–

Apple Sales International, Apple Inc. ir Apple retail France EURL, atstovaujamų advokatų F. Molinié, J.‑C. Jaïs ir C. Cavicchioli,

–

MJA, veikiančios kaip eBizcuss.com įgaliotoji likvidatorė, atstovaujamos advokatų J.‑M. Thouvenin ir L. Vidal,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos E. Armoët, E. de Moustier ir D. Colas,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin, G. Meeßen ir M. Heller,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 23 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Apple Sales International, Apple Inc. ir Apple retail France EURL ginčą su MJA, kaip bendrovės eBizcuss.com (toliau – eBizcuss) įgaliotąja likvidatore, pastarajai bendrovei pareiškus ieškinį dėl žalos, patirtos dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo, atlyginimo.

3

Reglamento Nr. 44/2001 2, 11 ir 14 konstatuojamosiose dalyse skelbiama:

<…>

<…>

4

Reglamento Nr. 44/2001 II skyriaus 7 skirsnyje „Susitarimas dėl jurisdikcijos“ esančio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios. Toks jurisdikciją suteikiantis susitarimas:

5

Pagrindinės bylos faktinių aplinkybių susiklostymo metu code civil (Civilinis kodeksas) 1382 straipsnyje buvo numatyta:

„Dėl bet kokio asmens veiksmo, kuriuo kitam asmeniui padaroma žala, kaltam asmeniui kyla pareiga ją atlyginti.“

6

Code de commerce (Prekybos kodeksas) L 420‑1 straipsnyje nustatyta:

„Draudžiami suderinti veiksmai, susitarimai, aiškūs ar numanomi karteliai ar susivienijimai, net tiesiogiai ar netiesiogiai tarpininkaujant už Prancūzijos ribų įsteigtai grupės bendrovei, jeigu jų tikslas ar poveikis yra konkurencijos rinkoje ribojimas ar iškraipymas, be kita ko, tie, kuriais:

7

Prekybos kodekso L 420‑2 straipsnyje nurodyta:

„L 420‑1 straipsnyje numatytomis sąlygomis draudžiamas įmonės ar įmonių grupės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje ar didelėje jos dalyje. Tokį piktnaudžiavimą, be kita ko, gali reikšti atsisakymas parduoti, susieti pardavimai arba diskriminacinės pardavimo sąlygos, taip pat užmegztų komercinių santykių nutraukimas vien dėl to, kad partneris atsisako laikytis nepagrįstų komercinių sąlygų.

Be to, draudžiamas įmonės ar įmonių grupės piktnaudžiavimas įmonės klientės ar tiekėjos ekonomine priklausomybe nuo jos, jeigu tai gali turėti poveikio konkurencijos veikimui ar struktūrai. Tokį piktnaudžiavimą, be kita ko, gali reikšti atsisakymas parduoti, susieti pardavimai, L 442‑6 straipsnio I dalyje nurodytas diskriminavimas arba susitarimai dėl produktų linijos.“

8

2002 m. spalio 10 d. pagal Airijos teisę įsteigta bendrovė Apple Sales International sudarė sutartį su eBizcuss, kuria pastarajai bendrovei suteiktas įgaliotosios Apple prekių ženklo prekių platintojos statusas. Į šią sutartį, pagal kurią eBizcuss įsipareigojo beveik išimtinai platinti kontrahentės prekes, buvo įtraukta nuostata, kad jurisdikcija suteikiama Airijos teismams.

9

Ši nuostata, parengta anglų kalba, 2005 m. gruodžio 20 d. platinimo sutarties paskutinėje redakcijoje buvo suformuluota taip:

„This Agreement and the corresponding relationship between the parties shall be governed by and construed in accordance with the laws of the Republic of Ireland and the parties shall submit to the jurisdiction of the courts of the Republic of Ireland. Apple [Sales International] reserves the right to institute proceedings against Reseller in the courts having jurisdiction in the place where Reseller has its seat or in any jurisdiction where a harm to Apple [Sales International] is occurring.“

10

Pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl žodžių junginio „and the corresponding relationship“ vertimo į prancūzų kalbą; jį verčia: „et la relation correspondante [(atitinkami santykiai)]“ (eBizcuss vertimas) arba „et les relations en découlant [(iš jos kylantys santykiai)]“ (Apple Sales International vertimas).

