Byla C‑617/17

Powszechny Zakład Ubezpieczeń na Życie S.A.

prieš

Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów

(Sąd Najwyższy prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2019 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – EB 82 straipsnis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – 3 straipsnio 1 dalis – Nacionalinės konkurencijos teisės taikymas – Nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimas skirti baudą remiantis nacionaline teise ir baudą remiantis Sąjungos teise – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 50 straipsnis – Principas ne bis in idem – Taikytinumas“

1. Dominuojanti padėtis – Sąjungos teisės normos – Nacionalinės teisės aktai – Lygiagretus taikymas – Pasekmės – Nacionalinės teisės taikymas Komisijai nepradėjus procedūros dėl sprendimo priėmimo pagal Reglamentą Nr. 1/2003 – Nacionalinių valdžios institucijų pareiga taip pat taikyti EB 82 straipsnį

   (EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 25, 26 punktus)

2. Konkurencija – Baudos – Nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimas skirti baudą remiantis nacionaline teise ir baudą remiantis Sąjungos teise – Principo „ne bis in idem“ pažeidimas – Nebuvimas – Sąlyga – Proporcingumo principo paisymas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 ir 5 dalys)

   (žr. 28–39 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

2019 m. balandžio 3 d. Sprendime Powszechny Zakład Ubezpieczeń na Życie (C‑617/17) Teisingumo Teismas iš esmės išaiškino Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje įtvirtintą principą ne bis in idem. Sprendimas priimtas nagrinėjant draudimo bendrovės Powszechny Zakład Ubezpieczeń na Życie S.A. ir Lenkijos konkurencijos institucijos ginčą dėl šios institucijos sprendimo skirti šiai bendrovei dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi baudą už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimą ir baudą už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą.

Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal principą ne bis in idem nedraudžiama nacionalinei konkurencijos institucijai tuo pačiu sprendimu skirti įmonei baudą už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimą ir baudą už EB 82 straipsnio pažeidimą. Vis dėlto esant tokiai situacijai nacionalinė konkurencijos institucija turi įsitikinti, kad baudos kartu būtų proporcingos nusižengimo pobūdžiui.

Šiuo aspektu Teisingumo Teismo pažymėjo, jog iš jo jurisprudencijos matyti, kad minėtu principu siekiama neleisti pakartotinai skirti sankcijos įmonei ar jos persekioti, o tai reiškia, kad ankstesniu nebeskundžiamu sprendimu šiai įmonei buvo skirta sankcija arba ji buvo išteisinta.

Todėl Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad principas ne bis in idem netaikomas esant situacijai, kai nacionalinė konkurencijos institucija, remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 ( 1 ) 3 straipsnio 1 dalimi, lygiagrečiai taiko nacionalinę konkurencijos teisę ir Sąjungos konkurencijos taisykles ir pagal šio reglamento 5 straipsnį nubaudžia įmonę, tuo pačiu sprendimu jai skirdama baudą už šios teisės pažeidimą ir baudą už šių taisyklių nesilaikymą.

( 1 ) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).