TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. birželio 14 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 34 ir 35 straipsniai – Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Kiaulių apsauga – Ispanijoje pagaminti arba parduodami gaminiai – Iš Iberijos veislės kiaulių gaminamos mėsos, kumpio, mentės ir nugarinės kokybės standartai – Pavadinimo „de cebo“ vartojimo reikalavimai – Produktų kokybės gerinimas – Direktyva 2008/120/EB – Taikymo sritis“

Byloje C‑169/17

dėl Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) 2017 m. vasario 27 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. balandžio 3 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Asociación Nacional de Productores de Ganado Porcino

prieš

Administración del Estado

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija)

kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai C. G. Fernlund, J.‑C. Bonichot, S. Rodin (pranešėjas) ir E. Regan,

generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,

posėdžio sekretorė L. Carrasco Marco, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. kovo 22 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Asociación Nacional de Productores de Ganado Porcino, atstovaujamos advokatų J. M. Rodríguez Cárcamo ir N. Olmos Castro,

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. A. Sampol Pucurull,

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze,

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Patakia ir I. Galindo Martín,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 34 bei 35 straipsnių ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009, p. 5), 3 straipsnio 1 dalies a punkto ir 12 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Asociación Nacional de Productores de Ganado Porcino (toliau – asociacija) ir Administración del Estado (Valstybės administracija, Ispanija) ginčą dėl Ispanijos vyriausybės patvirtino Karaliaus dekreto, nustatančio iš Iberijos veislės kiaulių gaminamos mėsos, kumpio, mentės ir nugarinės kokybės standartus.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Direktyvos 2008/120 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta:

„(7)

Dėl to būtina nustatyti būtiniausius veisimui auginamų ir penimų kiaulių apsaugos standartus, kad būtų galima užtikrinti racionalų gamybos plėtojimą.

(8)

Kiaulėms turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti aplinkos teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su jų poreikiu judėti bei patenkinti įgimtą smalsumo poreikį. Iš tikrųjų kiaulių gerovė nukenčia dėl griežtų jų erdvės apribojimų.“

4

Šios direktyvos 1 straipsnis išdėstytas taip:

„Šioje direktyvoje išdėstyti minimalūs veislinių ir penimų kiaulių apsaugos standartai.“

5

Minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad visi ūkiai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

kiekvienoje grupėje laikomam nujunkytam paršeliui arba penimai kiaulei, išskyrus sukergtas kiaulaites ir paršavedes, laisvas (be pertvarų) grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip:

Gyvas svoris

(kg)

m2

Ne daugiau kaip 10

0,15

Daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20

0,20

Daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30

0,30

Daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 50

0,40

Daugiau kaip 50, bet ne daugiau kaip 85

0,55

Daugiau kaip 85, bet ne daugiau kaip 110

0,65

Daugiau kaip 110

1,00

<…>“

6

Tos pačios direktyvos 12 straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės, laikydamosi bendrųjų Sutarties taisyklių, turi teisę savo teritorijoje taikyti griežtesnes kiaulių apsaugos nuostatas, negu tos, kurios išdėstytos šioje direktyvoje. Apie tokias priemones jos informuoja [K]omisiją.“

Ispanijos teisės aktai

7

2014 m. sausio 10 d.Real Decreto 4/2014 por el que se aprueba la norma de calidad para la carne, el jamón, la paleta y la caña de lomo ibérico (Karaliaus dekretas 4/2014, kuriuo patvirtinamas iš Iberijos veislės kiaulių gaminamos mėsos, kumpio, mentės ir nugarinės kokybės standartai) (BOE, Nr.°10, 2014 m. sausio 11 d., p. 1569) 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Šiuo teisės aktu siekiama nustatyti gaminių iš supjaustytos Iberijos kiaulių skerdienos, kurie ruošiami arba kuriais prekiaujama jų neapdirbant, kaip antai Iberijos veislės kiaulių kumpio, mentės, nugarinės, pagamintų ar parduodamų Ispanijoje, kokybės standartus šiame teisės akte nustatytų prekių pavadinimų vartojimo tikslais, nepažeidžiant susijusių bendrų taisyklių.

Portugalijoje pagamintiems gaminiams tokie patys reikalavimai taikomi remiantis Ispanijos ir Portugalijos valdžios institucijų pasirašytais susitarimais dėl gaminių iš Iberijos gamybos, apdorojimo, prekybos ir kontrolės.

Be to, gaminiai, žymimi Bendrijos lygiu saugomais kokybės ženklais (saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda), kuriuos ženklinant vartojami šiame tekste nurodyti prekiniai pavadinimai ar jų dalys, privalo atitikti šiame tekste nustatytus reikalavimus.“

8

Dekreto 4/2014 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šiame dekrete aptariamų gaminių prekinis pavadinimas būtinai turi būti sudarytas iš trijų dalių, išdėstytų toliau nurodyta seka:

a)

pavadinimas pagal gaminio rūšį:

i)

gaminys pagamintas: <…>

ii)

gaminiai iš supjaustytos skerdienos, kuriais prekiaujama neperdirbtais: <…>

b)

pavadinimas pagal šėrimo ir auginimo ypatumus:

i)

„De bellota“: apibūdinant gaminius iš gyvulių, kurie ganėsi išskirtinai tik natūraliose miškininkystės ganyklose.

ii)

Gaminiams iš gyvulių, kurių šėrimas ir auginimas, iki kol jie pasiekia skerstino gyvulio svorį, skiriasi nuo ankstesniame papunktyje paminėtų gyvulių, apibūdinti vartojami tokie pavadinimai:

1.   „de cebo de campo“: apibūdinant gyvulius, kurie, nors ganėsi miškininkystės ganyklose ar laukuose, taip pat buvo šeriami kompleksiniais pašarais, kurių didžiąją dalį sudaro grūdai ir ankštinės daržovės ir kurie auginami neintensyvios arba intensyvios gyvulininkystės ūkiuose atvirame ore, kai dalis ploto gali būti dengta <…>

2.   „de cebo“: apibūdinant gyvulius, kurie šeriami kompleksiniais pašarais, kurių didžiąją dalį sudaro grūdai ir ankštinės daržovės ir kurie auginami intensyvios gyvulininkystės ūkiuose, kaip numatyta 8 straipsnyje.

c)

pavadinimas pagal veisles <…>

<…>“

9

Šio dekreto 8 straipsnio „Gyvulių, iš kurių gaminami gaminiai, kurių pavadinime nurodoma „de cebo“, auginimo sąlygos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Nepažeidžiant auginimo sąlygų, nustatytų [2002 m. spalio 31 d.Real Decreto no 1135/2002, relativo a las normas mínimas para la protección de cerdos (Karaliaus dekretas Nr. 1135/2002 dėl minimalių kiaulių apsaugos standartų) (BOE, Nr. 278, 2002 m. lapkričio 20 d.)], gyvuliams, kurių svoris didesnis nei 110 kilogramų ir iš kurių gaminami gaminiai, kurių pavadinime nurodoma „de cebo“, penėjimo laikotarpiu turi būti užtikrinamas bent 2 m2 laisvas grindų plotas vienam gyvuliui.

2.   Skerdžiamos ne jaunesnės kaip dešimties mėnesių kiaulės.“

10

Minėto dekreto trečiojoje papildomoje nuostatoje numatyta:

„Nustatyti kokybės standartai nebus taikomi teisėtai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal kitas specifikacijas pagamintiems arba parduodamiems gaminiams, taip pat gaminiams, kurių kilmės šalis yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis, Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE) Susitariančioji Šalis arba valstybė, kuri su Europos Sąjunga sudarė asociacijos susitarimą muitų srityje.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

11

Asociacija įprasto administracinio proceso tvarka kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) su skundu dėl Karaliaus dekreto 4/2014.

12

Grįsdama šį skundą asociacija nurodė, kad nagrinėjamas dekretas iškraipo konkurenciją Sąjungos lygmeniu, nes lemia didesnes gaminių iš Iberijos veislės kiaulių Ispanijoje gamybos sąnaudas. Taigi, asociacija mano, kad šie teisės aktai pripažintini SESV 35 straipsniui prieštaraujančiu kiekybiniu eksporto apribojimu, nes konkuruojantys gamintojai, įsisteigę kitose valstybėse narėse, neprivalo patirti išlaidų, atsirandančių dėl tokios kaip Ispanijos vyriausybės nustatytos priemonės.

13

Be to, asociacija prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nurodo, kad Karaliaus dekretu 4/2014 pažeidžiamas Direktyvos 2008/120 3 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su šios direktyvos 12 straipsniu, nes šiuo dekretu nustatytomis priemonėmis siekiama ne apsaugoti kiaules, o iš esmės padidinti kiaulienos iš Iberijos veislės kiaulių kainą.

14

Be to, asociacija teigia, kad geresnės gaminių kokybės tikslas, konkrečiai paminėtas Karaliaus dekrete Nr. 4/2014, negali būti pasiektas jame numatytomis priemonėmis, nes, pirma, nėra įrodymų, jog dvigubai padidinus grindų ploto dydį vienam gyvuliui galėtų būti pagerinta kiaulienos kokybė, ir, antra, numatytas minimalus dešimties mėnesių skerdimo amžius, nors optimalus kiaulių skerdimo svoris pasiekiamas maždaug per aštuonis mėnesius, reiškia, kad prekybai bus pateikiami pernelyg didelio svorio gaminiai, kurie neturi didelių galimybių rinkoje ir už kuriuos neįmanoma gauti didesnio atlyginimo už atitinkamai didesnį svorį.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Ispanijos gamintojai, kurie gamina gaminius pavadinimu „ibérico de cebo“, yra nepalankioje padėtyje palyginti su kitais Sąjungos gamintojais, nes pirmiesiems tenka patirti didesnių gamybos sąnaudų nei antriesiems. Be to, jo teigimu, Sąjungos gamintojai atgrasomi eksportuoti savo produktus į Ispaniją, kur jų gaminiams minėtas pavadinimas negali būti suteiktas, nes jie nėra pagaminti iš kiaulių, užaugintų pagal sąlygas, nustatytas Karaliaus dekrete 4/2014. Tačiau jis pripažįsta, kad pagal šio dekreto trečiąją papildomą nuostatą Ispanija privalo leisti prekiauti jos teritorijoje gaminiais su tapačiais arba panašiais pavadinimais, įvežamais iš kitų valstybių narių, net jeigu jie nebuvo pagaminti atsižvelgiant į minėto dekreto reikalavimus, su sąlyga, kad jie atitinka šiose kitose valstybėse narėse patvirtintus kokybės standartus.

16

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas reiškia abejones dėl to, ar Direktyva 2008/120 yra tinkamas Karališkojo dekreto 4/2014 teisinis pagrindas, nes pagal šios direktyvos 12 straipsnį griežtesnes nacionalines priemones leidžiama priimti, tik jeigu jomis siekiama užtikrinti geresnę gyvulių apsaugą, o šiuo dekretu siekiama ne kiaulių apsaugos, bet pagerinti produktų kokybę. Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl minėto dekreto suderinamumo su Direktyvos 2008/120 12 straipsniu, nes šis straipsnis leidžia griežtesnes nacionalines priemones, taikytinas tik tos valstybės teritorijoje.

17

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar SESV 34 ir 35 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinę teisės normą, kaip antai [Karaliaus dekreto 4/2014] 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią žodis „Iberijos“ gali būti vartojamas žymint Ispanijoje pagamintus arba parduodamus gaminius tik su sąlyga, kad intensyvios kiaulininkystės ūkiuose Iberijos veislės kiaules auginantys ūkininkai gyvuliui, kurio gyvas svoris yra daugiau nei 110 kg, skiria 2 m2 laisvo grindų ploto, nors tokiu atveju, kaip numatyta pačioje normoje, taip siekiama pagerinti atitinkamų gaminių kokybę?

2.

Ar [Direktyvos 2008/120] 3 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su tos pačios direktyvos 12 straipsniu, turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinę teisės normą, kaip antai Karaliaus dekreto 4/2014 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią žodis „Iberijos“ gali būti vartojamas žymint Ispanijoje pagamintus arba parduodamus gaminius tik su sąlyga, kad intensyvios kiaulininkystės ūkiuose Iberijos veislės kiaules auginantys ūkininkai gyvuliui, kurio gyvasis svoris yra daugiau nei 110 kg, skiria 2 m2 laisvo grindų ploto, nors tokia nacionaline norma siekiama ne konkrečiai užtikrinti didesnę kiaulių apsaugą, o pagerinti gaminių kokybę?

Jeigu į pirmesnį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar [Direktyvos 2008/120] 12 straipsnis, siejamas su SESV 34 ir 35 straipsniais, aiškintinas kaip draudžiantis nacionalinės teisės normą, kaip antai Karaliaus dekreto 4/2014 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią siekiant ne didesnės kiaulių apsaugos, bet geresnės Ispanijoje pagamintų ir parduodamų gaminių kokybės, reikalaujama, kad kitų valstybių narių gamintojai laikytųsi tokių pačių gyvulių laikymo sąlygų, kaip ir Ispanijos gamintojai, tam, kad iš šių kiaulių pagaminti gaminiai galėtų būti žymimi minėtame dekrete numatytu prekiniu pavadinimu?

3.

Ar SESV 34 ir 35 straipsniai aiškintini kaip draudžiantys nacionalinę teisės normą, kaip antai [Karaliaus dekreto 4/2014] 8 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, siekiant geresnės minėtų gaminių kokybės, nustatytas minimalus 10 mėnesių kiaulių, iš kurių gaminami „de cebo“ kategorijos reikalavimus atitinkantys gaminiai, skerdimo amžius?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo ir trečiojo klausimų

18

Pirmuoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 34 ir 35 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės aktą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuriame numatyta, kad prekinis pavadinimas „ibérico de cebo“ gali būti suteikiamas tik gaminiams, atitinkantiems tam tikrus šiame teisės akte nustatytus reikalavimus.

Dėl SESV 34 straipsnio

19

Visų pirma Europos Komisija ginčija šio prejudicinio klausimo dėl Karaliaus dekreto 4/2014 suderinamumo svarbą, nes, pirma, pareiškėja pagrindinėje byloje nenurodė šio panaikinimo pagrindo Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) ir, antra, visos pagrindinės bylos aplinkybės yra susijusios tik su šia valstybe nare.

20

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtina Teisingumo Teismui pateikti klausimų, ir tokių klausimų svarbą (žr. 2016 m. birželio 21 d. Sprendimo New Valmar, C‑15/15, EU:C:2016:464, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21

Antra, reikia pažymėti, kad bet kuri nacionalinė priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti Sąjungos vidaus prekybai, turi būti laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone, kaip ji suprantama pagal SESV 34 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Elenca, C‑385/10, EU:C:2012:634, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Capoda Import-Export, C‑354/14, EU:C:2015:658, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22

Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad ši nuostata taikoma ne tik faktinėms, bet ir į galimoms teisės akto pasekmėms. Negali būti atsisakoma ją taikyti dėl to, kad iki šiol nebuvo jokių konkrečių atvejų, susijusių su kita valstybe nare (1998 m. spalio 22 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑184/96, EU:C:1998:495, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Taigi reikia konstatuoti, kad klausimas, ar SESV 34 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktą, kaip antai Karaliaus dekretą 4/2014, yra reikšmingas sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje, todėl į jį reikia atsakyti.

24

Šiuo atžvilgiu iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nacionalinės teisės aktas, pagal kurį prekėms iš kitų valstybių narių, kuriose jos teisėtai gaminamos ir parduodamos, nustatyti tam tikri reikalavimai, kad būtų galima vartoti įprastą šio gaminio bendrinį pavadinimą, prireikus įpareigojantys augintojus vartoti vartotojams nežinomus arba blogiau vertinamus pavadinimus, apskritai kalbant, nereiškia gaminių iš kitų valstybių narių importo į atitinkamą valstybę narę draudimo. Vis dėlto jis gali pasunkinti jų pardavimą ir taip trukdyti prekybai tarp valstybių narių (2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Guimont, C‑448/98, EU:C:2000:663, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

25

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad, pirma, pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas nėra susijęs su įprastai Sąjungos teritorijoje vartojamu bendro pobūdžio pavadinimu ir, antra, pagal šį teisės aktą nėra draudžiama importuoti ir prekiauti iš Iberijos veislės kiaulių pagamintais produktais kitais, nei minėtame teisės akte numatytieji pavadinimais.

26

Iš tiesų pagrindinėje byloje nagrinėjamame teisės akte yra nuostata, kurią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškina taip, kad iš Iberijos kiaulienos pagal kitose Sąjungos valstybėse narėse taikomas taisykles pagaminti produktai Karaliaus dekrete 4/2014 numatytais panašiais arba identiškais pavadinimais gali būti importuoti ir parduodami Ispanijos rinkoje tokiais pavadinimais, net jeigu jie nevisiškai atitinka šiame dekrete nustatytus reikalavimus. Todėl taip aiškinama ši nuostata užtikrina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas nebūtų kliūtis tarpvalstybinei prekybai (žr. a contrario1998 m. spalio 22 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija (C‑184/96, EU:C:1998:495).

27

Be to, kaip primena Komisija, Sąjungos teisės aktuose ryškėja bendra tendencija įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką gerinti produktų kokybę, siekiant sudaryti palankias sąlygas šių produktų reputacijai išlaikyti (šiuo klausimu žr. 2000 m. gegužės 16 d. Sprendimo Belgija / Ispanija, C‑388/95, EU:C:2000:244, 53 punktą ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Budějovický Budvar, C‑478/07, EU:C:2009:521, 109 punktą).

28

Tokiomis aplinkybėmis negalima konstatuoti, kad SESV 34 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuriame numatyta, kad prekinis pavadinimas „ibérico de cebo“ gali būti suteikiamas tik gaminiams, atitinkantiems tam tikrus šiame nacionalinės teisės akte nustatytus reikalavimus, jeigu pagal jį leidžiama iš kitų valstybių narių nei ta, kurioje buvo patvirtintas minėtas nacionalinės teisės aktas, importuoti gaminius ir jais prekiauti tokiais pavadinimais, kurie jiems suteikti pagal jų kilmės valstybėse narėse patvirtintas taisykles, net jeigu jie yra panašūs arba tapatūs pavadinimams, nurodytiems pagrindinėje byloje nagrinėjamame nacionalinės teisės akte.

Dėl SESV 35 straipsnio

29

Konstatuotina, kad visiems nacionalinėje teritorijoje veiklą vykdantiems ūkio subjektams taikoma nacionalinė priemonė, kuri labiau paveikia prekių išsiuntimą iš eksporto valstybės narės rinkos nei prekybą prekėmis šios valstybės narės nacionalinėje rinkoje, yra draudžiama pagal SESV 35 straipsnį (2016 m. birželio 21 d. Sprendimo New Valmar, C‑15/15, EU:C:2016:464, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamame teisės akte nedaromas skirtumo tarp gaminių, skirtų parduoti nacionalinėje rinkoje, ir gaminių, skirtų Sąjungos rinkai. Iš tiesų visi Ispanijos gamintojai, norintys parduoti savo gaminius iš Iberijos veislės kiaulių, kuriems prekiniai pavadinimai suteikti pagal Karaliaus dekretą 4/2014, turi laikytis šiame dekrete nustatytų reikalavimų, neatsižvelgdami į rinką, kurioje jie nori prekiauti savo gaminiais.

31

Taigi reikia konstatuoti, kad SESV 35 straipsnis nedraudžia tokio nacionalinės teisės akto, koks yra Karaliaus dekretas 4/2014.

Dėl antrojo klausimo

32

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Direktyvos 2008/120 3 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su jos 12 straipsniu, draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį tam tikrų iš Iberijos veislės kiaulių Ispanijoje gaminamų arba parduodamų produktų prekiniai pavadinimai gali būti vartojami tik su sąlyga, kad gamintojai laikėsi griežtesnių nei šio 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų Iberijos veislės kiaulių auginimo sąlygų ir kad jos buvo paskerstos ne anksčiau nei dešimties mėnesių amžiaus.

33

Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2008/120 tikslas, kaip matyti iš jos 1 straipsnio, yra nustatyti būtiniausius veislinių ir penimų kiaulių apsaugos standartus. Šiais standartais, kaip nurodyta šios direktyvos 7 konstatuojamojoje dalyje, siekiama užtikrinti veisti auginamų ir penimų kiaulių apsaugą, kad būtų galima garantuoti racionalią gamybos plėtrą. Šiuo tikslu, kaip matyti iš šios direktyvos 8 konstatuojamosios dalies, joje numatyta įvairių taisyklių, kuriomis siekiama, inter alia, užtikrinti, kad kiaulės galėtų pasinaudoti aplinkos teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su jų poreikiu judėti ir patenkinti įgimtą smalsumo poreikį.

34

Reikia pažymėti, kad nacionalinės teisės akto, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, tikslas yra ne kiaulių apsauga, bet geresnė produktų kokybė, todėl jis nepatenka į Direktyvos 2008/120 taikymo sritį.

35

Vis dėlto šiame teisės akte padidintas tiek minimalus grindų plotas, kurį kiaulės turi turėti, tiek skerdimo amžius, todėl šis teisės aktas negali pakenkti gyvūnų gerovei, taigi jis nėra nesuderinamas su minėta direktyva.

36

Šiomis aplinkybėmis į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2008/120 3 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su jos 12 straipsniu, reikia aiškinti kaip nedraudžiantį nacionalinės teisės akto, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, pagal kurį tam tikrų iš Iberijos veislės kiaulių Ispanijoje gaminamų arba parduodamų produktų prekiniai pavadinimai gali būti vartojami tik su sąlyga, kad gamintojai laikėsi griežtesnių nei šio 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų Iberijos veislės kiaulių auginimo sąlygų ir kad jos buvo paskerstos ne anksčiau nei dešimties mėnesių amžiaus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

 

1.

SESV 34 ir 35 straipsniai turi būti aiškinami taip:

SESV 34 straipsnis nedraudžiama nacionalinės teisės akto, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, kuriame numatyta, kad prekinis pavadinimas „ibérico de cebo“ gali būti suteikiamas tik gaminiams, atitinkantiems tam tikrus šiame nacionalinės teisės akte nustatytus reikalavimus, jeigu pagal jį leidžiama iš kitų valstybių narių nei ta, kurioje buvo patvirtintas minėtas nacionalinės teisės aktas, importuoti gaminius ir jais prekiauti tokiais pavadinimais, kurie jiems suteikti pagal jų kilmės valstybėse narėse patvirtintas taisykles, net jeigu jie panašūs arba tapatūs pavadinimams, nurodytiems pagrindinėje byloje nagrinėjamame nacionalinės teisės akte,

SESV 35 straipsnis nedraudžia tokio nacionalinės teisės akto, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

 

2.

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 2008/120, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus, 3 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su jos 12 straipsniu, reikia aiškinti kaip nedraudžiantį nacionalinės teisės akto, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, pagal kurį tam tikrų iš Iberijos veislės kiaulių Ispanijoje gaminamų arba parduodamų produktų prekiniai pavadinimai gali būti vartojami tik su sąlyga, kad gamintojai laikėsi griežtesnių nei šio 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų Iberijos veislės kiaulių auginimo sąlygų ir kad jos buvo paskerstos ne anksčiau nei dešimties mėnesių amžiaus.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: ispanų.