1. 

Naujas prejudicinis klausimas Teisingumo Teismui suteikia galimybę plėtoti su vartotojų apsauga susijusią jurisprudenciją, šį kartą Direktyvos 2005/29/EB ( 2 ), dėl kurios taikymo neseniai priimtas Sprendimas Wind Tre ir Vodafone Italia ( 3 ), taikymo srityje.

2. 

Atsižvelgiant į sprendime suformuotą jurisprudenciją, šioje byloje reikia išspręsti klausimą, ar vienos telekomunikacijų bendrovės Lenkijoje taikytas nuotolinių sutarčių sudarymo modelis, kai vartotojas turi galutinai nuspręsti dėl sandorio sudarymo kurjerio, pristačiusio jam standartinę sutartį, su kurios turiniu galėjo iš anksto susipažinti internete arba telefonu, akivaizdoje, yra (bet kuriuo atveju arba tik tam tikromis aplinkybėmis) agresyvi komercinė veikla.

3.

7, 16 ir 17 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

4.

2 straipsnyje pateikiamos apibrėžtys:

„<…>

<…>

<…>“

5.

5 straipsnyje („Nesąžiningos komercinės veiklos draudimas“) nustatyta:

„1.   Nesąžininga komercinė veikla draudžiama.

2.   Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu:

3.   Komercinė veikla, kuri gali iš esmės iškreipti ekonominį elgesį tik aiškiai identifikuojamos grupės vartotojų, kurie dėl savo proto arba fizinės negalios, amžiaus arba patiklumo yra tokios praktikos arba peršamo produkto ypač lengvai pažeidžiami tokiu būdu, kurį galima pagrįstai tikėtis prekybininką iš anksto numačius, vertinama vidutinio tos grupės nario atžvilgiu. Tai nepažeidžia bendros ir teisėtos reklamos praktikos naudoti perdėtus pareiškimus arba pareiškimus, kurių nereikia suprasti tiesiogine prasme.

4.   Visų pirma nesąžininga komercinė veikla yra ta, kuri:

5.   Tokios komercinės veiklos, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, sąrašas pateikiamas I priede. Tas pats sąrašas galioja visose valstybėse narėse, ir jį galima keisti tik peržiūrint šią direktyvą.“

6.

8 straipsnyje („Agresyvi komercinė veikla“) įtvirtinta:

„Komercinė veikla laikoma agresyvia, jeigu toje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į visus jos ypatumus ir aplinkybes, ji priekabiavimu, prievarta, įskaitant fizinės jėgos panaudojimą arba pernelyg didelę įtaką, žymiai [gerokai] apriboja arba gali žymiai [gerokai] apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.“

7.

9 straipsnyje („Priekabiavimo, prievartos arba pernelyg didelės įtakos naudojimas“) numatyta:

„Nustatant, ar komercinėje veikloje naudojamas priekabiavimas, prievarta arba pernelyg didelė įtaka, atsižvelgiama į:

8.

Pagal 8 straipsnio 1 dalį bet kuri komercinė veikla laikoma agresyvia, jeigu naudojant pernelyg didelę įtaką gerokai apribojama arba gali būti gerokai apribota vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvė arba jo elgesys produkto atžvilgiu ir taip jis skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sutarties, kurio kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.

9.

Pagal to paties 8 straipsnio 2 dalį pernelyg didele įtaka laikomas bet koks pranašesnės pozicijos vartotojo atžvilgiu panaudojimas, ypač fizinio ar psichologinio spaudimo darymas arba grasinimas jį daryti, gerokai apribojant vidutinio vartotojo gebėjimą priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl sutarties.

10.

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad vykdydama prekybą internete arba telefonu (prekyba telefonu) Orange Polska sudaro telekomunikacijų paslaugų sutartis, taikydama procedūrą, kurios etapai yra šie:

11.

2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Urzad Ochrony Konkurencji i Konsumentów (Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba, Lenkija) konstatavo, kad aprašyta veikla pažeidžia kolektyvinius vartotojų interesus, nes, reikalaujant nuspręsti dėl sutarties pasirašymo kurjerio akivaizdoje, nesudarant jiems galimybės laisvai susipažinti su jos turiniu, ribojama jų laisvė.

12.

2014 m. spalio 27 d.Sąd Okregowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) panaikino administracinį sprendimą. Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas, Lenkija) 2017 m. kovo 4 d. sprendimu patvirtino pirmosios instancijos sprendimą.

13.

Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów (Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos pirmininkas) pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo priimto sprendimo Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija), šis nusprendė pateikti prejudicinį klausimą.

14.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad „yra linkęs pritarti abiejų instancijų teismų nuomonei“, tačiau turi tam tikrų abejonių dėl aiškinimo, susijusio su byloje ginčijamų veiksmų kvalifikavimu.

15.

Jis mano, kad komercinė veikla nėra agresyvi, jei verslininkas nedaro spaudimo vartotojui, o tik laukia, kol jis priims galutinį sprendimą dėl sutarties, kurią laikinai sutiko sudaryti, kai davė savo sutikimą paslaugos užsakymo etape, susipažinęs su dokumentais, kuriuose pateiktos telekomunikacijų paslaugų teikimo sąlygos.

16.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad:

17.

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad kai tenkinamos Direktyvos 2005/29 9 straipsnyje numatytos sąlygos ir nenaudojami fiziniai ar žodiniai grasinimai, kurjerio atvykimas į su vartotoju sutartą vietą ir sutartu laiku nėra veikla, kuri, kaip tokia, gali būti laikoma agresyvia.

18.

Dėl šių priežasčių Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą (jis gautas 2017 m. lapkričio 8 d.):

„Ar <…> Direktyvos 2005/29/EB <…> 8 straipsnis, siejamas su 9 straipsniu ir 2 straipsnio j punktu, turi būti aiškinamas taip, kad agresyvia komercine veikla naudojant pernelyg didelę įtaką laikytinas toks taikomas nuotolinių telekomunikacijos paslaugų sutarčių sudarymo modelis, kai vartotojas turi galutinai apsispręsti dėl sandorio sudarymo standartines sutarties sąlygas [Bendrosios sutarties sąlygos] pristačiusio kurjerio akivaizdoje:

19.

Rašytines pastabas pateikė Orange Polska, Lenkijos vyriausybė ir Komisija, jos dalyvavo 2018 m. lapkričio 28 d. vykusiame teismo posėdyje.

20.

Orange Polska tvirtina, kad nuotolinių sutarčių sudarymo sistema, kai vartotojas priima sprendimą remdamasis internete jam prieinamais dokumentais ir sutarties sudarymas užbaigiamas atvykus kurjeriui, negali būti kvalifikuojama kaip agresyvi komercinė veikla. Jos nuomone, „pernelyg didelė įtaka“ turi būti suprantama kaip įtaka, kurią verslininkas daro vartotojui, neteisėtais ir prieštaringais būdais skatindamas jį priimti komercinius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis jis nepriimtų.

21.

Lenkijos vyriausybės ir Komisijos manymu, atsižvelgiant į Direktyvos 2005/29 I priede pateikto sąrašo turinį, nagrinėjamas elgesys negali reikšti, kad bet kuriomis aplinkybėmis vykdoma nesąžininga (agresyvi) komercinė veikla, tačiau turi būti nustatomos konkrečios kiekvieno atvejo faktinės aplinkybės, vertinamos kartu, ir šias aplinkybes turi įvertinti nacionalinis teismas.

22.

Lenkijos vyriausybė ir Komisija teigia, kad Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį klausimą pateikusiam teismui turi pateikti su aiškinimu susijusią informaciją, atsižvelgdamas į Direktyvos 2005/29 2 straipsnio j punktą, 8 ir 9 straipsnius. Vadovaujantis jais, direktyvoje vartojama sąvoka „pernelyg didelė įtaka“ neturi būti apibrėžiama vien kaip „neteisėta įtaka“, kuri yra „netinkama“ sąvoka, vartojama versijoje lenkų kalba.

23.

Lenkijos vyriausybė mano, kad lemiamas veiksnys yra tai, ar iki kurjerio vizito vartotojas galėjo visiškai laisvai ir remdamasis informacija susipažinti su dokumentais, susijusiais su sutartimi. Galimybė vėliau atsisakyti sutarties nereikšminga vertinant, ar vykdoma agresyvi komercinė veikla.

24.

Komisija pripažįsta, kad būtinybė pasirašyti sutartį kurjerio akivaizdoje gali sudaryti tam tikrą spaudimą vartotojui. Tačiau tokios galimybės nepakanka padaryti išvadą, kad yra sistemingai vykdoma agresyvi komercinė veikla, nes, kad būtų vykdoma tokia veikla, turi būti nustatyti veiksniai, kurie gali pernelyg paveikti vartotojo sprendimą.

25.

Tokio pobūdžio veiksnius nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prejudicinio klausimo b ir c punktuose, nors nė vienas iš jų atskirai nereiškia, kad gali būti konstatuojamas agresyvus komercinis elgesys, nes turi būti išnagrinėtas galimas ginčijamos veiklos poveikis vartotojo sprendimui.

26.

Komisija mano, kad prekyba internete ir telefonu turi būti nagrinėjama atskirai, siekiant nustatyti, kas konkrečiu atveju yra vidutinis vartotojas, ir įvertinti, ar buvo daroma pernelyg didelė įtaka. Galiausiai keltinas klausimas, ar paprastas sprendimas, kuriuo sutariama dėl kurjerio apsilankymo siekiant pasirašyti sutartį, gali reikšti „komercinį sprendimą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/29.

27.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar jo nutartyje aprašyta komercinė veikla gali būti laikoma agresyvia dėl „pernelyg didelės įtakos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 8 straipsnį, siejamą su 9 straipsniu ir 2 straipsnio j dalimi.

28.

Konkrečiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tokia nuotolinių sutarčių sudarymo sistema yra: a) bet kuriuo atveju agresyvi komercinė veikla; ar b) tik tada, kai yra viena iš šių dviejų aplinkybių:

29.

Jei laikytumėmės klausimo formuluotės, abejonė kyla dėl sąvokų, kurias išdėsčiau. Taip teigiu dėl to, kad teisės akto kalbinės versijos nėra vienodos, visų pirma, skiriasi a punkto formuluotės vertimai.

30.

Šio a punkto versijoje ispanų k. numatyta: „siempre, si el consumidor durante la visita del mensajero no puede tomar conocimiento con libertad del contenido del contrato tipo“ ( 5 ). Šio punkto itališkas vertimas suformuluotas taip: „sempre, qualora il consumatore, al momento della visita del corriere, non possa consultare liberamente il contenuto dei modelli contrattuali“ ( 6 ). Versija vokiečių k. suformuluota taip: „immer, wenn der Verbraucher beim Besuch des Kuriers den Inhalt der Vertragsmuster nicht ungehindert zur Kenntnis nehmen kann“ ( 7 ). Versijoje portugalų k. numatyta: „sempre que o consumidor não possa, por ocasião da visita do mensageiro, tomar livremente conhecimento do conteúdo do modelo do contrato“ ( 8 ).

31.

Pagal šias kalbines versijas nekiltų klausimo, ar ginčijamas sutarčių sudarymo modelis yra bet kuriuo atveju agresyvi komercinė veikla, t. y. „visada“ (netaikant jokių papildomų sąlygų), „kai“ susiklosto konkreti aplinkybė, kad vartotojas negali laisvai susipažinti su sutarties turiniu. Kaip ir prejudicinio klausimo b ir c punktuose, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausimą sietų su konkrečia aplinkybe.

32.

Vis dėlto prejudicinio klausimo versijoje prancūzų k. nurodyta: „toujours, parce que, durant la visite du livreur, le consommateur ne peut pas prendre connaissance librement du contenu des modèles [de contrat] qui lui sont remis“ ( 9 ). Atrodo, kad šis vertimas labiausiai atitinka lenkišką originalą, kuriame klausimo a punktas pradedamas „zawsze, gdyż“ („visada, nes“). Tačiau b ir c punktai pradedami žodžiais „tylko, gdy“ („tik tada, kai“). Dėl panašios žodžių „gdyż“ ir „gdy“ rašybos Komisija daro išvadą, kad pirmojo žodžio vartojimas yra spaudos klaida, nes visais trimis atvejais turėtų būti vartojamas terminas „gdy“ ( 10 ).

33.

Mano nuomone, nelaikytina, kad tai yra spaudos klaida. Pirmiausia, žinoma, todėl, kad galima preziumuoti, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimą parengė tiksliai ir rūpestingai. Tačiau konkrečiai dėl to, kad dviem atvejais, kai vartojamas žodis „gdy“ [b ir c punktai], jis vartojamas po žodžio „tylko“ (tik), o a punkte „gdyż“ vartojamas po žodžio „zawsze“ (visada). Jei tai būtų spaudos klaida ir atitinkamas žodis a punkte taip pat būtų „gdy“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klaustų, ar ginčijamas modelis yra agresyvi komercinė veikla visada, kai susiklosto atitinkama aplinkybė, o tai tariant kitais žodžiais būtų tik tokiu atveju. Taigi kyla klausimas, kodėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat ir a punkte nevartoja žodžio „tylko“ (tik), kaip tai daro b ir c punktuose.

34.

Nesant būtinybės remtis tariama spaudos klaida, a punkte nurodyta aplinkybė pagrįsta priešinga logika nei likusiuose punktuose nurodytos prielaidos. Šios susijusios su aiškiomis ir konkrečiomis situacijomis (iš anksto ir asmeniškai negavo visų standartinių sutarties sąlygų, o tai yra galimi neteisėtų veiksmų požymiai), o a punkte minimas veiksnys, kuris, kaip suformuluota pateiktame prejudiciniame klausime, būdingas aprašytai veiklai, t. y. reikalavimui, kad vartotojas pasirašytų sutartį kurjerio akivaizdoje, ir tai beveik automatiškai reiškia, kad dėl kurjerių veiklai būdingos skubos vartotojas „negali <…> laisvai susipažinti su standartinės sutarties turiniu“. Taigi tai nėra aplinkybė, kuri gali susiklostyti arba ne, o nuo aprašytos situacijos neatskiriama prielaida; vadinasi, jos formuluotė yra pagrindo, kuriuo remiantis ginčijamas sutarčių sudarymo modelis gali būti visada („zawsze“) agresyvi komercinė veikla, paaiškinimas. Mano nuomone, tai teisingai atspindi prejudicinio klausimo versija prancūzų k., kuria remsiuosi toliau.

35.

Direktyvos 2005/29 7 konstatuojamojoje dalyje griežtai nurodyta, kad ją taikant „reikia visapusiškai atsižvelgti į aplinkybes konkrečiu atveju“. Vadovaujantis tuo, ir pagal minėtos direktyvos 8 straipsnį tam, kad komercinė veikla galėtų būti laikoma agresyvia, būtina ją išnagrinėti „atsižvelgiant į visas jos savybes ir aplinkybes“.

36.

Kaip tvirtina Lenkijos vyriausybė ( 11 ) ir Komisija ( 12 ), Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui turi pateikti tik Direktyvos 2005/29 aiškinimo ir taikymo gaires, kurios, nepakeisdamos šios direktyvos, padėtų sprendžiant (o tai nedeleguojama) dėl ginčijamo sutarčių sudarymo modelio klasifikavimo. Pabrėžiu, kad šis klasifikavimas išimtinai priklauso prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetencijai ( 13 ).

37.

Remdamasis šia prielaida, nagrinėsiu atskirus klausimus, sudarančius prejudicinį klausimą.

38.

Priimant sprendimą dėl prejudicinio klausimo a punkto nesunku laikytis Teisingumo Teismo pareigos nepareikšti nuomonės šiuo klausimu.

39.

Iš tiesų šio skirsnio pavadinime nurodyta abejone siekiama išsiaiškinti, ar Orange Polska taikomas sutarčių sudarymo modelis, kokį aprašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, gali būti laikomas „visada“, t. y. „bet kuriomis aplinkybėmis“, agresyvia komercine veikla.

40.

Pagal Direktyvos 2005/29 5 straipsnio 4 dalį, „agresyvi komercinė veikla“ yra „nesąžininga komercinė veikla“, jei – ir tik jei – atitinka tos pačios direktyvos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus ypatumus.

41.

Jei būtų laikoma, kad Orange Polska taikomas sutarčių sudarymo modelis yra „visada“„agresyvi komercinė veikla“, tai reikštų, kad ji yra bet kuriomis aplinkybėmis (visada) „nesąžininga komercinė veikla“. Tačiau pagal 5 straipsnio 5 dalį komercinė veikla, atitinkanti bet kuriuo atveju nesąžiningos komercinės veiklos sąlygą, yra tik ta, kuri nurodyta Direktyvos 2005/29 I priede.

42.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinėje byloje ginčijama komercinė veikla nėra įtraukta į I priede pateiktą vadinamą „juodąjį sąrašą“, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Orange Polska vykdyta veikla yra visada agresyvi, taigi ir nesąžininga, komercinė veikla, jis atliktų teisės aktų leidėjo vaidmenį, o tai prieštarauja Direktyvos 2005/29 prasmei ir tikslams ( 14 ). Todėl manau, kad atsakymas į šią prejudicinio klausimo dalį turi būti neigiamas.

43.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudicinio klausimo a ir b punktuose nurodytas elgesys, atvirkščiai, gali lemti „agresyvią komercinę veiklą naudojant pernelyg didelę įtaką“, jei, atsižvelgiant į kartu vertinamas „aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju“, nustatoma minėta pernelyg didelė įtaka.

44.

Direktyvos 2005/29 8 straipsnyje komercinė veikla, dėl kurios, atsižvelgiant į visus faktinius atvejo ypatumus ir aplinkybes, atsiranda konkrečių padarinių naudojant tam tikras priemones, apibrėžiama kaip agresyvi:

45.

Mano nuomone, „pernelyg didelė įtaka“ atsižvelgiant į Direktyvą 2005/29 nėra „neteisėta įtaka“, išskyrus tada, kai darant spaudimą aktyviai imamasi veiksmų, siekiant prievarta daryti įtaką vartotojo valiai ( 16 ).

46.

Pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio j punktą pernelyg didelė įtaka yra tada, kai bendraujant su vartotoju pasinaudojama pranašesne pozicija, siekiant „daryti spaudimą vartotojui, net ir nenaudojant arba negrasinant panaudoti fizinę jėgą, tokiu būdu, kuris žymiai [gerokai] apriboja vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą“.

47.

Kaip nurodžiau išvadoje Wind Tre ir Vodafone Italia ( 17 ), būtina atskirti du pranašesnės pozicijos aspektus:

48.

Aišku, kad „agresyvi komercinė veikla“ pirmiausia yra tokia veikla, kai, naudojantis nepalankesne vartotojo padėtimi, palyginti su prekybininko ( 18 ), ir neteisėtai – priekabiavimu, prievarta, naudojant jėgą arba darant aktyvią įtaką – įgyta pranašesne pozicija, ribojama vartotojo laisvė, todėl jis sudaro sutartį, kurios nebūtų sutikęs sudaryti, jeigu nebūtų tokio neteisėto pranašumo.

49.

Būtent dėl to, kad sudarius sutartį prisiimami tam tikri įsipareigojimai ir sandorio šalis teisėtai gali teisme reikalauti, kad jie būtų vykdomi, pagal Direktyvą 2005/29 yra užtikrinama vartotojo laisvės apsauga, kad jis sudarytų visapusiškai informacija pagrįstą sutartį ir prisiimtų tik tuos įsipareigojimus, kuriuos yra linkęs prisiimti naudodamasis šia laisve. Taigi pagal Direktyvą yra užtikrinama apsauga ne nuo teisinių įsipareigojimų, kuriuos vartotojas jau yra laisvai prisiėmęs, o nuo šių įsipareigojimų prisiėmimo dėl nesąžiningos komercinės veiklos, nepaisant to, kad atsitiktinai tai gali būti teisėta veikla.

50.

Yra daug kintančių veiksnių, į kuriuos pagal Direktyvos 2005/29 9 straipsnį reikia atsižvelgti siekiant įvertinti, ar vykdant komercinę veiklą daroma pernelyg didelė įtaka, kiek tai aktualu šiai bylai. Be kitų veiksnių, kurių sąrašas nėra baigtinis, svarbūs vykdomos veiklos momentas ir vieta, jos pobūdis ir atkaklumas, vartojama kalba, naudojamas elgesys, pasinaudojimas kokia nors nesėkme ar ribojančių ir neproporcingų nesutartinių kliūčių sudarymas.

51.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, šioje byloje yra trys veiksniai, kurie galėtų lemti, kad verslininkas pirkėjui daro „pernelyg didelę įtaką“:

52.

Atsižvelgiant į kiekvieno iš šių veiksnių svarbą, neatmestina, kad net ir kiekvienas atskirai galėjo lemti pernelyg didelę įtaką. Todėl:

53.

Taip pat gali būti, kad nagrinėjamas atskirai nė vienas iš šių veiksnių nėra pakankamai svarbus, kad dėl jo būtų daroma pernelyg didelė įtaka, tačiau visi kartu sukelia tokių padarinių dėl tarpusavio sąveikos.

54.

Kaip jau nurodžiau, nacionalinis teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, kokią įtaką turi nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašytos aplinkybės, nagrinėjamos atskirai arba kartu. Kaip nurodžiau apibendrindamas ( 19 ), remiantis šia nutartimi atrodo, kad, pritardamas pirmosios instancijos ir apeliacinio teismų sprendimams, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) mano, jog nebuvo vykdoma agresyvi veikla.

55.

Savo ruožtu pabrėšiu, kad Teisingumo Teismui sunku pateikti atsakymą, kuris skirtųsi nuo vieningo nacionalinių teismų vertinimo tokiose bylose, kaip nagrinėjama (nagrinėjamu atveju sutampa dviejų žemesnių instancijų ir paties Kasacinio Teismo svarstymai), kuriose nagrinėjamo konkretaus elgesio ypatumų svarba akivaizdi. Šie teismai turi išimtinę kompetenciją ir yra geresnėje padėtyje nei Teisingumo Teismas įvertinti, atsižvelgiant į su tokiu elgesiu susijusias faktines aplinkybes, kiek koks nors verslininko elgesio aspektas turėjo svarios įtakos vidutinio vartotojo elgsenai.

56.

Vis dėlto, siekiant padėti prašymą prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui aiškinti ir taikyti Direktyvą 2005/29, gali būti reikšmingi svarstymai, kuriuos išdėstysiu.

57.

Reikia atskirti prekybą internete ir prekybą telefonu atsižvelgiant į jų savybes, nes kiekvienu iš šių atvejų vartotojo padėtis yra ypatinga.

58.

Be to, abiejų šių prielaidų atveju turi būti atsižvelgiama į skirtingą „vidutinio vartotojo“ statusą, t. y. pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius ( 22 ), taip pat kontekstą ir visas aplinkybes, kuriomis susiklosto verslininko ir vartotojo santykiai:

59.

Kitas reikšmingas veiksnys yra vartotojui suteiktos informacijos kokybė. Kaip Teisingumo Teismas nurodė byloje Wind Tre ir Vodafone Italia, sąvoka „agresyvi komercinė veikla“ apibrėžiama visų pirma „remiantis tuo, kad ja gerokai apribojama ar gali būti apribota vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvė ar elgesys produkto atžvilgiu, vadinasi, paslauga turi būti užsakoma vartotojui laisvai pasirenkant, o tai visų pirma reiškia, kad prekybininko vartotojui perduota informacija turi būti aiški ir tinkama“ ( 23 ).

60.

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad vartotojui itin svarbu „prieš sudarant sutartį būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo pasekmes“. Iš esmės pagal šią informaciją „jis sprendžia, ar norėtų užmegzti sutartinius santykius su prekybininku, priimdamas iš anksto šio parengtas sąlygas“ ( 24 ).

61.

Aptariamu atveju viena iš prielaidų, kurią nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, yra ta, kad vartotojas „iš anksto ir asmeniškai (pavyzdžiui, paštu ar el. paštu) negavo standartinių sutarčių sąlygų, nors turėjo galimybę prieš atvykstant kurjeriui susipažinti su jų turiniu bendrovės interneto svetainėje“ ( 25 ).

62.

Taigi reikia remtis aplinkybe, kad internete pateikiama informacija apie standartinių sutarčių turinį yra pakankama ir teisinga, ir vartotojas gali su ja nesunkiai susipažinti. Kai prekiaujama telefonu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu ( 26 ), vartotojas taip pat galėtų gauti iš skambučių operatoriaus, jo manymu, reikiamą informaciją. Vis dėlto manau, kad sunkiai įmanoma, kad vykstant telefono pokalbiui suteikta informacija gali būti prilyginama gautai naudojantis internetu.

63.

Taigi kyla konkretus klausimas, ar vartotojas turi iš anksto į namus arba savo elektroninio pašto adresu gauti informaciją apie visas verslininko siūlomas standartines sutarties sąlygas, ir, jei taip nėra, ar tai yra agresyvi komercinė veikla.

64.

Mano nuomone, vartotojas turi būti supažindinamas su įvairiomis galimomis standartinėmis sutartimis jas jam pateikiant ( 27 ), tačiau nebūtinai verslininkas jas turi asmeniškai iš anksto pristatyti per kurjerį.

65.

Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs su konkrečiu momentu, kai vartotojas turi priimti galutinį sprendimą, t. y. kai kurjeris pristato standartinę sutartį, kurią vartotojas pasirinko per telefono pokalbį arba apsilankęs verslininko interneto svetainėje, teismas turi patikrinti, ar aplinkybė, kad tuo momentu vartotojas su savimi neturi visų standartinių sutarčių, gali lemti tai, kad jis priverčiamas priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs ( 28 ).

66.

Taip gali būti, pavyzdžiui, kai vartotojas abejoja, ar sutartis, kuri jam pateikiama pasirašyti, sutampa su ta, su kuria galėjo susipažinti internete, ar jam buvo apibūdinta vykstant pokalbiui telefonu, tačiau kurjeris jo abejonių negali išsklaidyti arba neigia turintis galimybę tai patvirtinti ir reikalauja ją pasirašyti.

67.

Per teismo posėdį buvo patvirtinta, kad Orange Polska šiais tikslais naudoja įprastas kurjerių paslaugas, taigi šie kurjeriai nesusiję su telefonijos sektoriumi ir negali suteikti jokios informacijos apie vartotojų ir telefono ryšio paslaugų bendrovės sutartis.

68.

Be to, kad kurjeris negali išsklaidyti vartotojo abejonių, lemiamas veiksnys visada yra vartotojo elgesys toje situacijoje, kurioje jis atsiduria dėl tuo metu, kai jam pristatoma pasirašytina sutartis, turimos informacijos.

69.

Jei ši informacija nepakankama ar neaiški, tai gali lemti, kad bus vykdoma klaidinanti komercinė veikla, t. y. pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 1 dalies formuluotę „toje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į visus jos ypatumus ir aplinkybes bei komunikacijos priemonių ribotumą, ją vykdant neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis toje situacijoje galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs“.

70.

Vis dėlto tokia klaidinanti informacija lemia tai, kad veikla laikoma „agresyvia komercine veikla“ tik jei dėl jos verslininkas ar jo vardu trečioji šalis (nagrinėjamu atveju kurjeris), klaidinančiai veikdamas arba neveikdamas, sėkmingai įgyja pranašesnę poziciją ir ja neteisėtai naudojasi.

71.

Siekiant užtikrinti, kad kurjerio elgesys negalėtų virsti pernelyg didelės įtakos darymu, ankstesniuose pirkimo procedūros etapuose vartotojui suteikta informacija ( 29 ) nėra reikšminga tiek, kiek tai, kad jo elgesys būtų tinkamai reglamentuotas siekiant išvengti ar maksimaliai sumažinti psichologinį spaudimą, kuris tam tikrais atvejais gali skatinti pasirašyti sutartį.

72.

Šiuo klausimu, jei kurjeris susijęs su telefono ryšio paslaugų bendrove, jis turi gebėti prisidėti sprendžiant vartotojui paskutinę minutę kilusias abejones, pavyzdžiui, pats in situ pateikdamas standartinių sutarčių pavyzdžius ar pasiūlydamas apsilankyti pakartotinai, kai vartotojas bus su jomis susipažinęs. Be to, reikia užtikrinti, kad jis jokiais būdais negrasins vartotojui, kad pasirašytų sutartį, įspėdamas, kad sutarties nepasirašymas ar atsisakymas gali sukelti kokią nors atsakomybę ar lemti mažiau palankias sutarties sąlygas ateityje.

73.

Jei, atvirkščiai, kaip nagrinėjamoje byloje, kurjeriai nesusiję su telefono ryšio paslaugų bendrove, taigi negali suteikti vartotojui jokios informacijos ar įsipareigoti bendrovės vardu, mažų mažiausiai reikia vengti, kad jie skatintų vartotoją būtinai pasirašyti sutartį.

74.

Manau, kad tai yra veiksniai, kurie, be kitų, turi būti apsvarstyti atsižvelgiant į verslininką ir jo vardu veikiančią kurjerių bendrovę siejančius bendradarbiavimo santykius. Nacionalinis teismas turi juos įvertinti, kai sprendžia, ar sutarties pasirašymo aplinkybėmis kurjerio įsikišimas gali lemti pernelyg didelės įtakos darymą (Direktyvos 2005/29 8 straipsnis).

75.

Vadovaudamas tuo, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau taip atsakyti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija):

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004, 8, 9 straipsniai ir 2 straipsnio j punktas aiškintini taip: