Byla C‑395/17

Europos Komisija

prieš

Nyderlandų Karalystę

2019 m. spalio 31 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Nuosavi ištekliai – Užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacija – Sprendimas 91/482/EEB – Sprendimas 2001/822/EB – Leidimas UŠT kilmės prekes importuoti į Sąjungą be muitų – Judėjimo sertifikatas EUR.1 – UŠT valdžios institucijų atliktas neteisėtas sertifikatų išdavimas – Importuojančios valstybės narės nesurinkti muitai – ESS 4 straipsnio 3 dalis – Lojalaus bendradarbiavimo principas – Valstybės narės, palaikančios ypatingus santykius su atitinkamomis UŠT, atsakomybė – Pareiga kompensuoti Sąjungos nuosavų išteklių praradimą dėl neteisėto sertifikatų EUR.1 išdavimo – Kiurasao kilmės pieno miltelių ir ryžių importas ir Arubos kilmės kruopų ir rupinių importas“

Valstybės narės – Įsipareigojimai – Lojalaus bendradarbiavimo pareiga – Nuosavi ištekliai – Užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) asociacija su Europos Sąjunga – Leidimas importuoti į Sąjungą be muitų – UŠT valdžios institucijų atliktas neteisėtas judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimas – Valstybės narės, palaikančios ypatingus santykius su atitinkama UŠT, atsakomybė – Valstybės narės nekompensavimas praradimo, kurį lėmė neteisėtas išdavimas – Lojalaus bendradarbiavimo pareigos pažeidimas – Pareiga mokėti palūkanas

(ESS 4 straipsnio 3 dalis)

(žr. 78–88, 94–104, 112 punktus)

Santrauka

Valstybės narės, palaikančios ypatingus santykius su užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT), privalo kompensuoti Sąjungos nuosavų išteklių praradimą, įvykusį dėl to, kad minėtų UŠT vietos valdžios institucijos neteisėtai išdavė eksporto sertifikatus

Sprendimuose Komisija / Jungtinė Karalystė (C‑391/17) ir Komisija / Nyderlandai (C‑395/17) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Jungtinė Karalystė ir Nyderlandų Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį, nes nekompensavo nuosavų išteklių, prarastų dėl to, kad pagal sprendimus dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos ekonominės bendrijos / Europos bendrijos asociacijos ( 1 ) (toliau – UŠT sprendimai) Angilijos valdžios institucijos neteisėtai išdavė sertifikatus EXP, kiek tai susiję su šios UŠT kilmės aliuminio importu 1999‑2000 m. laikotarpiu, o Kiurasao ir Arubos valdžios institucijos – judėjimo sertifikatus EUR.1, kiek tai susiję su Kiurasao kilmės pieno miltelių ir ryžių importu 1997‑2000 m. laikotarpiu ir su Arubos kilmės kruopų ir rupinių importu 2002‑2003 m. laikotarpiu.

Abi bylos susijusios su ieškiniais, kuriuos Komisija pareiškė po to, kai Jungtinei Karalystei ir Nyderlandų Karalystei išsiuntė oficialius pranešimus, kuriuose pareikalavo kompensuoti muitus atitinkantį nuosavų išteklių praradimą dėl atitinkamų UŠT vietos valdžios institucijų padarytų klaidų. Kadangi šios abi valstybės narės atmetė bet kokią atsakomybę už minėtų vietos valdžios institucijų veiksmus, Komisija nusprendė Teisingumo Teisme pareikšti šiuos du ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

Kiek tai susiję su UŠT, pažymėtina, kad pagal EB sutartį valstybės narės sutarė įsteigti Sąjungos asociaciją su ne Europos šalimis ir teritorijomis, kurios palaiko ypatingus santykius su tam tikromis valstybėmis narėmis, tarp kurių yra Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė. Taigi pagal Sutartį atitinkamoms UŠT taikomas specialus joje apibrėžtas asociacijos režimas. Šis specialus režimas, be kita ko, reiškia, kad UŠT kilmės importas, įvežant prekes į valstybes nares, visiškai atleidžiamas nuo muitų. Minėtuose asociacijos sprendimuose šis atleidimas paaiškintas taip, kad UŠT kilmės prekes ir – esant tam tikroms sąlygoms – ne UŠT kilmės prekes, esančias laisvoje apyvartoje UŠT ir kaip tokias reeksportuojamas į Sąjungą, leidžiama į Sąjungą įvežti be muitų ir lygiaverčio poveikio mokesčių. Be to, iš UŠT sprendimų matyti, kad į Sąjungos veiksmus įgyvendinant tuos sprendimus, be Komisijos, yra įtrauktos ir valstybės narės, ir kompetentingos UŠT institucijos.

Įrodymas to, kad laikytasi su minėtu atleidimu susijusių nuostatų, yra eksportuojančios UŠT muitinės įstaigos išduotas sertifikatas. Išleidus prekes, šį sertifikatą gali patikrinti importuojančios valstybės muitinės įstaigos. Tokiais atvejais su tuo susiję ginčai perduodami komitetui, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas ir kurį sudaro valstybių narių atstovai, o eksportuojančios UŠT vietos valdžios institucijos jame nedalyvauja.

Byloje C‑391/17 viena Angilijoje įsteigta bendrovė 1998 m. pradėjo taikyti perkrovimo sistemą, pagal kurią trečiųjų šalių kilmės aliuminio importas buvo deklaruojamas Angilijos muitinėje, o vėliau aliuminis gabenamas į Sąjungą. Angilijos valdžios institucijos išdavė eksporto sertifikatus dėl aptariamo reeksporto ir tuo pat metu suteikė Sąjungos importuotojams transportavimo pagalbą.

Byloje C‑395/17 1997‑2000 m. laikotarpiu į Vokietiją buvo importuota Kiurasao kilmės pieno miltelių ir ryžių. Be to, 2002 ir 2003 m. į Nyderlandus buvo importuota Arubos kilmės kruopų ir rupinių. Kiurasao ir Arubos valdžios institucijos šioms prekėms išdavė judėjimo sertifikatus, nors jos neatitiko reikalavimų, kad galėtų būti laikomos šių UŠT kilmės prekėmis, kurioms netaikomi muitai ir lygiaverčio poveikio mokesčiai.

Abiejose bylose buvo atlikti tyrimai. Juos atlikus, Komisija, konstatavusi patikrintų sertifikatų neteisėtumą, priėmė sprendimus, kuriuose padaryta išvada, kad, išleidus prekes, reikia į apskaitą neįtraukti muitų, susijusių su pateikus šiuos sertifikatus importuotomis prekėmis. Remdamosi tais sprendimais, atitinkamas Angilijos, Kiurasao ir Arubos kilmės prekes importavusios valstybės narės, išleidusios prekes, neįtraukė minėtų muitų į apskaitą. Tuomet Komisija pareikalavo, kad Jungtinė Karalystė ir Nyderlandų Karalystė kompensuotų Sąjungos nuosavų išteklių praradimą dėl atitinkamų sertifikatų išdavimo. Kadangi šios valstybės narės atmetė bet kokią atsakomybę šiuo klausimu, Komisija nusprendė joms pareikšti ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

Teisingumo Teismas šiuos ieškinius nagrinėja atsižvelgdamas į lojalaus bendradarbiavimo principą, įtvirtintą ESS 4 straipsnio 3 dalyje.

Pirma, Teisingumo Teismas primena, kad pagal SESV 198 straipsnio pirmą pastraipą abi atitinkamos valstybės narės yra tarp valstybių narių, kurios palaiko ypatingus santykius su UŠT, ir kad tuo metu, kai buvo išduoti atitinkami sertifikatai, specialus asociacijos režimas buvo grindžiamas šiais ypatingais santykiais. Šiems santykiams būdinga tai, kad minėtos UŠT nėra nepriklausomos valstybės, bet priklauso nuo valstybės narės, kuri, be kita ko, užtikrina jų atstovavimą tarptautiniu lygiu. Vadovaujantis minėtu straipsniu, specialus asociacijos režimas taikomas tik šalims ir teritorijoms, palaikančioms ypatingus santykius su atitinkama valstybe nare, kuri yra paprašiusi, kad joms būtų taikomas specialus asociacijos režimas.

Be to, Teisingumo Teismas konstatuoja, kad ginčijamų sertifikatų išdavimas buvo reglamentuotas UŠT sprendimais, taigi, Sąjungos teisėje, ir kad dėl to UŠT valdžios institucijos privalėjo laikytis tuose sprendimuose nustatytų reikalavimų. Minėtuose sprendimuose numatytos ginčų ar problemų šioje srityje procedūros rodo didelę svarbą, kurią asociacijos režimui turi ypatingi santykiai tarp atitinkamos UŠT ir valstybės narės, kuriai ji priklauso. Dėl šių ypatingų santykių gali kilti speciali valstybės narės atsakomybė Sąjungai, kai UŠT valdžios institucijos, pažeisdamos minėtus sprendimus, išduoda sertifikatus. Teisingumo Teismas pažymi, kad preferencinis ir išimtinis muitinės režimo, kuriuo naudojasi atitinkamos prekės abiejose bylose, pobūdis reiškia, kad su lojalumo principu susijusi valstybių narių pareiga imtis visų priemonių, galinčių užtikrinti Sąjungos teisės galiojimą ir veiksmingumą, šiose bylose taikoma ypač griežtai. Tuo remdamasis Teisingumo Teismas daro išvadą, kad abi atitinkamos valstybės narės yra atsakingos Sąjungai už bet kokią jų UŠT valdžios institucijų išduodant atitinkamus sertifikatus padarytą klaidą.

Galiausiai Teisingumo Teismas pažymi, kad, kadangi toks išdavimas pažeidžiant UŠT sprendimus užkerta kelią importuojančiai valstybei narei rinkti muitus, kuriuos ji būtų turėjusi surinkti nesant tokių sertifikatų, su tuo susijęs nuosavų išteklių praradimas yra neteisėta Sąjungos teisės pažeidimo pasekmė. Ši pasekmė įpareigoja valstybę narę, kuri yra atsakinga Sąjungai už neteisėtą sertifikatų išdavimą, kompensuoti tokį praradimą. Pareiga kompensuoti yra tik konkreti iš lojalaus bendradarbiavimo principo išplaukiančios valstybių narių pareigos imtis visų priemonių, būtinų Sąjungos teisės pažeidimui pašalinti ir panaikinti neteisėtas jo pasekmes, išraiška. Prie šio praradimo turi būti pridedamos palūkanos, skaičiuojamos nuo dienos, kurią Komisija paprašė kompensuoti praradimą, nes vien muitų, kurie negalėjo būti surinkti, sumos kompensavimo nepakanka, kad būtų pašalintos neteisėtos teisės aktų neatitinkančio atitinkamų sertifikatų išdavimo pasekmės.

( 1 ) 1991 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 91/482/EEB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos ekonominės bendrijos asociacijos (OL L 263, 1991, p. 1) ir 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 314, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 38 t., p. 319).