Byla C‑330/17

Verbraucherzentrale Baden-Württemberg e.V.

prieš

Germanwings GmbH

(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 – 2 straipsnio 18 punktas – 23 straipsnio 1 dalis – Transportas – Oro susisiekimo paslaugų teikimo Europos Sąjungoje bendrosios taisyklės – Informavimas – Galutinės mokėtinos kainos nurodymas – Oro susisiekimo kainos įtraukimas į galutinę mokėtiną kainą – Pareiga nurodyti oro susisiekimo kainas eurais arba vietine valiuta – Reikšmingos vietinės valiutos pasirinkimas – Sąsajos kriterijai“

Santrauka – 2018 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Transportas – Oro transportas – Oro susisiekimo paslaugų teikimo Sąjungoje bendrosios taisyklės – Reglamentas Nr. 1008/2008 – Kainų nustatymo tvarka – Informacija, reikalaujama pateikiant keleiviams siūlomas kainas – Dalykas – Kainų skaidrumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1008/2008 16 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio 18 punktas ir 23 straipsnio 1 dalis)

2. Transportas – Oro transportas – Oro susisiekimo paslaugų teikimo Sąjungoje bendrosios taisyklės – Reglamentas Nr. 1008/2008 – Kainų nustatymo tvarka – Informacija, reikalaujama pateikiant keleiviams siūlomas kainas – Pareiga nurodyti oro susisiekimo kainas eurais arba vietine valiuta – Apimtis – Reikšmingos vietinės valiutos pasirinkimas – Sąsajos kriterijai

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1008/2008 2 straipsnio 18 punktas ir 23 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 27 punktą)

2.  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 23 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 2 straipsnio 18 punktu, turi būti aiškinama taip, kad nurodydami Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugų kainas oro vežėjai, kurie neišreiškia šių kainų eurais, turi pasirinkti su siūloma paslauga objektyviai susijusią vietinę valiutą. Tai, be kita ko, yra valiuta, kuri yra teisėta mokėjimo priemonė valstybėje narėje, kurioje yra atitinkamo skrydžio išvykimo vieta arba atvykimo vieta.

   Taigi, esant situacijai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, kai valstybėje narėje, kurioje euras yra teisėta mokėjimo priemonė, įsisteigęs oro vežėjas internete siūlo oro susisiekimo paslaugą, kurią teikiant atitinkamo skrydžio išvykimo vieta yra kitoje valstybėje narėje, kurioje teisėta mokėjimo priemonė yra kita nei euras valiuta, oro susisiekimo kainos, jų neišreiškus eurais, gali būti nurodytos valiuta, kuri yra teisėta mokėjimo priemonė šioje kitoje valstybėje narėje.

   Tokiomis aplinkybėmis negalima leisti, kad pasirinkdami išreikšti Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugų kainas kita nei euras valiuta oro vežėjai galėtų apsunkinti atitinkamiems vartotojams palyginti kainas ar net padaryti šį palyginimą praktiškai neįmanomą, nes kitaip būtų iš esmės pakenkta Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalimi siekiamam veiksmingo kainų palyginamumo tikslui, taigi ši nuostata netektų didelės dalies veiksmingumo. Šiuo klausimu reikia pridurti, kaip iš esmės savo išvados 64 punkte pažymėjo generalinis advokatas, kad būtų lengviau veiksmingai palyginti kainas, jeigu oro vežėjai nurodytų oro susisiekimo kainas vietine valiuta, objektyviai susijusia su siūloma paslauga.

   (žr. 35, 36, 39, 40 punktus ir rezoliucinę dalį)