11

Nepaisant šio skirtumo, nuostatą į prancūzų kalbą galima išversti taip:

„Le présent contrat et la relation correspondante (eBizcuss vertimas) / et les relations en découlant (Apple Sales International vertimas) entre les parties seront régis par et interprétés conformément au droit de l’Irlande et les parties se soumettent à la compétence des tribunaux de l’Irlande. Apple [Sales International] se réserve le droit d’engager des poursuites à l’encontre du revendeur devant les tribunaux dans le ressort duquel est situé le siège du revendeur ou dans tout pays dans lequel Apple [Sales International] subit un préjudice.“ [(„Ši sutartis ir atitinkami šalių santykiai (eBizcuss) / iš jos kylantys šalių santykiai (Apple Sales International) reguliuojami ir aiškinami pagal Airijos teisę; šalys suteikia jurisdikciją Airijos teismams. Apple [Sales International] pasilieka teisę pareikšti ieškinį perpardavėjui jo buveinės vietos arba šalies, kurioje Apple [Sales International] patyrė žalą, teismuose.“)]

12

2012 m. balandžio mėn. eBizcuss kreipėsi su ieškiniu į Tribunal de commerce de Paris (Paryžiaus komercinių bylų teismas, Prancūzija) dėl Apple Sales International, Apple Inc., pagal JAV teisę įsteigtos bendrovės, ir Apple Retail France, pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės, atsakomybės už nesąžiningą konkurenciją ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi pagal Civilinio kodekso 1382 straipsnį, Prekybos kodekso L 420–2 straipsnį ir SESV 102 straipsnį.

13

2013 m. rugsėjo 26 d. sprendime šis teismas patenkino Apple Sales International nurodytą jurisdikcijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą, nes šios bendrovės ir eBizcuss sutartyje įtvirtinta jurisdikciją Airijos teismams suteikianti nuostata.

14

2014 m. balandžio 8 d. sprendimu cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) atmetė eBizcuss pateiktą apeliacinį skundą dėl šio sprendimo.

15

2015 m. spalio 7 d. sprendimu Cour de cassation (Kasacinis Teismas, Prancūzija) panaikino tą sprendimą, motyvuodamas tuo, kad cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) pažeidė Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnį, kaip jis išaiškintas 2015 m. gegužės 21 d. Teisingumo Teismo sprendime CDC Hydrogen Peroxide (C‑352/13, EU:C:2015:335), ir atsižvelgė į eBizcuss ir Apple Sales International sutartyje esančią jurisdikciją suteikiančią nuostatą, nors joje nenurodyti ginčai, susiję su atsakomybe dėl konkurencijos teisės pažeidimo.

16

2016 m. spalio 25 d. sprendimu, kuris priimtas Cour de cassation (Kasacinis Teismas) grąžinus bylą, cour d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis teismas, Prancūzija) patenkino eBizcuss apeliacinį skundą ir grąžino bylą nagrinėti tribunal de commerce de Paris (Paryžiaus komercinių bylų teismas).

17

Apple Sales International, Apple Inc. ir Apple retail France dėl minėto sprendimo pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir jame iš esmės teigė, kad jeigu savarankiškas ieškinys, kaip jis suprantamas pagal konkurencijos teisę, kildinamas iš sutartinių santykių, į nuostatą dėl teismo pasirinkimo reikia atsižvelgti net ir tada, kai toje nuostatoje nėra aiškiai nurodytas toks ieškinys ir nacionalinė ar Europos institucija prieš tai nekonstatavo jokio konkurencijos teisės pažeidimo.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad per tą laiką sužinojo apie 2016 m. vasario 16 d.Supremo Tribunal de Justiça (Aukščiausiasis Teismas, Portugalija) sprendimą Interlog ir Taboada prieš Apple. Jis taip pat susijęs su Apple Sales International ir panašia nuostata dėl jurisdikcijos suteikimo, suformuluota abstrakčiai. Supremo Tribunal de Justiça (Aukščiausiasis Teismas) konstatavo, kad ši nuostata taikoma šalių ginčui dėl to paties kaltinimo piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi pagal Sąjungos teisę, ir nusprendė, kad Portugalijos teismai neturi jurisdikcijos.

19

Tokiomis aplinkybėmis Cour de cassation (Kasacinis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad platintojui pagal SESV 102 straipsnį pareiškus ieškinį tiekėjui dėl žalos atlyginimo negalima taikyti šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos jurisdikciją suteikiančios nuostatos, jeigu joje nėra aiškiai nurodyti ginčai dėl atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimą.

21

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siekiant nustatyti ginčus, patenkančius į jurisdikciją suteikiančios nuostatos taikymo sritį, ją turi išaiškinti nacionalinis teismas, kuriame ja remiamasi (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 67 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

22

Tai reiškia, kad jurisdikciją suteikianti nuostata gali būti susijusi tik su ginčais, kurių kilo arba gali kilti dėl konkrečių teisinių santykių, ir tai apriboja jurisdikciją suteikiančios nuostatos taikymo sritį tik ginčais, kurių kilo iš teisinio santykio, dėl kurio ši nuostata buvo įtvirtinta. Šiuo reikalavimu siekiama, kad šalis netikėtai nesužinotų, jog visi ginčai, kurių gali kilti dėl jos santykių su kontrahentu ir kurie susiję su kitais santykiais nei tie, dėl kurių sutarta pasirinkti teismą, priskirti nagrinėti konkrečiam teismui (šiuo klausimu žr. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 68 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

23

Atsižvelgdamas į šį tikslą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nuostata, kurioje bendrai nurodomi ginčai, kurių kyla dėl sutartinių santykių, neapima ginčo dėl deliktinės atsakomybės, kuri kontrahentui tariamai kyla dėl jo elgesio, suderinto su neteisėtu karteliu (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 69 punktas).

24

Kadangi nukentėjusioji įmonė negalėjo pagrįstai numatyti tokio ginčo, kai pritarė minėtai nuostatai, nes apie neteisėtą kartelį, kuriame dalyvavo jos kontrahentas, tuo metu jai dar buvo nežinoma, negalima konstatuoti, kad šis ginčas kilo dėl sutartinių santykių (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 70 punktas).

25

Tuo remdamasis, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai nagrinėjant ieškinius, kuriais reikalaujama atlyginti dėl SESV 101 straipsnio ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 11 sk., 52 t. p. 3) 53 straipsnio pažeidimo atsiradusią žalą, leidžiama atsižvelgti į tiekimo sutartyse esančias taisykles dėl jurisdikcijos priskyrimo, su sąlyga, kad šios taisyklės susijusios su ginčais dėl atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimą (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 72 punktas).

26

Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, reikia išnagrinėti, ar toks Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio aiškinimas ir jį pagrindžiantys motyvai taip pat galioja, kiek tai susiję su jurisdikciją suteikiančia nuostata, kuria remiamasi kilus ginčui dėl deliktinės atsakomybės, kylančios kontrahentui, kai jis tariamai pažeidžia SESV 102 straipsnį.

27

Taip yra tuo atveju, kai nurodomi antikonkurenciniai veiksmai yra nesusiję su sutartiniais santykiais, kuriems esant buvo įtvirtinta jurisdikciją suteikianti nuostata.

28

Vadinasi, jeigu SESV 101 straipsnyje nurodyti antikonkurenciniai veiksmai, t. y. neteisėtas kartelis, iš principo nėra tiesiogiai susiję su sutartiniais šio kartelio nario ir trečiosios šalies santykiais, kuriems kartelis turi poveikio, tai SESV 102 straipsnyje nurodyti antikonkurenciniai veiksmai, t. y. piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, gali materializuotis sutartiniuose santykiuose, kuriuos užmezga dominuojančią padėtį užimanti įmonė, pasitelkiant sutarties sąlygas.

29

Todėl konstatuotina, kad, nagrinėjant ieškinį pagal SESV 102 straipsnį, aplinkybės, kad atsižvelgiama į jurisdikciją suteikiančią nuostatą, nurodančią šalių sutartį ir atitinkamus santykius arba iš jos kylančius santykius, negalima laikyti netikėta vienai iš šalių, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 22 punkte nurodytą jurisprudenciją.

30

Remiantis tuo, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad platintojui pagal SESV 102 straipsnį pareiškus ieškinį tiekėjui dėl žalos atlyginimo negalima netaikyti šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos jurisdikciją suteikiančios nuostatos vien dėl to, kad joje nėra aiškiai nurodyti ginčai dėl atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimą.

31

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jurisdikciją suteikianti nuostata, nagrinėjant platintojo ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą tiekėjui pagal SESV 102 straipsnį, priklauso nuo to, ar prieš tai nacionalinė ar Europos institucija yra konstatavusi konkurencijos teisės pažeidimą.

32

Į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai.

33

Iš tiesų, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 83 punkte, tai, ar prieš tai konkurencijos institucija yra konstatavusi konkurencijos taisyklių pažeidimą, nesusiję su tuo, į ką reikia atsižvelgti siekiant padaryti išvadą, kad jurisdikcijos suteikimo nuostatos taikomos ieškiniui dėl žalos, tariamai patirtos dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimo.

34

Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsniu, daryti skirtumą pagal tai, ar prieš tai konkurencijos institucija yra konstatavusi konkurencijos taisyklių pažeidimą, taip pat būtų nesuderinama su nuspėjamumo tikslu, kurio siekiama šia nuostata.

35

Beje, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisdikciją (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C‑295/04–C‑298/04, EU:C:2006:461, 60 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), ir kaip tai nurodoma 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014, p. 1), 3, 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, SESV 101 ir 102 straipsniai turi tiesioginį poveikį asmenų tarpusavio santykiams ir susijusiems asmenims sukuria teises ir pareigas, kurių vykdymą turi užtikrinti nacionaliniai teismai. Tuo remiantis darytina išvada, kad bet kurio asmens, manančio, kad jis nukentėjo dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, teisė prašyti atlyginti patirtą žalą nepriklauso nuo to, ar konkurencijos institucija prieš tai konstatavo tokį pažeidimą.

36

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jurisdikciją suteikiančios nuostatos taikymas, nagrinėjant platintojo ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą tiekėjui pagal SESV 102 straipsnį, nepriklauso nuo to, ar prieš tai nacionalinė, ar Europos institucija yra konstatavusi konkurencijos teisės pažeidimą.

37

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: