TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. gruodžio 6 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė nuosavybė – Prekių ženklų teisė – Direktyva 2008/95/EB – 3 straipsnio 1 dalies c punktas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Žodinis prekių ženklas, sudarytas vien iš žymenų ar nuorodų, kurie gali būti naudojami atitinkamų prekių arba paslaugų charakteristikoms žymėti – Kitos prekių ar paslaugų charakteristikos – Prekių gamybos įrenginys – Žodinis prekių ženklas, kurį sudaro vyno produktus žymintis žymuo ir geografinis pavadinimas, kuris yra prekių ženklo savininko įmonės pavadinimo žodinis elementas“
Byloje C‑629/17
dėl 2017 m. rugsėjo 28 d.Supremo Tribunal de Justiça (Aukščiausiasis Teismas, Portugalija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. spalio 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
J. Portugal Ramos Vinhos SA
prieš
Adega Cooperativa de Borba CRL
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos primininkas M. Vilaras (pranešėjas), ketvirtosios kolegijos teisėjo pareigas einanti pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai D. Šváby, S. Rodin ir N. Piçarra,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. spalio 17 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– |
J. Portugalija Ramos Vinhos SA, atstovaujamos advokato J. P. de Oliveira Vaz Miranda de Sousa, |
– |
Adega Cooperativa de Borba CRL, atstovaujamos advokato C. de Almeida Carvalho, |
– |
Europos Komisijos, atstovaujamos P. Costa de Oliveira ir É. Gippini Fournier, |
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) 3 straipsnio 1 dalies c punkto išaiškinimo. |
2 |
Šis prašymas pateiktas nagrinėjant J. Portugal Ramos Vinhos SA ir Adega Cooperativa de Borba CRL ginčą dėl prašymo pripažinti pastarajai priklausančio prekių ženklo „adegaborba.pt“ registraciją negaliojančia. |
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 |
Direktyvos 2008/95 2 straipsnyje „Žymenys, sudarantys prekių ženklą“ nustatyta: „Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai, būtent, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, piešinių, raidžių, skaitmenų, išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdo, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų.“ |
4 |
Šios direktyvos 3 straipsnio „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ 1 dalyje nustatyta: „Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia: <…>
<…>“ |
5 |
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671), 102 straipsnio 1 dalyje išdėstyta: „Prekės ženklą, kuriame yra nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda arba kurį sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, kuris neatitinka atitinkamos produkto specifikacijos arba kuris naudojamas pagal 103 straipsnio 2 dalį, susijusį su produktu, priskiriamu prie vienos iš VII priedo II dalyje išvardytų kategorijų, registruoti:
|
Portugalijos teisė
6 |
Código da Propriedade Industrial (Pramoninės nuosavybės kodeksas, toliau – CPI) 223 straipsnis „Išimtys“ išdėstytas taip: „1 – Ankstesniame straipsnyje nurodytų sąlygų netenkina:
<…>
<…> 3 – Pareiškėjo ar protestą pareiškusio asmens prašymu Instituto Nacional da Propriedade Industrial [(Nacionalinis pramoninės nuosavybės institutas, Portugalija)] registracijos pažymėjime nurodo prekių ženklo sudedamąsias dalis, dėl kurių pareiškėjas neturi išimtinio naudojimo teisės.“ |
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
7 |
2012 m. J. Portugal Ramos Vinhos, kasatorė pagrindinėje byloje, pareiškė ieškinį dėl Adega Cooperativa de Borba priklausančių kelių nacionalinių prekių ženklų, naudojamų vyno produktams žymėti, kurių vienas yra sudarytas iš žodinio žymens „adegaborba.pt“, registracijų panaikinimo. |
8 |
Šį ieškinį pirmojoje instancijoje atmetė Tribunal da Propriedade Intelectual (Intelektinės nuosavybės teismas, Portugalija), o apeliacinėje instancijoje – Tribunal da Relação de Lisboa (Lisabonos apeliacinis teismas, Portugalija). |
9 |
Šie du teismai nusprendė, kad žodinis žymuo „adegaborba.pt“, kai jį naudoja Borba (Portugalija) regiono gamintojas, kaip yra šiuo atveju, nepatenka į CPI 223 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį. Visų pirma, Tribunal da Relação de Lisboa (Lisabonos apeliacinis teismas) nusprendė, kad terminas „adega“ yra skiriamasis terminas vyno sektoriuje ir juo nurodomi vynai, gaminami Adega Cooperativa de Borba kooperatyvui priklausančių gamintojų. |
10 |
J. Portugal Ramos Vinhos apskundė Tribunal da Relação de Lisboa (Lisabonos apeliacinis teismas) sprendimą Supremo Tribunal de Justiça (Aukščiausiasis teismas, Portugalija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Pastarasis teismas patikslina, kad jo nagrinėjamas ginčas susijęs tik su žodiniu žymeniu „adegaborba.pt“, kurio skiriamasis požymis turi būti nustatytas. |
11 |
Jis pažymi, kad šį prekių ženklą naudoja juridinis asmuo, t. y. Adega Cooperativa de Borba, kurio įmonės pavadinime taip pat yra terminas „adega“. |
12 |
Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad CPI 223 straipsnio 1 dalies c punkte yra nuoroda į kriterijus „pagaminimo būdui“ nustatyti, o Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte nėra aiškios nuorodos į „gamybos būdą“, bet nurodomos prekių „kitos charakteristikos“, kurios gali būti laikomos apibūdinamosiomis. |
13 |
Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar terminas „adega“ („rūsys“), kai jis yra naudojamas vyno produktų srityje, turi būti laikomas apibūdinamuoju terminu, nes juo yra nurodomas šių prekių gaminimo būdas, ar tai yra tiesiog nuoroda į šių prekių charakteristikas, papildančias tas, kurios yra aiškiai numatytos Direktyvoje 2008/95. |
14 |
Tokiomis aplinkybėmis Supremo Tribunal de Justiça (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą: „Ar tais atvejais, kai nagrinėjamas prašymo registruoti vyno produktams žymėti skirtus žymenis ar nuorodas priimtinumas, taikomas Direktyvos 2008/95 [3] straipsnio 1 dalies c punkte vartojamas žodžių junginys „nuorodos, kurios prekyboje gali būti naudojamos žymėti kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms“ turi būti aiškinamas taip, kad žodžių junginiuose, kurie įregistruoti kaip prekių ženklas ir į kuriuos įtrauktas saugomos geografinės nuorodos pavadinimas, kaip antai vyno kilmės nuoroda, jis apima nuorodą į terminą adega, kaip plačiai naudojamą žodį, reiškiantį įrenginius ir patalpas, kuriose gaminami šios rūšies produktai, kaip prekių ženklas įregistruotame žodžių junginyje, kai šis žodis (adega) yra vienas iš atskirų žodinių elementų, sudarančių juridinio asmens, kuris ketina registruoti prekių ženklą, pavadinimą?“ |
Dėl prejudicinio klausimo
15 |
Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad turi būti atsisakoma registruoti tokį prekių ženklą, sudarytą iš žodinio žymens, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuris nurodo vyno produktus ir kuriame yra geografinis pavadinimas, kai šiame žymenyje yra terminas, kuris, pirma, yra paprastai naudojamas įrenginiams arba patalpoms, kuriose gaminamos tokios prekės, nurodyti ir, antra, yra vienas iš žodinių elementų, sudarančių įmonės, siekiančios įregistruoti šį prekių ženklą, pavadinimą. |
16 |
Dėl 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1t., p. 92) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktu, kurio formuluotė iš esmės identiška Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktui, siekiama užtikrinti bendrąjį interesą, reikalaujantį, kad prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, kategorijas apibūdinantys žymenys ar nuorodos galėtų būti visų nevaržomai naudojami, įskaitant jų naudojimą kaip kolektyvinių prekių ženklų arba sudėtiniuose ir vaizdiniuose prekių ženkluose (1999 m. gegužės 4 d. Sprendimo Windsurfing Chiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, EU:C:1999:230, 25 punktas; taip pat 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimo Libertel, C‑104/01, EU:C:2003:244, 52 punktas). |
17 |
Teisingumo Teismas taip pat išaiškino 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1t., p. 146) 7 straipsnio 1 dalies c punktą, kurio formuluotė iš esmės identiška Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotei, kad šioje nuostatoje nurodyti žymenys ir nuorodos yra tokie, kurie, įprastai naudojami, vartotojo požiūriu, gali žymėti prekę ar paslaugą, kurioms prašoma registracijos, tiesiogiai ar nurodydami kurią nors iš pagrindinių jų savybių (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT, C‑383/99 P, EU:C:2001:461, 39 punktas). |
18 |
Iš tikrųjų Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte vartodamas žodžius „rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms“ Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodė, pirma, kad rūšis, kokybė, kiekis, paskirtis, vertė, geografinė kilmė arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikas turi būti laikomi prekių ar paslaugų savybėmis, ir, antra, patikslino, kad šis sąrašas nėra baigtinis, nes gali būti atsižvelgiama ir į kitas prekių ar paslaugų savybes (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 49 punktą ir 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo BSH / VRDT, C‑126/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2065, 20 punktą). |
19 |
Šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimas vartoti žodį „savybė“ leidžia manyti, kad minėtoje nuostatoje nurodyti tik tie žymenys, kurie skirti žymėti prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybei, kurią lengvai atpažįsta suinteresuotieji asmenys (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 50 punktą ir 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo BSH / VRDT, C‑126/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2065, 21 punktą). |
20 |
Taigi atsisakyti registruoti žymenį pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą turi būti galima tik jei būtų pagrįsta manyti, jog suinteresuotieji asmenys jį iš tikrųjų atpažins kaip vienos iš minėtų savybių apibūdinimą (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo BSH / VRDT, C‑126/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2065, 22 punktą). |
21 |
Kaip buvo patvirtinta per teismo posėdį, pagrindinėje byloje nagrinėjamas terminas „adega“ portugalų kalboje turi dvi reikšmes. Pirmoji atitinka požeminę patalpą, kurioje yra pirmiausia saugomas vynas. Antroji susijusi su patalpomis ar įrenginiais, kuriuose gaminami vyno produktai, pavyzdžiui, vynas. |
22 |
Atsižvelgiant į tai, kad, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, terminas yra susijęs su prekės, pavyzdžiui, vyno, gamybos vieta arba įrenginiais, kuriuose ji yra gaminama, jis yra iš esmės nuoroda, kuri gali būti naudojama šios prekės charakteristikai, kurią lengvai atpažintų suinteresuotieji asmenys, žymėti. |
23 |
Iš tiesų paprastai tokie asmenys suvoks terminą „adega“ kaip nuorodą į vyno gaminimo ir saugojimo įrenginį, taigi, kaip nuorodą į šios prekės charakteristikas, kaip jie suvoktų tokios prekės geografinę kilmę ar pagaminimo laiką, kurie kaip pavyzdžiai nurodyti Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte. |
24 |
Taigi terminas, nurodantis tokį įrenginį, turi būti laikomas šios prekės charakteristika ir patenka į šios nuostatos taikymo sritį. Vadinasi, jis turi būti laikomas apibūdinančiu juo nurodomą prekę. |
25 |
Iš to galima daryti išvadą, kad, kai žymuo, skirtas prekei žymėti, yra sudarytas iš dviejų žodinių elementų, t. y. aprašomojo termino ir geografinio pavadinimo, pavyzdžiui, šiuo atveju „Borba“, susijusio su tos prekės geografine kilme, kuris irgi apibūdina tą prekę, žymuo, sudarytas iš šių dviejų žodinių elementų, turi būti vertinamas kaip apibūdinamasis ir neturintis skiriamojo požymio. |
26 |
Aplinkybė, darant prielaidą, kad ji bus įrodyta, kad toks geografinis pavadinimas yra saugoma geografinė nuoroda pagal Reglamentą Nr. 1308/2013, negali paneigti tokio aiškinimo, nes iš reglamento 102 straipsnio matyti, kad iš esmės tokia nuoroda negali būti registruojama kaip prekių ženklas. |
27 |
Be to, tai, kad terminas, naudojamas prekės gaminimo vietai ar įrenginiams, kuriuose tokia prekė gaminama, nurodyti, yra įmonės pavadinimo skirtingų žodinių elementų dalis, nėra svarbu vertinant šio termino skiriamąjį požymį, kai toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į prekę, dėl kurios prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir į tai, kaip jį suvokia suinteresuotieji asmenys (šiuo klausimu žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, EU:C:2004:86, 75 punktą ir 2012 m. liepos 12 d.Smart Technologies / VRDT, C‑311/11 P, EU:C:2012:460, 24 punktą) |
28 |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad turi būti atsisakoma registruoti tokį prekių ženklą, sudarytą iš žodinio žymens, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuris nurodo vyno produktus ir kuriame yra geografinis pavadinimas, kai šiame žymenyje yra terminas, kuris, pirma, yra paprastai naudojamas įrenginiams arba patalpoms, kuriose gaminamos tokios prekės, nurodyti ir, antra, yra vienas iš žodinių elementų, sudarančių įmonės, siekiančios įregistruoti šį prekių ženklą, pavadinimą. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: |
2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad turi būti atsisakoma registruoti tokį prekių ženklą, sudarytą iš žodinio žymens, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuris nurodo vyno produktus ir kuriame yra geografinis pavadinimas, kai šiame žymenyje yra terminas, kuris, pirma, yra paprastai naudojamas įrenginiams arba patalpoms, kuriose gaminamos tokios prekės, nurodyti ir, antra, yra vienas iš žodinių elementų, sudarančių įmonės, siekiančios įregistruoti šį prekių ženklą, pavadinimą. |
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: portugalų.