1

Apeliaciniu skundu Europos Sąjunga prašo iš dalies panaikinti 2017 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo sprendimą Kendrion / Europos Sąjunga (T‑479/14, EU:T:2017:48, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas, viena vertus, priteisė iš Europos Sąjungos sumokėti Kendrion NV588769,18 EUR ir 6000 EUR atitinkamai turtinei žalai ir neturtinei žalai, kurią ši bendrovė patyrė dėl protingo bylos, kurioje buvo priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Kendrion / Komisija (T‑54/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:667) (toliau – byla T‑54/06), išnagrinėjimo termino pažeidimo, atlyginti ir, kita vertus, atmetė likusią ieškinio dalį.

2

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Kendrion iš esmės prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir jai priteisti 2308463,98 EUR arba subsidiariai Teisingumo Teismo pagrįsta laikomą sumą turtinei žalai atlyginti ir 1700000 EUR arba subsidiariai Teisingumo Teismo vadovaujantis teisingumu nustatytą sumą neturtinei žalai atlyginti.

3

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos Romoje 1950 m. lapkričio 4 d. (toliau – EŽTK), 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas <…>“

4

EŽTK 41 straipsnyje nustatyta:

„Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jeigu Aukštosios Susitariančiosios Šalies įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą.“

5

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) VI antraštinėje dalyje „Teisingumas“ esančiame 47 straipsnyje „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ nurodyta:

„Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

<…>“

6

Su Chartija susijusiuose paaiškinimuose (OL C 303, 2007, p. 17) patikslinta, kad jos 47 straipsnio pirma pastraipa grindžiama EŽTK 13 straipsniu. Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį.

7

Chartijos 52 straipsnyje „Teisių ir principų taikymo sritis ir aiškinimas“ nustatyta:

„<…>

3.   Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių [EŽTK] garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą.

<…>“

8

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antroje pastraipoje numatyta:

„[Apeliacinį skundą Teisingumo Teismui] gali paduoti bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis. <…>“

9

2006 m. vasario 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Kendrion ieškinį dėl 2005 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimo C(2005) 4634 dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį (byla COMP/F/38.354 – Pramoniniai maišai) (toliau – Sprendimas C(2005) 4634). Ieškinyje ieškovė iš esmės prašė Bendrojo Teismo panaikinti visą šį sprendimą arba jo dalį, o nepatenkinus šio reikalavimo – panaikinti arba sumažinti jai skirtą baudą.

10

2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimu Kendrion / Komisija (T‑54/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:667) Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį.

11

2012 m. sausio 26 d.Kendrion pateikė apeliacinį skundą dėl 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Kendrion / Komisija (T‑54/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:667).

12

2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimu Kendrion / Komisija (C‑50/12 P, EU:C:2013:771) Teisingumo Teismas atmetė šį apeliacinį skundą.

13

2014 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo SESV 268 straipsniu grindžiamą Kendrion ieškinį, pareikštą Europos Sąjungai, dėl žalos, kurią ši bendrovė mano patyrusi dėl pernelyg ilgos proceso Bendrajame Teisme trukmės nagrinėjant bylą T‑54/06, atlyginimo.

14

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė:

15

Apeliaciniu skundu Europos Sąjunga Teisingumo Teismo prašo:

16

Kendrion Teisingumo Teismo prašo:

17

Komisija Teisingumo Teismo prašo patenkinti apeliacinį skundą visais jo aspektais.

18

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Kendrion Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1–6 punktus ir, priimant naują sprendimą:

19

Europos Sąjunga Teisingumo Teismo prašo:

20

Kendrion, kita pagrindinio apeliacinio proceso šalis, teigia, kad visas apeliacinis skundas yra nepriimtinas dėl dviejų priežasčių.

21

Pirma, kyla interesų konfliktas dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pats nusprendė imtis bylos pateikdamas apeliacinį skundą. Taigi apeliaciniu skundu pažeistas Chartijos 47 straipsnis, garantuojantis teisę į bylos nagrinėjimą nešališkame ir nepriklausomame teisme.

22

Todėl Kendrion mano, kad apeliantė turėjo nepateikti apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo.

23

Be to, bet kuriuo atveju, kadangi, viena vertus, tam, kad atitiktų gero teisingumo vykdymo reikalavimus, dėl sprendimo pateikti šį apeliacinį skundą ir jo pagrindų pasirinkimo ir išdėstymo turėjo nuspręsti tam įgaliotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo padalinys, kuriam nėra pavesta vykdyti Teisingumo Teismo teisminių funkcijų ir kuris nedaro jokios įtakos šiam teismui, ir, kita vertus, apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde apie tai visai neužsimenama, Kendrion mano, jog tol, kol šis klausimas neišspręstas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo apeliacinis skundas yra nepriimtinas.

24

Antra, Kendrion pažymi, jog 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendime Kendrion / Komisija (C‑50/12 P, EU:C:2013:771) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra veiksmingas žalos atlyginimo būdas, ir taip atsisakė baudų mažinimo metodo, kurį taikė iki to sprendimo. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pateikdamas šį apeliacinį skundą ir nepaisydamas Kendrion patiriamų tokios bylos nulemtų išlaidų ir gaišaties, praktiškai pažeidė šią jurisprudenciją.

25

Galiausiai, jeigu apeliacinis skundas būtų priimtinas, Kendrion tvirtina, jog dėl Teisingumo Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo reikalaujama, kad šioje byloje Teisingumo Teismo kontrolė apsiribotų tik klausimo, ar Bendrasis Teismas akivaizdžiai pažeidė taikomas taisykles ir ar, taikydamas ir aiškindamas taisykles, be jokių pagrįstų abejonių padarė teisės klaidą, vertinimu.

26

Europos Sąjunga, kuri yra apeliantė pagrindiniame apeliaciniame procese, ginčija kitos pagrindinio apeliacinio proceso šalies argumentus, pateiktus nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui pagrįsti.

27

Kalbant, pirma, apie Kendrion argumentus, jog kyla interesų konfliktas, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pats nusprendė imtis bylos pateikdamas apeliacinį skundą ir taip pažeidė pagrindinę Kendrion teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip antai įtvirtinta Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, reikia priminti, kad, remiantis ESS 13 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra Europos Sąjungos institucija, kuri, kaip matyti iš ESS 19 straipsnio 1 dalies, apima kelis teismus, būtent „Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir specializuotus teismus“.

28

ESS 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų ir tikslų.

29

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 268 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, numatytu SESV 340 straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose.

30

SESV 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinėti ir spręsti SESV 268 straipsnyje nurodytus ieškinius ir kad dėl Bendrojo Teismo sprendimų, priimtų nagrinėjant tokius ieškinius, Teisingumo Teismui gali būti paduotas apeliacinis skundas.

31

Dėl pastarojo aspekto reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį apeliacinį skundą Teisingumo Teismui gali paduoti bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis.

32

Be to, kiek tai, be kita ko, susiję su protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimu, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad dėl Sąjungos teismo padaryto Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintos pareigos teismui pateiktas bylas išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką pažeidimo Bendrajame Teisme turi būti pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nes toks ieškinys yra veiksminga teisių gynimo priemonė. Teisingumo Teismas pažymėjo, jog reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad Bendrasis Teismas nesilaikė protingo bylos išnagrinėjimo termino, negali būti tiesiogiai su apeliaciniu skundu pateiktas Teisingumo Teismui, o turi būti pateiktas pačiam Bendrajam Teismui (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 55 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

33

Galiausiai, ieškiniai dėl žalos atlyginimo pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą turi būti pareikšti Europos Sąjungai, kuriai turi atstovauti Sąjungos institucija, dėl kurios elgesio tariamai padaryta nurodoma žala.

34

Iš to, kas išdėstyta, matyti, pirma, kad nagrinėjant ieškinius dėl žalos, atsiradusios Bendrajam Teismui pažeidus pareigą priimti sprendimą per protingą terminą, atlyginimo pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, kaip antai nagrinėjamą šioje byloje, reikia atskirti, viena vertus, „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo“ instituciją, kuri, kaip Sąjungos institucija, laikoma padariusia nurodomą žalą, taigi turi atsakovės pirmojoje instancijoje ir prireikus kitos apeliacinio proceso šalies statusą, ir, kita vertus, Bendrąjį Teismą ir Teisingumo Teismą, kurie yra tą instituciją sudarantys teismai, turintys jurisdikciją atitinkamai nagrinėti šiuos ieškinius.

35

Taigi, aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju apeliantė pagrindiniame apeliaciniame procese yra Europos Sąjunga, atstovaujama „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo“ institucijos, ir kartu teismas, kuriam pateiktas apeliacinis skundas, yra Teisingumo Teismas, lemia ne minėtos apeliantės pasirinkimas, bet griežtas Sąjungos teisės normų šioje srityje taikymas.

36

Antra, priešingai, nei tvirtina Kendrion, dėl tokios aplinkybės nepažeidžiama asmens, tariamai nukentėjusio dėl to, kad Bendrasis Teismas nesilaikė protingo bylos išnagrinėjimo termino, pagrindinė teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip antai įtvirtinta Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, nes tokia pagrindinė teisė užtikrinama ir pirmojoje, ir apeliacinėje instancijose.

37

Iš tiesų, kiek tai susiję su procesu pirmojoje instancijoje, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad Bendrasis Teismas, kuris turi jurisdikciją pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir kuriam pateiktas reikalavimas atlyginti tariamą žalą, atsiradusią dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino viršijimo, turi priimti sprendimą dėl šio reikalavimo posėdžiaudamas kitos sudėties nei ta, kuri sprendė ginčą byloje, kurios proceso trukmė kritikuojama (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

38

Kiek tai susiję su apeliacine instancija, reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos, atstovaujamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, sprendimas, kaip nagrinėjamu atveju, pateikti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, priimto nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, priklauso tik nuo šios institucijos, kuri jai atstovauja, pirmininko. Be to, kadangi šios institucijos pirmininkas taip pat yra Teisingumo Teismo, kaip teisminės institucijos, kuriai pateiktas toks apeliacinis skundas, pirmininkas, jis nedalyvauja nagrinėjant bylą teisme ir jo pareigas vykdo pirmininko pavaduotojas.

39

Trečia, priešingai, nei tvirtina Kendrion, negalima pagrįstai tvirtinti, kad Europos Sąjunga turėjo nepateikti šio apeliacinio skundo. Iš tiesų, kadangi nagrinėjant ieškinį pirmojoje instancijoje Europos Sąjunga pralaimėjo bylą, ji, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo. Jokia Sąjungos teisės nuostata nėra ribojama šalių teisė pateikti apeliacinį skundą, jeigu įvykdomos tos nuostatos sąlygos, įskaitant kai atitinkama šalis yra Europos Sąjunga ir jai atstovauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kaip Sąjungos institucija. Be to, toks apribojimas prieštarautų procesinio lygiateisiškumo principui, kaip savo išvados 26 punkte pažymėjo generalinis advokatas.

40

Taigi pirmas Kendrion argumentas, išdėstytas grindžiant jos nurodytą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, turi būti atmestas.

41

Antra, kalbant apie Kendrion argumentą, kad pateikdama šį apeliacinį skundą apeliantė pagrindiniame apeliaciniame procese paneigė teiginį, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo yra veiksmingas žalos atlyginimo būdas, kurį Teisingumo Teismas pats išdėstė 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendime Kendrion / Komisija (C‑50/12 P, EU:C:2013:771), pakanka pažymėti ne tik tai, kad šiuo argumentu nepaisoma šio sprendimo 27 ir 34 punktuose nurodyto skirtumo tarp, viena vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, kaip institucijos, kuri yra apeliantė pagrindiniame apeliaciniame procese, ir, kita vertus, Teisingumo Teismo, kaip teisminės institucijos, priėmusios 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimą Kendrion / Komisija (C‑50/12 P, EU:C:2013:771), bet ir tai, kad aplinkybė, kad keliuose sprendimuose Teisingumo Teismas konstatavo, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo yra veiksmingas žalos atlyginimo būdas, visiškai netrukdo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kaip institucijai, atstovaujančiai Sąjungai, kuriai pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, pateikti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo išnagrinėtas šis ieškinys, jeigu tenkinamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir kad dėl tos aplinkybės toks apeliacinis skundas netampa nepriimtinas.

42

Taigi šis argumentas turi būti atmestas.

43

Galiausiai, Kendrion argumentas dėl kontrolės kriterijaus, kurį Teisingumo Teismas turi taikyti nagrinėdamas šį apeliacinį skundą, taip pat turi būti atmestas. Kaip išvados 37 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Sąjungos teisėje nėra tokios nuostatos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti, kad kontrolė, kurią turi vykdyti Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Europos Sąjungos pateiktą apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, priimto nagrinėjant SESV 340 straipsnio antra pastraipa pagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra didesnės ar mažesnės apimties atsižvelgiant į Sąjungai atstovaujančią instituciją.

44

Tokiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas yra priimtinas. Tačiau ši išvada visiškai netrukdo nagrinėti tam tikrų atskirų argumentų priimtinumo (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo RFA International / Komisija, C‑239/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:337, 20 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

45

Grįsdama apeliacinį skundą Europos Sąjunga nurodo tris pagrindus.

46

Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Europos Sąjunga tvirtina, jog konstatuodamas, kad egzistuoja pakankamai tiesioginis protingo bylos T‑54/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo ir nuostolių, kurių patyrė Kendrion dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas šis terminas, priežastinis ryšys, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino sąvoką „priežastinis ryšys“.

47

Konkrečiai, Europos Sąjunga mano, kad Bendrasis Teismas rėmėsi klaidinga prielaida, kad pasirinkimas pateikti banko garantiją atliekamas vieninteliu laiko momentu, t. y. „pirminio pasirinkimo“ pateikti šią garantiją momentu. Kadangi pareiga mokėti baudą egzistavo visu proceso Sąjungos teismuose laikotarpiu ir net po jo, nes bauda nebuvo panaikinta, ieškovė pirmojoje instancijoje turėjo galimybę sumokėti baudą ir taip įvykdyti tokią savo pareigą. Kadangi ši ieškovė turėjo galimybę bet kuriuo momentu sumokėti baudą, jos pačios pasirinkimas pakeisti šį mokėjimą banko garantija yra tęstinis pasirinkimas, kurį ji tęsė visu proceso laikotarpiu. Taigi pagrindinė su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo priežastis yra jos pačios pasirinkimas nemokėti baudos ir pakeisti šį mokėjimą banko garantija, o ne protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas.

48

Komisija pritaria apeliantės pagrindiniame apeliaciniame procese argumentams.

49

Kendrion teigia, jog būtent tai, kad, kaip teisingai skundžiamo sprendimo 87–89 punktuose konstatavo Bendrasis Teismas, tuomet, kai ji pateikė banko garantiją, ji negalėjo ir neprivalėjo pagrįstai numatyti, kad Bendrasis Teismas neteisėtai elgsis jos atžvilgiu ir priims sprendimą praėjus nepaprastai ilgam laikotarpiui, šioje byloje yra svarbiausia ir ją išskiria iš jurisprudencijos, be kita ko, suformuotos 2005 m. balandžio 21 d. Sprendime Holcim (Deutschland) / Komisija (T‑28/03, EU:T:2005:139, 121–123 punktai) ir 2007 m. gruodžio 12 d. Nutartyje Atlantic Container Line ir kt. / Komisija (T‑113/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:377, 39 ir 40 punktai).

50

Be to, Kendrion pripažįsta, kad iš tiesų turėjo teisę visiškai savarankiškai dėl savų priežasčių pasirinkti, ar pateikti banko garantiją, ir pažymi, kad šios teisės įgyvendinimas nereiškia, kad jai turi tekti visi neigiami aplinkybių, kurios priklauso tik apeliantės pagrindiniame apeliaciniame procese rizikos sričiai, padariniai. Galiausiai Kendrion pabrėžia, jog banko garantijos pateikimo arba baudos sumokėjimo pasirinkimas yra sudėtingas ir negali būti nuolat ar net kiekvieną dieną iš naujo nagrinėjamas, juo labiau kad reikia atsižvelgti į ilgalaikius finansinius susitarimus, su banko garantijos teikėjais sudarytas sutartis, įmonės finansinę padėtį ir santykius su akcininkais ir kitais dalininkais.

51

Todėl Kendrion prašo atmesti šį pagrindą.

52

Reikia priminti, kad, kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta priežastinio ryšio sąlyga susijusi su pakankamai tiesioginiu Sąjungos institucijų elgesio ir žalos priežastiniu ryšiu, kurį turi įrodyti ieškovas, todėl elgesys, kuriuo kaltinama, turi būti pagrindinė žalos priežastis (2011 m. kovo 31 d. Nutarties Mauerhofer / Komisija, C‑433/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:204, 127 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

53

Taigi siekiant nustatyti tiesioginį elgesio, kuriuo kaltinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir nurodytos žalos priežastinį ryšį, reikia išsiaiškinti, ar protingo bylos T‑54/06 išnagrinėjimo termino pažeidimas yra pagrindinė žalos, atsiradusios dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas minėtas terminas, priežastis.

54

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog nagrinėdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą Komisijai, be kita ko, siekiant, kad būtų atlygintos su garantija susijusios išlaidos, kurias patyrė apeliantės, norėdamos sustabdyti sprendimų dėl atitinkamų eksporto grąžinamųjų išmokų susigrąžinimo galiojimą (vėliau šie sprendimai buvo atšaukti), Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai sprendimu, kuriuo nurodoma sumokėti baudą, suteikiama ir galimybė pateikti užstatą, skirtą šiam mokėjimui ir delspinigiams užtikrinti, laukiant, kol bus nuspręsta dėl ieškinio, pareikšto dėl šio sprendimo, žala, kurią sudaro su garantija susijusios išlaidos, kyla ne iš minėto sprendimo, bet iš paties suinteresuotojo asmens pasirinkimo pateikti garantiją, o ne nedelsiant įvykdyti pareigą grąžinti. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, kad nėra jokio tiesioginio elgesio, kuriuo kaltinta Komisija, ir nurodytos žalos priežastinio ryšio (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Inalca ir Cremonini / Komisija, C‑460/09 P, EU:C:2013:111, 118 ir 120 punktai).

55

Skundžiamo sprendimo 89 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad protingo bylos T‑54/06 išnagrinėjimo termino viršijimo ir su banko garantija susijusių išlaidų patyrimo laikotarpiu, kai buvo viršytas terminas, ryšio negalėjo nutraukti pirminis Kendrion pasirinkimas nemokėti Sprendimu C(2005) 4634 skirtos baudos iš karto ir pateikti banko garantiją.

56

Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 87 ir 88 punktų, abi aplinkybės, kuriomis Bendrasis Teismas rėmėsi prieidamas prie to sprendimo 89 punkte išdėstytos išvados, yra, viena vertus, tai, kad tuomet, kai Kendrion pareiškė ieškinį byloje T‑54/06, ir tuomet, kai ji pateikė banko garantiją, protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo nebuvo galima numatyti ir kad ši bendrovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog šis ieškinys bus išnagrinėtas per protingą terminą, ir, kita vertus, tai, kad protingas bylos išnagrinėjimo terminas buvo viršytas vėliau, negu Kendrion nusprendė pateikti minėtą garantiją.

57

Pažymėtina, kad abi skundžiamo sprendimo 87 ir 88 punktuose Bendrojo Teismo nurodytos aplinkybės neturi reikšmės konstatuojant, kad protingo bylos T‑54/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo ir Kendrion patirtos žalos dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas minėtas terminas, priežastinio ryšio negalėjo nutraukti šios įmonės pasirinkimas pateikti tą garantiją.

58

Iš tiesų taip būtų tik tuo atveju, jeigu būtų privaloma išlaikyti banko garantijos galiojimą, t. y. jeigu įmonė, pareiškusi ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo jai skirta bauda, ir nusprendusi pateikti banko garantiją tam, kad iš karto neįvykdytų šio sprendimo, prieš paskelbiant teismo sprendimą dėl šio ieškinio neturėtų teisės sumokėti minėtos baudos ir nutraukti jos pateiktos banko garantijos (šios dienos Sprendimas Europos Sąjunga / Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne, C‑138/17 P ir C‑146/17 P, 28 punktas).

59

Kaip išvados 57, 69 ir 70 punktuose pažymėjo generalinis advokatas ir jau yra konstatavęs Teisingumo Teismas, dėl banko garantijos galiojimo išlaikymo, kaip ir jos pateikimo, laisvai sprendžia atitinkama įmonė atsižvelgdama į savo finansinius interesus. Iš tiesų Sąjungos teisėje nėra tokios nuostatos, kuria būtų kliudoma šiai įmonei bet kuriuo metu nutraukti jos pateiktą banko garantiją ir sumokėti skirtą baudą, jeigu, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, palyginti su aplinkybėmis, buvusiomis pateikiant šią garantiją, ta įmonė mano, kad šis pasirinkimas jai yra naudingesnis. Taip, be kita ko, galėtų būti, jeigu, atsižvelgdama į Bendrojo Teismo proceso eigą, aptariama įmonė manytų, kad sprendimas bus priimtas vėliau, nei ji iš pradžių tikėjosi, todėl su banko garantija susijusios išlaidos bus didesnės, nei ji iš pradžių numatė pateikdama šią garantiją (šios dienos Sprendimas Europos Sąjunga / Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne, C‑138/17 P ir C‑146/17 P, 29 punktas).

60

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, 2008 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus 2 metams ir 6 mėnesiams po ieškinio pareiškimo byloje T‑54/06, joje dar net nebuvo surengta žodinė proceso dalis, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 48 punkte Bendrojo Teismo išdėstytų teiginių, ir, kita vertus, terminas, kurį pati Kendrion tiek ieškinyje pirmojoje instancijoje, tiek priešpriešiniame apeliaciniame skunde laikė įprastu terminu ieškiniams dėl panaikinimo konkurencijos srityje išnagrinėti, būtent yra 2 metai ir 6 mėnesiai, reikia konstatuoti, jog vėliausiai 2008 m. rugsėjo mėn. Kendrion negalėjo nežinoti, kad proceso trukmė minėtoje byloje gerokai viršijo jos iš pradžių numatytą trukmę, ir ji galėjo dar kartą persvarstyti galimybę išlaikyti banko garantijos galiojimą, atsižvelgdama į papildomas išlaidas, kurios gali susidaryti dėl šios garantijos galiojimo išlaikymo.

61

Tokiomis aplinkybėmis protingo bylos T‑54/06 išnagrinėjimo termino pažeidimas negali būti pagrindinė priežastis, lėmusi Kendrion patirtą žalą dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas šis terminas. Kaip išvados 80 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tokia žala atsirado dėl pačios Kendrion pasirinkimo išlaikyti banko garantijos galiojimą visu proceso toje byloje laikotarpiu, nepaisant dėl to kylančių finansinių padarinių.

62

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog konstatuodamas, kad egzistuoja pakankamai tiesioginis protingo bylos T‑54/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo ir nuostolių, kurių patyrė Kendrion dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas šis terminas, priežastinis ryšys, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino sąvoką „priežastinis ryšys“.

63

Todėl, kadangi šį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, turi būti panaikintas skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas ir nereikia priimti sprendimo dėl Europos Sąjungos nurodytų apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų.

64

Grįsdama priešpriešinį apeliacinį skundą Kendrion nurodo keturis pagrindus.

65

Nurodydama trečiąjį pagrindą Kendrion kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis nenurodė motyvų ir padarė teisės klaidą, kai aiškino sąvoką „priežastinis ryšys“, apibrėžė laikotarpį, kai buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, ir vertino turtinę žalą, atsiradusią dėl banko garantijos išlaidų mokėjimo.

66

Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 63 punkto, skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas buvo panaikintas, nebereikia nagrinėti šio trečiojo pagrindo.

67

Nurodydama pirmąjį pagrindą Kendrion tvirtina, jog konstatuodamas, kad 26 mėnesių trukmė (15 ir 11 mėnesių) nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios buvo tinkama bylai T‑54/06 išspręsti, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nenurodė motyvų, kai apibrėžė protingą bylos išnagrinėjimo terminą ir dėl tos priežasties to termino viršijimo trukmę.

68

Pirma, Kendrion tvirtina, kad siekdamas nustatyti protingą bylos išnagrinėjimo terminą Bendrasis Teismas pirmiausia turėjo atsižvelgti į bendrą proceso trukmę. Be to, remdamasis tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tiek 2012 m. Europos veiksmingo teisingumo komisijos išsamia ataskaita „Europos teismų sistemos“ (toliau – 2012 m. CEPEJ ataskaita) ir atsižvelgdamas į sudėtingumą, kurį lemia Bendrojo Teismo tarptautinis pobūdis, Bendrasis Teismas turėjo nustatyti, kad protingas bylos T‑54/06 išnagrinėjimo terminas yra 2 metai ir 6 mėnesiai. Taigi galiausiai Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad protingo bylos išnagrinėjimo termino viršijimo trukmė yra 3 metai ir 3 mėnesiai.

69

Kendrion pažymi, kad laikotarpis, ilgesnis nei 2,5 metų, taip pat gali būti protingas bylai, kaip antai nagrinėjamai šiuo atveju, išspręsti, jeigu yra konkretus pateisinimas. Tačiau, Kendrion teigimu, nagrinėjamu atveju nė viena iš bylai būdingų aplinkybių negalima pateisinti ilgesnės nei 2,5 metų Bendrojo Teismo proceso trukmės ir juo labiau 26 mėnesių trukmės nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios šioje byloje.

70

Antra, Bendrasis Teismas nemotyvavo skundžiamo sprendimo 58 punkte pateikto vertinimo nei dėl 15 mėnesių trukmės, nei dėl papildomos vieno mėnesio trukmės kiekvienos bylos atveju. Be to, esama prieštaravimo, nes šis požiūris grindžiamas nuostata, kad sudėtingumas didėja kartu su bylų skaičiumi, nors į šį sudėtingumą jau buvo atsižvelgta nustatant 15 mėnesių neveikimo trukmę, pripažintą priimtina visose kartelių bylose, ir kad 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendime Kendrion / Komisija (C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 104 punktas) Teisingumo Teismas konstatavo, jog Kendrion nurodyti ieškinio pagrindai „nebuvo ypač sudėtingi“.

71

Europos Sąjunga mano, kad Kendrion argumentai yra nepriimtini ir bet kuriuo atveju nepagrįsti.

72

Pirma, kalbant apie argumentus, grindžiamus teisės klaida nustatant protingą bylos išnagrinėjimo terminą, visų pirma reikia pažymėti, jog, priešingai, nei Kendrion siekia įteigti, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad, nustatydamas protingą bylos išnagrinėjimo terminą ir dėl tos priežasties šio termino viršijimo trukmę, Bendrasis Teismas atsižvelgė į visą proceso byloje T‑54/06 trukmę.

73

Iš tiesų skundžiamo sprendimo 62 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus tos bylos medžiagą nebuvo nustatyta jokios aplinkybės, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad buvo nepateisinamo neveikimo laikotarpis, viena vertus, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki tripliko pateikimo dienos ir, kita vertus, nuo žodinės proceso dalies pradžios iki sprendimo, kuriuo užbaigta minėta byla, paskelbimo. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas patikrino, kad proceso byloje T‑54/06 pirmojo ir antrojo etapų trukmė buvo tinkama šiai bylai išspręsti, ir tik tarpinio proceso etapo, t. y. etapo nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios, trukmę Bendrasis Teismas pripažino neprotinga. Todėl dėl šios aplinkybės nepagrįstai pailgėjo bendra proceso trukmė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą.

74

Antra, priešingai, nei tvirtina Kendrion, Sąjungos teisėje visiškai nenumatyta, kad, kalbant apie Bendrajam Teismui pateiktų konkurencijos bylų, kaip antai nagrinėjamų šiuo atveju, nagrinėjimą, 2 metų ir 6 mėnesių trukmė Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos tikslais turi būti laikoma protinga.

75

Šiuo aspektu, grįsdama savo argumentus, Kendrion daro nuorodą į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir 2012 m. CEPEJ ataskaitą.

76

Kiek tai susiję su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nors, atsižvelgiant į Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, į iš tos jurisprudencijos kylančius principus dėl EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje numatytos kiekvieno asmens teisės į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą, gali būti atsižvelgta patikslinant atitinkamos teisės, numatytos Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, apimtį ir prasmę, vis dėlto, kaip išvados 146 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Kendrion nenurodė nė vieno Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, iš kurio būtų matyti, kad Bendrojo Teismo nagrinėjamų kartelių bylų, kaip nagrinėjamos šiuo atveju, 2 metų ir 6 mėnesių trukmė turi būti pripažinta protinga.

77

Kalbant apie 2012 m. CEPEJ ataskaitą, pažymėtina, jog, be to, kad šioje ataskaitoje nėra teisės normų, joje pateikta ne Sąjungos teismų nagrinėjamų bylų išsprendimo terminų, bet Europos Tarybos valstybių narių teisminių terminų analizė. Todėl negalima pagrįstai tvirtinti, kaip išvados 147 punkte pažymėjo generalinis advokatas, jog šioje ataskaitoje teigiama, kad proceso Bendrojo Teismo nagrinėjamoje konkurencijos byloje, kaip antai nagrinėjamoje šiuo atveju, trukmė neturėtų viršyti 2,5 metų.

78

Taigi Bendrasis Teismas, nedarydamas teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 58 punkte galėjo nuspręsti, kad 26 mėnesių trukmė, t. y. 15 ir 11 mėnesių, nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios buvo tinkama bylai T‑54/06 išspręsti.

79

Galiausiai dėl šio sprendimo 69 punkte nurodyto Kendrion argumento, kuriuo iš tikrųjų siekiama ginčyti Bendrojo Teismo vertinimus dėl bylai T‑54/06 būdingų aplinkybių, pažymėtina, kad priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis negali reikalauti, kad Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo vertinimą pakeistu savuoju. Iš tiesų, pagal suformuotą jurisprudenciją apeliacinis skundas pateikiamas tik teisės klausimais. Todėl tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nustatyti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes ir vertinti pateiktus įrodymus. Taigi šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, jeigu jie nebuvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, kurį, nagrinėdamas apeliacinį skundą, gali tikrinti Teisingumo Teismas (2013 m. rugsėjo 3 d. Nutarties Idromacchine ir kt. / Komisija, C‑34/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:552, 64 punktas ir nurodyta jurisprudencija). Nagrinėjamu atveju Kendrion nenurodė ir juo labiau neįrodė tokio iškraipymo, todėl šis argumentas yra nepriimtinas.

80

Antra, kalbant apie argumentus, grindžiamus nemotyvavimu, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją sprendimo motyvuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti Bendrojo Teismo argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtą sprendimą pagrindžiančias priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę (2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo France Télécom / Komisija, C‑202/07 P, EU:C:2009:214, 29 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

81

Taigi, priešingai, nei teigia Kendrion, skundžiamo sprendimo 50–57 punktuose Bendrasis Teismas nurodė pakankamai priežasčių, dėl kurių konstatavo, kad 26 mėnesių, t. y. 15 ir 11 mėnesių, trukmė nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios buvo tinkama bylai T‑54/06 išspręsti.

82

Todėl pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

83

Nurodydamas antrąjį pagrindą Kendrion kaltina Bendrąjį Teismą, kad padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir nenurodė motyvų, kai atmetė jos prašymą atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl delspinigių mokėjimo, remdamasis tuo, kad priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis nepateikė jokių duomenų, galinčių įrodyti, kad laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, delspinigių suma buvo didesnė už naudą, kurią ji galėjo gauti, tuo laikotarpiu naudodamasi baudos su delspinigiais suma. Be to, Kendrion teigia, kad neatsižvelgdamas į jos subsidiariai pateiktą prašymą priteisti iš Europos Sąjungos sumą, kurią Bendrasis Teismas laiko pagrįsta, nors turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą šiuo klausimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

84

Grįsdama savo argumentus dėl tariamos akivaizdžios vertinimo klaidos Kendrion daro nuorodą, viena vertus, į savo ieškinio pirmojoje instancijoje 42 ir 43 punktus, kuriuose ji įrodė turėjusi mokėti Komisijai 3,56 % palūkanas ir pati gavusi naudą, lygią palūkanoms, nustatytoms imant kreditą, kuriuo ji naudojosi tuo pačiu laikotarpiu, ir, kita vertus, į šio ieškinio V.3 priedą, kuriame nurodyta minėtų palūkanų suma. Be to, priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis daro nuorodą į to ieškinio 6 ir 45 punktus, kuriuose ji aiškiai pasiūlė pateikti pagrindžiančių įrodymų ir dokumentų. Per Bendrojo Teismo posėdį žala taip pat buvo nurodyta.

85

Europos Sąjunga mano, kad argumentai, nukreipti prieš Bendrojo Teismo vertinimus dėl nurodytos turtinės žalos, atsiradusios dėl palūkanų nuo baudos sumos mokėjimo, turi būti atmesti kaip nepriimtini arba subsidiariai kaip nepagrįsti. Kiek tai susiję su argumentais dėl subsidiaraus prašymo, Europos Sąjunga visų pirma tvirtina, kad toks prašymas yra nepriimtinas, ir subsidiariai nurodo, kad bet kuriuo atveju atmesdamas prašymą atlyginti turtinę žalą, susijusią su palūkanų nuo baudos sumos mokėjimu, remdamasis tuo, kad priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis neįrodė nurodytos žalos, nors privalėjo tai padaryti, Bendrasis Teismas taip pat pagrįstai ir pakankamai motyvuotai atmetė šį subsidiarų prašymą.

86

Pirmiausia reikia priminti, kaip skundžiamo sprendimo 64 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, kad žala, kurią atlyginti prašoma ieškinyje dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, turi būti reali ir tikra (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 61 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

87

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kaip išvados 87 punkte pažymėjo generalinis advokatas, jog dėl to, kad dėl Sąjungos institucijos veiksmo ar neveikimo įmonė gali patirti tam tikrų išlaidų ir kartu gauti tam tikros naudos, galima laikyti, kad padaryta žala, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnį, tik jeigu dėl elgesio, kuriuo kaltinama ši institucija, patiriamų išlaidų ir suteikiamos naudos grynasis skirtumas yra neigiamas.

88

Taigi kalbant apie tariamą žalą, atsiradusią dėl delspinigių nuo baudos sumos mokėjimo laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, pažymėtina, kad iš tikrųjų tik tuo atveju, jeigu delspinigiai, kurie susikaupė per šį laikotarpį, yra didesni už naudą, kurią priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis galėjo gauti tuo laikotarpiu naudodamasi suma, lygia baudos su delspinigiais sumai, galima laikyti, kad padaryta reali ir tikra žala.

89

Be to, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad šalis, kuri kelia klausimą dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, turi pateikti įtikinamų įrodymų tiek dėl jos nurodytos žalos buvimo, tiek dėl tos žalos dydžio (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 62 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

90

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 76 punkte konstatavęs, kad vykstant procesui byloje T‑54/06 Kendrion nemokėjo nei baudos sumos, nei delspinigių, todėl vykstant procesui toje byloje Kendrion naudojosi suma, lygia šios baudos su delspinigiais sumai, skundžiamo sprendimo 77 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylos T‑54/06 išnagrinėjimo terminas, vėliau Komisijai sumokėtų delspinigių suma buvo didesnė už naudą, kurią ji galėjo gauti naudodamasi suma, lygia baudos su delspinigiais sumai.

91

Be to, skundžiamo sprendimo 78 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tokio vertinimo nepaneigia priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusios šalies siūlomas skaičiavimo metodas, pagal kurį iš nurodomos žalos sumos reikia atimti išlaidas už iš banko gautą finansavimą, kurių ji būtų patyrusi, jei būtų turėjusi sumokėti baudą 2010 m. rugpjūčio 26 d. Šiuo klausimu to sprendimo 79 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog Kendrion niekuomet neteigė ir a fortiori neįrodė, kad norėdama sumokėti Komisijos skirtą baudą ji būtų turėjusi kreiptis į trečiąjį asmenį dėl finansavimo.

92

Tokiomis aplinkybėmis, kaip matyti iš šio sprendimo 86–89 punktų, Bendrasis Teismas, viena vertus, skundžiamo sprendimo 80 punkte teisingai nusprendė, jog neįrodyta, kad per tą laikotarpį, kai viršytas protingas bylos T‑54/06 išnagrinėjimo terminas, priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis patyrė tikrą ir realią žalą, susijusią su delspinigių nuo nesumokėtos baudos sumos mokėjimu, ir, kita vertus, todėl teisingai nusprendė atmesti prašymą atlyginti tariamą dėl to patirtą žalą.

93

Vis dėlto Kendrion teigia, pirma, kad skundžiamo sprendimo 77 ir 79 punktuose Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kuri matyti iš jos ieškinio pirmojoje instancijoje 42 ir 43 punktų ir, be kita ko, iš to ieškinio V.3 priedo.

94

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, nesant reikalo iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2016 m. kovo 8 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑431/14 P, EU:C:2016:145, 32 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

95

Priešingai, nei tvirtina Kendrion, nei iš jos ieškinio pirmojoje instancijoje V.3 priedo, kuriame nurodytos išlaidos už iš banko gautą finansavimą, kurių ji tariamai būtų patyrusi, jei būtų turėjusi sumokėti baudą 2010 m. rugpjūčio 26 d., nei iš jos ieškinio pirmojoje instancijoje 45 punkte pateikto pasiūlymo pateikti dokumentų dėl minėto V.3 priedo, nematyti, kad skundžiamo sprendimo 77 ir 79 punktuose padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Žinoma, iš tokių duomenų matyti, kad Kendrion iš tikrųjų apskaičiavo savo žalą atsižvelgdama į naudą, kurią galėjo gauti nemokėdama baudos, o to Bendrasis Teismas, beje, visai neneigė. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 79 punkte Bendrasis Teismas, neiškraipydamas faktinių aplinkybių ir įrodymų, galėjo konstatuoti, jog Kendrion neįrodė, kad norėdama sumokėti Komisijos skirtą baudą ji būtų turėjusi kreiptis į trečiąjį asmenį dėl finansavimo.

96

Antra, Kendrion tvirtina, jog Bendrasis Teismas nenurodė pakankamai motyvų, kai skundžiamo sprendimo 80 punkte nusprendė atmesti jos prašymą atlyginti žalą, susijusią su delspinigių mokėjimu tuo laikotarpiu, kai buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas.

97

Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 76–79 punktuose išdėstytas Bendrojo Teismo motyvavimas yra pakankamas, kad Kendrion galėtų suprasti motyvus, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi atmesdamas jos prašymą atlyginti žalą dėl delspinigių, o Teisingumo Teismas – turėti pakankamai duomenų vykdyti kontrolę nagrinėjant apeliacinį skundą.

98

Taigi remiantis šio sprendimo 80 punkte nurodyta jurisprudencija matyti, kad šiuo aspektu skundžiamas sprendimas nėra nemotyvuotas.

99

Trečia, Kendrion kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, kai neatsižvelgė į jos subsidiariai pateiktą prašymą priteisti iš Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pagrįsta laikomą sumą, nors jis turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą šiuo klausimu.

100

Atsižvelgiant, viena vertus, į skundžiamo sprendimo 80 punktą ir, be kita ko, į Bendrojo Teismo išvadą, kad dėl delspinigių mokėjimo nepadaryta reali ir tikra žala, ir, kita vertus, į skundžiamo sprendimo 35 ir 36 punktuose nurodytą jurisprudenciją, pagal kurią, jeigu viena iš Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų neįvykdyta, turi būti atmestas visas ieškinys ir nereikia nagrinėti kitų sąlygų (žr., be kita ko, 1999 m. spalio 14 d. Sprendimo Atlanta / Europos bendrija, C‑104/97 P, EU:C:1999:498, 65 punktą), iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas atmetė bet kokį prašymą atlyginti žalą, susijusį su minėtų delspinigių mokėjimu.

101

Tokiomis aplinkybėmis nurodant šį pagrindą Kendrion pateikti argumentai yra nepagrįsti.

102

Todėl visas antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

103

Nurodydama ketvirtąjį pagrindą Kendrion teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nustatydamas sumą, reikalingą neturtinei žalai, atsiradusiai dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino viršijimo, atlyginti. Konkrečiai kalbant, šiuo pagrindu jai priteisdamas simbolinę 6000 EUR sumą, o ne 5 % sumą nuo baudos sumos, Bendrasis Teismas pažeidė Kendrion teisę į teisingą atlyginimą, kaip ji suprantama pagal EŽTK 41 straipsnį, todėl ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip ji suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį. Su EŽTK 41 straipsniu susijusi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, siejama su Teisingumo Teismo išvada, padaryta 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendime Baustahlgewebe / Komisija (C‑185/95 P, EU:C:1998:608), patvirtina šiuos argumentus.

104

Subsidiariai Kendrion Teisingumo Teismo prašo vadovaujantis teisingumu nustatyti sumą, kurią būtų galima priteisti kaip teisingą atlyginimą už tai, kad Sąjungos institucija pažeidė pagrindinį protingo termino principą, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

105

Pirmiausia Europos Sąjunga mano, kad šis pagrindas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

106

Pirma, reikia pažymėti, kaip tai išvados 127 punkte padarė generalinis advokatas, jog Teisingumo Teismas pakeitė 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendime Baustahlgewebe / Komisija (C‑185/95 P, EU:C:1998:608) suformuotą jurisprudenciją, kuria remiasi Kendrion teigdama, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą nustatydamas neturtinę žalą, ir grįsdama prašymą priteisti sumą, atitinkančią 5 % baudos sumos, žalai atlyginti (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 77–108 punktus ir nurodytą jurisprudenciją), todėl ji nebereikšminga nustatant sumą, reikalingą neturtinei žalai, padarytai dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo, atlyginti pagal SESV 340 straipsnį.

107

Šiomis aplinkybėmis Kendrion argumentai, kiek jais siekiama ginčyti Bendrojo Teismo atsisakymą priteisti sumą, lygią 5 % skirtos baudos sumos, ir kiek siekiama, kad Teisingumo Teismas priteistų tokią sumą, turi būti atmesti.

108

Antra, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis, atsižvelgiant į moralinės ar neturtinės žalos pobūdį, priteista suma, kaip antai nagrinėjama šiuo atveju, gali būti tinkamas tokios žalos atlyginimas, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1979 m. birželio 14 d. Sprendimo V. / Komisija, 18/78, EU:C:1979:154, 19 punktą), todėl priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis negali remtis teise į veiksmingą teisinę gynybą, kaip ji suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį.

109

Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 6 punkto, EŽTK 41 straipsnis neatitinka Chartijos 47 straipsnio, bet kuriuo atveju skundžiamo sprendimo 135 punkte pateikto vertinimo negali paneigti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, susijusi su EŽTK 41 straipsniu.

110

Galiausiai reikia priminti, jog konkrečiomis ieškinių dėl žalos atlyginimo aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad jeigu Bendrasis Teismas nustato, kad padaryta žala, tik jis turi jurisdikciją pagal pareikštą reikalavimą vertinti žalos atlyginimo būdą ir dydį. Tačiau tam, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti Bendrojo Teismo sprendimų teisminę kontrolę, tokie sprendimai turi būti pakankamai motyvuoti, o kalbant apie žalos vertinimą, juose turi būti numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgta nustatant priteistą sumą (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 50 ir 51 punktai ir nurodyta jurisprudencija).

111

Kaip išvados 124 punkte pažymėjo generalinis advokatas, visų pirma skundžiamo sprendimo 117–128 punktuose Bendrasis Teismas išdėstė pakankamai priežasčių, dėl kurių konstatavo, kad priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusios šalies nurodyta vienokia neturtinė žala buvo pakankamai įrodyta, o kitokia neturtinė žala – ne. Be to, skundžiamo sprendimo 129 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, nustatytos neturtinės žalos, t. y. žalos, patirtos dėl ilgalaikio neužtikrintumo būsenos, kurioje priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusi šalis atsidūrė vykstant procesui byloje T‑54/06, visiškai neatlygina konstatavimas, kad pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas. Galiausiai, skundžiamo sprendimo 130–134 punktuose Bendrasis Teismas nurodė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė nustatydamas sumą, skirtą žalai atlyginti.

112

Taigi negalima teigti, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 135 punkte konstatavo, kad 6000 EUR suma, skirta žalai atlyginti, priteista priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusiai šaliai, yra tinkamas žalos, kurią ji patyrė dėl ilgalaikio neužtikrintumo būsenos, kurioje atsidūrė vykstant procesui byloje T‑54/06, atlyginimas.

113

Taigi ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

114

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti atmestas visas priešpriešinis apeliacinis skundas.

115

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

116

Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas mano, kad reikia priimti galutinį sprendimą dėl Kendrion pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo, kiek juo siekiama, kad būtų priteista atlyginti žalą, atsiradusią dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo praėjus protingam bylos T‑54/06 išnagrinėjimo terminui.

117

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Sąjungos institucija, neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp institucijos veiksmų ir nurodytos žalos buvimu (2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 64 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

118

Kaip skundžiamo sprendimo 36 punkte priminė Bendrasis Teismas, jeigu viena iš šių sąlygų neįvykdyta, turi būti atmestas visas ieškinys ir nereikia nagrinėti kitų Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (1999 m. spalio 14 d. Sprendimo Atlanta / Europos bendrija, C‑104/97 P, EU:C:1999:498, 65 punktas ir nurodyta jurisprudencija). Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų tam tikra nustatyta tvarka (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, EU:C:2010:147, 42 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

119

Dėl šio sprendimo 52–62 punktuose išdėstytų motyvų Kendrion Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kiek juo siekiama, kad būtų priteista atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo praėjus protingam bylos T‑54/06 išnagrinėjimo terminui, turi būti atmestas.

120

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

121

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniam procesui pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

122

Kadangi Europos Sąjunga reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Kendrion, o ši pralaimėjo bylą, Kendrion, be savo bylinėjimosi išlaidų, turi padengti visas Europos Sąjungos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį apeliacinį skundą.

123

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Europos Sąjunga ir Kendrion padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesu pirmojoje instancijoje.

124

Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliaciniam procesui pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas. Be to, pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje, pati nepateikusi apeliacinio skundo, dalyvauja Teisingumo Teisme vykstančio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ši įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

125

Komisija, kuri buvo įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje ir dalyvavo rašytinėje pagrindinio apeliacinio proceso dalyje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: