toliau taikomas šis teisės aktas, teisės aktų leidėjas gali numatyti kitaip, be kita ko, pereinamojo laikotarpio nuostatomis (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Gemeinde Altrip ir kt., C‑72/12, EU:C:2013:712, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Vis dėlto pereinamojo laikotarpio nuostatos turi būti aiškinamos siaurai (2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Kirin Amgen, C‑66/09, EU:C:2010:484, 33 punktas).

53

Šiuo atveju Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalies formuluote siekiama, be kita ko, panaikinti bendrą finansavimą iš struktūrinių fondų ar projekto bendrą finansavimą iš Sanglaudos fondo. Iš šio sprendimo 38 punkto matyti, kad šie fondai neapima EŽŪOGF Orientavimo skyriaus.

54

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal teisinio saugumo principą teisės aktu suinteresuotiesiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė tiksliai žinoti jame nustatytų pareigų turinį, visų pirma, kai gresia finansinės pasekmės (2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Komisija, C‑4/17 P, EU:C:2018:678, 58 punktas).

55

Komisijos argumentai, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąvoką „struktūriniai fondai“ reikia apibrėžti ne atsižvelgiant į šio reglamento 1 straipsnį, bet remiantis Reglamento Nr. 1260/1999 nuostatomis, ir taip, kad ši sąvoka apima ir EŽŪOGF Orientavimo skyrių, atitinkamai valstybei narei reikštų finansinių pasekmių, kurių kiltų dėl finansinės korekcijos, bet kurių pagal Reglamento Nr. 1083/2006 formuluotę negali kilti, atsiradimą.

56

Iš tiesų, kadangi savarankiškos Sąjungos teisės sąvokos turi būti aiškinamos atsižvelgiant, be kita ko, į nuostatos, kurioje jos vartojamos, kontekstą ir į teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus (2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo BTA Baltic Insurance Company, C‑648/17, EU:C:2018:917, 31 punktas), reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnyje nesant aiškios nuorodos į platesnę „struktūrinių fondų“ apibrėžtį Reglamente Nr. 1260/1999, nei pateikta Reglamente Nr. 1083/2006, vien tai, kad šioje nuostatoje nustatytos „pereinamojo laikotarpio nuostatos“, kaip matyti iš jos pavadinimo, priešingai, nei teigia Komisija, nereiškia, kad jos vartojamos sąvokos turi būti pašalintos iš Reglamente Nr. 1083/2006, kuriam jos priklauso, pateiktos jų apibrėžties.

57

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalis netaikytina finansavimui iš EŽŪOGF Orientavimo skyriaus 2000–2006 m. laikotarpiu. Todėl, kadangi ginčijamas sprendimas negali būti grindžiamas Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsniu, jis neturi teisinio pagrindo ir turi būti panaikintas; nėra reikalo nagrinėti pirmojo pagrindo antros dalies ir kitų Graikijos Respublikos Bendrajame Teisme pateiktų pagrindų.

58

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

59

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Graikijos Respublika laimėjo bylą apeliaciniame procese ir patenkintas jos ieškinys Bendrajame Teisme, remiantis Graikijos Respublikos reikalavimais reikia priteisti iš Komisijos, be jos pačios bylinėjimosi išlaidų, šios valstybės narės pirmojoje instancijoje ir per apeliacinį procesą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: