1.

Iš naujausios Sąjungos valstybių narių ekonomikos istorijos galima aiškiai matyti, kad šiuolaikinei finansų sistemai mažai dalykų yra svarbesni nei tikslių, standartizuotų nacionalinių sąskaitų parengimas. Tai Europos teisės aktų leidėjas pripažino neseniai priėmęs 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje, kuriuo reglamentuojama 2010 m. Europos sąskaitų sistema (toliau – ESS reglamentas) ( 2 ). ESS reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje atitinkamai nustatyta, kad, „siekiant palyginamumo“, nacionalinės sąskaitos „turėtų būti rengiamos pagal vienodus ir vienodai aiškinamus principus“. Vien faktas, kad šį reglamentą sudaro beveik 730 puslapių teksto, jau savaime parodo, kad klausimas yra labai svarbus, o susijusios apskaitos užduotys yra labai sudėtingos.

2.

Vienas toks sudėtingas klausimas dabar išdėstytas šiame Corte di Conti (Audito Rūmai, Italija) pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą. Pagrindinis keliamas klausimas iš esmės yra toks: ar Italijos nacionalinis statistikos institutas (Istituto Nazionale di Statistica, toliau – ISTAT) Italijos golfo federaciją (Federazione Italiana Golf, toliau – FIG) ir Italijos jojimo sporto federaciją (Federazione Italiana Sport Equestri, toliau – FISE) turėtų priskirti prie valdžios sektoriaus ( 3 ), (S.13) ( 4 ), kuriam taikomos konsoliduotos Italijos valstybės pelno ir nuostolio ataskaitos, ar, kita vertus, prie namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų ( 5 ) (toliau – namų ūkiams paslaugas teikiančios NPI), (S.15) ( 6 ). Namų ūkiams paslaugas teikiančios NPI yra institucinis vienetas arba sektorius, kuris yra ne rinkos gamintojas ir kurio nekontroliuoja valdžios sektorius ( 7 ). Priešingai, ne rinkos NPI, kurias vis dėlto kontroliuoja valdžios sektorius, priskiriamos prie valdžios sektoriaus ( 8 ).

3.

Todėl kyla klausimas, kaip reikėtų aiškinti ESS reglamente nustatytus įvairius kriterijus, kuriais šiuo tikslu reglamentuojamas ne pelno organizacijų ir (arba) institucijų (NPI), pavyzdžiui, FIG ir FISE, vertinimas. Atrodo, kad tai yra pirmas atvejis, kai Teisingumo Teismo prašoma pateikti rekomendacijas dėl šio svarbaus reglamento aiškinimo, todėl šie du prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra ypač svarbūs.

4.

Vis dėlto prieš pradedant nagrinėti pagrindinius faktus, pirmiausia būtina aptarti reikšmingas ESS reglamento nuostatas.

5.

Kaip jau nurodžiau, ESS reglamentu nustatyta 2010 m. Europos sąskaitų sistema ( 9 ). ESS reglamentą sudaro du priedai ( 10 ). A priede pateikiama bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikacijos ir apskaitos taisyklių metodika, kurią reikia naudoti rengiant nacionalines sąskaitas. B priede pateikiama programa, kurioje nustatomos sąlygos, įskaitant terminus, kurių laikydamosi valstybės narės perduoda savo nacionalines sąskaitas Komisijai (Eurostatui).

6.

ESS reglamento A priedo 1.34 dalyje nustatyta: „Sektorių sąskaitos sudaromos priskiriant vienetus sektoriams; pagal tai galima pateikti kiekvieno sektoriaus sąskaitų sandorius ir balansuojamuosius straipsnius. Pateikiant pagal sektorius nustatoma daug ekonominei ir fiskalinei politikai svarbių rodiklių. Pagrindiniai sektoriai – namų ūkių, valdžios, bendrovių (finansinių ir nefinansinių), namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (namų ūkiams paslaugas teikiančios NPI) ir likusio pasaulio sektoriai ( 11 ). Svarbu atskirti rinkos ir ne rinkos veiklą. Jei valstybės kontroliuojamas vienetas yra rinkos bendrovė, jis priskiriamas ne valdžios, o bendrovių sektoriui. Taigi šios bendrovės deficitas ir skola nebus įrašomi į valdžios sektoriaus deficitą ir skolą.“

7.

ESS reglamento A priedo 1.35 dalyje išdėstyta:

„Viešąjį sektorių sudaro visi valdžios kontroliuojami tos šalies instituciniai vienetai rezidentai. Privatųjį sektorių sudaro visi kiti vienetai rezidentai.“

8.

ESS reglamento A priedo 1.36 dalyje nustatyta: „Kontrolė – tai gebėjimas nustatyti institucinio vieneto bendrąją veiklos politiką ar programą“.

9.

ESS reglamento A priedo 1.37 dalyje išdėstyta: „[n]orint atskirti rinkos ir ne rinkos vienetus arba viešajame sektoriuje – valdžios sektorių ar bendrovių sektorių, taikoma ši taisyklė:

laikoma, kad veikla yra rinkos veikla, jei atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis prekiaujama šiomis sąlygomis:

10.

ESS reglamento A priedo 4.125 dalyje dėl einamųjų pervedimų namų ūkiams paslaugas teikiančioms NPI nustatyta: „Einamiesiems pervedimams namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms priskiriamos visos savanoriškos įmokos (išskyrus palikimą), nario mokesčiai ir finansinė parama, kurią namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos gauna iš namų ūkių <…>“ Pagal ESS reglamento A priedo 4.126 dalies a punktą einamieji pervedimai namų ūkiams paslaugas teikiančioms NPI apima reguliarius nario mokesčius, kuriuos namų ūkiai moka sporto organizacijoms, priskiriamoms prie namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI sektoriaus.

11.

ESS reglamento 20 skyriaus pavadinimas „Valdžios sektoriaus sąskaitos“. ESS reglamento 20.01 dalyje paaiškinama, kad valdžios sektoriaus veikla vertinama kitaip nei kita ekonominė veikla, nes „valdžios sektoriaus įgaliojimai, motyvai ir funkcijos skiriasi nuo visų kitų sektorių“. ESS reglamento A priedo 20.01 dalyje taip pat nurodoma, kad 20 skyriuje valdžios sektoriaus sąskaitos pateikiamos tokiu būdu, kuris padeda „apibendrintai apibūdinti valdžios sektoriaus ekonominę veiklą: pajamas, išlaidas, deficitą ir perteklių, finansavimą, kitus ekonominius srautus ir balansą“.

12.

ESS reglamento A priedo 20.04 dalyje pripažįstama, kad esama sudėtingų valdžios sektoriaus klasifikavimo ir vertinimo klausimų. Tačiau su šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą susijusias pagrindines ESS reglamento nuostatas galima rasti A priedo 20.13–20.16 dalyse.

13.

ESS reglamento A priedo 20.13 dalyje nustatyta:

„Ne pelno institucijos (NPI) priskiriamos valdžios sektoriaus vienetams, jei jos yra ne rinkos gamintojai ir jas kontroliuoja valdžios sektoriaus vienetai.“

14.

ESS reglamento A priedo 20.14 dalyje nustatyta, kad:

„Valdžios sektorius gali pavesti vykdyti valdžios sektoriaus politiką NPI, o ne valstybinėms institucijoms, nes manoma, kad NPI labiau atskirtos, objektyvesnės ir mažiau veikiamos politinio spaudimo. Pavyzdžiui, NPI gali būti veiksmingesnės nei valdžios sektoriaus institucijos šiose srityse: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, sveikatos, saugos, aplinkos ir švietimo sričių standartų nustatymas ir taikymas.“

15.

Vis dėlto svarbiausia nuostata, atsižvelgiant šiuos prejudicinius klausimus, yra ESS reglamento A priedo 20.15 dalis. Joje nustatyta:

„NPI kontrolė – gebėjimas nustatyti jos bendrąją veiklos politiką ar programą. Nustatant, ar valdžios sektorius kontroliuoja konkretų vienetą, viešoji kontrolė bendromis taisyklėmis, taikomomis visiems tos ekonominės veiklos rūšies vienetams, nėra svarbi. Nustatant, ar NPI yra kontroliuojama valdžios sektoriaus, reikėtų atsižvelgti į šiuos penkis kontrolės rodiklius:

Kontrolei nustatyti gali pakakti vieno rodiklio. Vis dėlto, jei daugiausia valdžios sektoriaus finansuojama NPI gali pakankamai lanksčiai nustatyti savo veiklos politiką ar programą, kaip minėta kituose rodikliuose, nelaikoma, kad ją kontroliuoja valdžios sektorius. Daugeliu atveju kontrolę nurodo keli rodikliai. Šiais rodikliais pagrįstas sprendimas iš esmės bus subjektyvaus pobūdžio ( 12 ).“

16.

Paskui ESS reglamento A priedo 20.16 dalyje nustatyta, kad „NPI ne rinkos pobūdis nustatomas taip pat, kaip ir kitų valdžios sektoriaus vienetų“.

17.

Prieš pradedant išsamiai nagrinėti Corte di Conti pateiktus prejudicinius klausimus, pirmiausia būtina trumpai aptarti tam tikrą informaciją, susijusią su tuo, kaip Italijoje organizuojama sporto veikla. Kaip nustatė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Italijoje sporto veiklą organizuoja Italijos nacionalinis olimpinis komitetas (Comitato Olimpico Nazionale Italiano, toliau – CONI). CONI yra juridinis asmuo, reglamentuojamas pagal Italijos viešąją teisę, su kuriuo yra susijusios įvairios nacionalinės sporto organizacijos. Visi šie pastarieji subjektai yra ne pelno juridiniai asmenys ( 13 ).

18.

Nors CONI yra pagal viešąją teisę reglamentuojama organizacija, jis vis tiek iš esmės yra nacionalinių sporto organizacijų ir susijusių sporto šakų konfederacija. CONI iš esmės veikia kaip institucija, atsakinga už sporto veiklos priežiūrą, reglamentavimą ir valdymą Italijoje. Sporto autonomijos principas yra pagrindinė CONI įstatų ypatybė ( 14 ), todėl nacionalinėms sporto federacijoms suteikiama techninė, organizacinė ir valdymo autonomija, kurios bendrą priežiūrą vykdo CONI. Vis dėlto CONI yra suteikti įgaliojimai nustatyti pagrindinius principus, kurie reglamentuoja federacijų pripažinimą sporto tikslais, CONI atliekamų sporto federacijų patikrinimų atlikimo kriterijus ir tvarką ir priimti sprendimą administruoti federacijas rimtų ir išimtinių sporto taisyklių pažeidimų atveju ( 15 ). CONI įstatuose taip pat nustatyti federacijų įstatų ir biudžetų tvirtinimo įgaliojimai.

19.

Sporto federacijų atstovai, pavyzdžiui, FIG ir FISE, dalyvauja CONI nacionalinėje taryboje ir nacionalinėje valdyboje. Taip federacijos dalyvauja CONI organizacijoje ir veikloje padėdamos sudaryti centrinius organus, kurie turi didžiausius įgaliojimus, ir prisideda prie CONI sprendimų priėmimo.

20.

FI ir FISE yra Italijos nacionalinės sporto federacijos. Kaip nurodyta 17 punkte, tai yra ne pelno asociacijos, kurioms pagal privatinę teisę suteiktas teisinis subjektiškumas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas mano, kad sporto federacijos turi vienodą ir homogenišką privatinės teisės subjekto statusą, kurį reglamentuoja Italijos civilinio kodekso I knyga, todėl paprastai sporto federacijų aktus reglamentuoja bendroji teisė (atsižvelgiant į specialią sporto teisę) ( 16 ).

21.

FIG ir FISE įstatuose nustatyta, kad jų atitinkamą valdymo veiklą vykdo tik tų federacijų organai. Pagrindiniai tų federacijų valdymo organai yra nacionalinis susirinkimas, jų prezidentas, jų federalinė taryba ir Generalinis sekretoriatas. Bendrieji vadovavimo įgaliojimai priklauso nacionaliniam susirinkimui, kurį sudaro pagrindinių kategorijų atstovai ir kuris išrenka pagrindinius organizacijos pareigūnus, įskaitant federalinės tarybos narius. Administraciniai įgaliojimai kiekvienu atveju yra suteikiami prezidentui, kurį išrenka federalinis susirinkimas. Federalinė taryba turi įgaliojimus tikrinti, ar teisingai vykdoma techninė sporto programa, vertinti sporto rezultatus ir prižiūrėti, ar tinkamai vykdomas valdymas. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad CONI turi įgaliojimus paskirti du auditorių tarybos narius, o prezidentą išrenka nacionalinis susirinkimas.

22.

FIG ir FISE paprastai atsako už klubų narių registraciją. FIG ir FISE veikla finansuojama CONI įmokomis, taip pat iš jų nuosavų išteklių, įskaitant nario mokesčius, asociacijos ir registracijos mokesčius, rėmimo sutartis ir pajamas iš sporto renginių bei prekių ir paslaugų valdymo. FIG įstatuose įtvirtintas pagrindinis jos valdymo principas, t. y. privatus, naryste pagrįstas ir ne pelno pobūdis ( 17 ). Tačiau svarbu pažymėti, kad CONI įnašai, skirti FIG ir FISE veiklai vykdyti, yra nemaži, jie sudarė 30 % FIG pajamų 2013 m., 27 % 2014 m. ir 30 % 2015 m. CONI įmokos FISE regiono lygmeniu taip pat sudaro 30 % pastarosios pajamų.

23.

Prašymuose priimti prejudicinį sprendimą keliami tokie klausimai: Italijos teisės aktuose ( 18 ) ISTAT yra suteikti įgaliojimai rengti kasmetinę konsoliduotą valdžios institucijų pelno ir nuostolio ataskaitą, kuri yra privaloma pagal SESV 121 straipsnio reikalavimus. Vykstant tam procesui būtinai nustatomi Italijos valstybės instituciniai vienetai, kurie priklauso valdžios sektoriui, atsižvelgiant į pačiame ESS reglamente nustatytus kriterijus.

24.

2016 m. rugsėjo 30 d.Gazzetta ufficiale della Repubblica italiana (Italijos Respublikos oficialusis leidinys) paskelbtame sprendime ISTAT įregistravo FIG ir FISE į 2016 m. ISTAT sąrašą. ISTAT manė, kad pagal ESS reglamentą FIG ir FISE, atsižvelgiant į to reglamento A priedo 20.29 dalyje nustatytą rinkos ir ne rinkos kriterijų atitikties patikrinimą, yra ne rinkos instituciniai vienetai. Siekdamas nustatyti, ar šie vienetai turėtų būti priskirti prie namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI, ar prie valdžios sektoriaus, ISTAT patikrino, ar FIG ir FISE taikoma valdžios sektoriaus kontrolė.

25.

ISTAT padarė išvadą, kad abi federacijas kontroliavo valdžios sektorius. Nors federacijoms suteikta tam tikra autonomija priimant sprendimus, ISTAT manė, kad FIG ir FISE neturėjo „visiškos laisvės savarankiškai priimti sprendimus“, atsižvelgiant į tai, kad CONI jų valdymui turėjo didelę įtaką.

26.

FIG ir FISE neigia, kad jos atitinka šiuos kriterijus. Todėl jos atitinkamai 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. inicijavo dabartines bylas, kuriose siekė panaikinti valdžios institucijų, įtrauktų į viešąsias pelno ir nuostolio ataskaitas, sąrašą, kuris nustatytas pagal 2009 m. gruodžio 31 d. Įstatymo Nr. 196 1 straipsnio 3 dalį ir kurį patvirtino ISTAT (toliau – ISTAT sąrašas), tiek, kiek FIG ir FISE sąraše yra nurodytos kaip „socialines, laisvalaikio ir kultūros paslaugas“ teikiančios tiekėjos. Galima pažymėti, kad FIG anksčiau inicijavo panašią bylą dėl jos įtraukimo į 2014 ir 2015 m. ISTAT sąrašą. Pirmą ieškinių grupę dėl 2014 m. sąrašo Corte di Conti (Audito Rūmai) atmetė 2015 m. vasario 11 d., o ieškiniai, kuriais buvo ginčijamas 2015 m. ISTAT sąrašas, 2017 m. kovo 9 d.Corte dei Conti (Audito Rūmai) jungtinių kolegijų sprendimu buvo patenkintas.

27.

Kalbant apie nagrinėjamas bylas, pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimais Corte dei Conti (Audito Rūmai) nusprendė Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį pateikti šiuos tris prejudicinius klausimus:

28.

Byla C‑612/17 ir byla C‑613/17 buvo sujungtos 2017 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu.

29.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymas bylą C‑612/17 ir bylą C‑613/17 pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalį nagrinėti taikant pagreitintą procedūrą 2017 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu buvo atmestas.

30.

Rašytines pastabas pateikė FIG, FISE, Italijos Respublika ir Komisija. FIG, Italijos Respublika ir Komisija dalyvavo Teisingumo Teismo 2019 m. vasario 6 d. surengtame teismo posėdyje.

31.

Dviejų etapų procedūrą prašoma taikyti siekiant nustatyti, ar sporto federacijos, pavyzdžiui, FIG ir FISE, gali būti priskiriamos prie ne pelno institucijų (NPI), kurias kontroliuoja valdžios sektorius arba – alternatyviai – prie namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI, taigi – ne prie viešojo sektoriaus. Per pirmąjį etapą reikia ištirti, ar NPI yra rinkos ar ne rinkos gamintoja. Tik jeigu atitinkama NPIneišlaiko šio testo (t. y. parduodamos prekės ir paslaugos sudaro mažiau nei 50 % išlaidų) ir yra laikoma ne rinkos gamintoja ( 19 ), tuomet pradedamas antrasis etapas, t. y. nagrinėjamas klausimas, ar valdžios sektoriaus subjektas kontroliuoja atitinkamą NPI.

32.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo nutartyse dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą aiškiai nurodė, kad FIG ir FISE yra ne rinkos gamintojos. Teisingumo Teismui ši faktinė išvada nekelia abejonių ( 20 ). Todėl esminis Teisingumo Teismui pateiktų prejudicinių klausimų aspektas yra tai, ar valdžios sektoriaus subjektas „kontroliuoja“ sporto federacijas, pavyzdžiui, FIG ir FISE, pagal ESS reglamento nuostatas, todėl rengiant nacionalines sąskaitas jos turėtų būti priskirtos prie viešojo sektoriaus, taigi ir prie „valdžios sektoriaus“ (S.13).

33.

Iš tikrųjų galima numatyti situaciją, kai konkrečios sporto federacijos pajamos beveik išimtinai priklausė tik nuo valstybės lėšų ir kai, tiesą sakant, jos pareigūnus skyrė nacionalinė vyriausybė. Labai tikėtina, kad tokią federaciją valdžios sektorius kontroliavo siekdamas įvairių viešosios teisės tikslų, – jau neminint ESS reglamente numatytų statistinių tikslų, – būtent todėl, kad jos bendrąją veiklos politiką iš esmės kontroliavo arba bent jau jai didelę įtaką darė atitinkama valdžios sektoriaus institucija, net jeigu taip pat buvo aišku, kad išimtinai su sportu susijusiais klausimais atitinkama sporto federacija sprendimus galėjo priimti savarankiškai ir iš tikrųjų nepriklausomai.

34.

Kokia tuomet pozicija dėl FIG ir FISE atsižvelgiant į ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje nustatytus kriterijus? Tai iš esmės yra pagrindinis aspektas, susijęs su trimis atskirais klausimais, kuriuos uždavė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tačiau prieš pradedant nagrinėti šiuos klausimus, iš pradžių verta pažymėti, kad ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje vartojama kalba yra išskirtinio pobūdžio. Toje nuostatoje aiškiai nustatyta, kad „<…> reikėtų atsižvelgti į šiuos penkis kontrolės rodiklius <…>“ ( 21 ). Tai reiškia, kad NPI, pavyzdžiui, FIG ir FISE atveju, būtent tik šie kriterijai gali būti taikomi sprendžiant kontrolės klausimą ir nustatant, ar NPI, kuri yra ne rinkos gamintoja, turėtų būti priskirta prie valdžios sektoriaus ar namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI.

35.

Tai turi tam tikrą reikšmę, nes kitose ESS reglamento nuostatose, visų pirma to reglamento A priedo 20.309 ( 22 ) ir 20.310 dalyse, nustatant, ar tam tikros kitos įstaigos turėtų būti vertinamos kaip valdžios sektoriaus įstaigos, vartojama šiek tiek kitokia, o tam tikrais atvejais bent jau platesnė kontrolės apibrėžtis ( 23 ). Priešingai, nei teigia Komisija savo dokumentuose ir per teismo posėdį pateiktuose argumentuose, nemanau, kad kitų, reikia pripažinti, analogiškų, šios rūšies ESS reglamento nuostatų iš tiesų negalima įtraukti į kontrolės apibrėžtį, kuri pateikta ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje. Toje minėtoje nuostatoje pateikta kontrolės apibrėžtis yra lex specialis, kurios negalima išplėsti pateikiant nuorodą į kitas bendrąsias nuostatas, pavyzdžiui, ESS reglamento A priedo 20.309 ir 20.310 dalis, net jeigu tose nuostatose taip pat sprendžiamas kontrolės klausimas arba, tiksliau kalbant, kontrolės valdžios sektoriuje klausimas, jeigu kalbama apie pastarąsias nuostatas.

36.

Manau, kad ESS reglamento A priedo 20.309 ir 20.310 dalių dalykas nėra nustatyti, ar ne rinkos NPI turėtų būti priskiriama prie valdžios sektoriaus arba prie namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI ( 24 ). Šiose dalyse veikiau siekiama nustatyti, ar korporacijos (kurios yra rinkos gamintojos ir kurioms gali būti priskirtos NPI) ( 25 ) turėtų būti priskiriamos prie valdžios sektoriaus ar laikomos privačiai kontroliuojamomis ( 26 ).

37.

Atsižvelgdamas į tai, dabar galiu pereiti prie konkrečių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotų klausimų nagrinėjimo.

38.

Kaip jau minėjau, ESS reglamento A priedo 20.15 dalies pirmuosiuose dviejuose sakiniuose nustatyta:

„NPI kontrolė – gebėjimas nustatyti jos bendrąją veiklos politiką ar programą. Nustatant, ar valdžios sektorius kontroliuoja konkretų vienetą, viešoji kontrolė bendromis taisyklėmis, taikomomis visiems tos ekonominės veiklos rūšies vienetams, nėra svarbi <…>“

39.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šiuo atžvilgiu kilo abejonių dėl frazės „bendros taisyklės“. Jis mano, kad tai yra plati sąvoka, kuri, kalbant apie sporto organizacijas, galėtų reikšti Tarptautinio olimpinio komiteto ir CONI gaires („privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus“), taip pat bendrąsias Italijos teisės nuostatas, susijusias su tokių organizacijų pripažinimu sporto tikslais. Pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, tokios sporto įstaigos paprastai pripažįstamos po to, kai jas pripažino CONI ( 27 ).

40.

Nors Komisija pripažįsta, kad CONI įgaliojimai nustatyti bendras taisykles dėl bendrų standartų siekiant remti sporto veiklą iš esmės patenka į sąvokos „viešoji kontrolė bendromis taisyklėmis“ taikymo sritį, ji mano, kad dėl CONI įgaliojimų pripažinti sporto federacijas gali de facto atsirasti tai federacijai palankus monopolis atitinkamos sporto šakos atžvilgiu, nes gali būti, kad pripažįstama tik viena tos sporto šakos federacija. Todėl Komisija mano, kad tokie įgaliojimai neatitinka sąvokos „viešoji kontrolė bendromis taisyklėmis“.

41.

Komisija taip pat mano, kad CONI įgaliojimai pripažinti sporto federacijas suteikia jai kompetenciją nustatyti bendrą šių federacijų politiką atsižvelgiant į ESS reglamento A priedo 20.309 dalies h punkte nustatytą kontrolės rodiklį, kuriame pateikiama nuoroda į „kontrolę pertekliniu lygmeniu“. Toje nuostatoje išdėstyta: „Jei vieneto veikla reglamentuojama taip griežtai, kad faktiškai pagal tai nustatoma įmonės bendroji politika, tai laikoma tam tikro pobūdžio kontrole. Kai kuriais atvejais viešosios institucijos gali labai griežtai reglamentuoti kitų vienetų veiklą, visų pirma monopolijų ir privatizuotų komunalinių paslaugų bendrovių srityse, kai svarbus tų įmonių veiklos elementas – viešosios paslaugos. Galimi atvejai, kai reglamentuojama kita svarbi veikla, pvz., kainodara, net jei vieno bendrosios politikos kontrolę perimančio vieneto nėra.“ Komisija mano, kad ESS reglamento A priedo 20.309 dalies h punkte nurodytas kontrolės rodiklis yra susijęs su ESS reglamento A priedo 20.15 dalies b punkte ir 2.39 dalies b punkte nustatytais kontrolės rodikliais.

42.

Manau, kad sąvoka „bendros taisyklės“, kaip matyti iš ESS reglamento A priedo 20.15 dalies, savaime suprantama, negali būti aiškinama tiesiog abstrakčiai: jai prasmę veikiau suteikia bendras teisės aktų kontekstas. Faktas, kad prieš frazę vartojami žodžiai „viešoji kontrolė“, žinoma, yra svarbus, nes taip suponuojama, kad atitinkamos taisyklės turi tam tikrą oficialų pagrindą arba statusą. Todėl šiomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad nuoroda į „bendras taisykles“ iš esmės reiškia nuorodą į Italijos valstybės teisės akte įtvirtintas taisykles arba kitaip tokiuose teisės aktuose nustatytas įgyvendinimo taisykles ar principus.

43.

Su sąlyga, kad tai galutinai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Italijos teisinė tvarka, kurioje numatytas sporto organizacijų pripažinimas, atrodytų, sudaro būtent bendras taisykles, kurios numatytos ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje. Kaip aiškiai nurodo pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokius klausimus, kaip sporto organizacijų pripažinimas, sporto organizacijų vientisumo ir jų organizuojamų konkursų apsauga bei sportininkų sveikatos ir gerovės užtikrinimas, reglamentuojančios taisyklės yra aiškiai nustatytos įstatyme ir šiuo tikslu nustatant bendrus standartus ir nedarant skirtumo yra bendrai taikomos visoms sporto organizacijoms. Šiomis taisyklėmis, kaip, be kita ko, savo dokumentuose pažymėjo Komisija, nesiekiama kontroliuoti arba kitaip nustatyti bendrosios veiklos politikos ar programos ( 28 ), kuria norėtų vadovautis tokios sporto organizacijos kaip FIG arba FISE. Tačiau pagrindinis aspektas yra tas, kad šios rūšies „bendros taisyklės“, kurios paprastai taikomos visoms sporto organizacijoms ir kuriomis nesiekiama kokiu nors esminiu aspektu kontroliuoti atitinkamos sporto organizacijos, nėra svarbios turint tikslą nustatyti, ar atitinkamai organizacijai taikoma valdžios sektoriaus vienetų kontrolė ( 29 ) ESS reglamento taikymo tikslais ( 30 ).

44.

Visa tai reiškia, jog faktas, kad FIG ir FISE, – kaip ir kitos Italijos sporto organizacijos, – pagal Italijos teisės nuostatas turėjo kreiptis į CONI dėl pripažinimo, nėra svarbus siekiant nustatyti, ar valdžios sektoriaus kontrolės laipsnis buvo toks, kaip nustatyta pagal ESS reglamento A priedo 20.15 dalį. Jeigu būtų laikoma, kad FIG ir FISE tos ESS reglamento nuostatos taikymo tikslais kontroliuoja valdžios sektorius, tai turi būti daroma remiantis kita priežastimi.

45.

Todėl manau, kad sąvoka „viešoji kontrolė bendromis taisyklėmis, taikomomis visiems tos ekonominės veiklos rūšies vienetams“, nustatyta ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje, inter alia, reiškia taisykles, susijusias su tokiais klausimais, kaip sporto organizacijų pripažinimas, sporto organizacijų vientisumo ir jų organizuojamų konkursų apsauga ir sportininkų sveikatos bei gerovės užtikrinimas, kurios yra aiškiai nustatytos įstatyme ir šiuo tikslu nustatant bendrus standartus vienodai taikomos visoms sporto organizacijoms. Įgaliojimai nustatyti tokias taisykles neturi reikšmės, kai ESS reglamento A priedo 20.15 dalies taikymo tikslais reikia nuspręsti, ar valdžios sektorius kontroliuoja sporto organizaciją, kuri yra NPI ir nėra rinkos gamintoja.

46.

Antrajame prejudiciniame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atkreipia dėmesį į faktą, kad sąvoką „kontrolė“ pagal ESS reglamento A priedo 20.15 dalį galima aiškinti dviem būdais. Pagal vieną aiškinimą sąvoka „kontrolė“ reiškia valdžios sektoriaus arba valdžios sektoriaus institucijos gebėjimą nustatyti atitinkamo subjekto bendrąją veiklos politiką ar programą valdant institucinį vienetą arba darant lemiamą įtaką jo valdymui. Kitas sąvokos „kontrolė“ aiškinimas, kurį siūlo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, apibūdinamas kaip oficiali kontrolė atliekant bendrą sporto organizacijų išorės priežiūrą, kuri bendrai numatyta Italijos teisės sistemoje, būtent CONI.

47.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sutinka, kad nagrinėjama sąvoka „kontrolė“ šiuo atveju reiškia įgaliojimus nustatyti atitinkamo subjekto bendrąją veiklos politiką ar programą valdant tą subjektą arba darant lemiamą įtaką jo valdymui. Tai aiškiai matyti iš ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje vartojamos kalbos ir konteksto, nes, kaip netrukus pamatysime, visi toje dalyje išvardyti penki konkretūs kontrolės rodikliai ( 31 ) yra susiję su sąvokos „kontrolė‘ esme. Šiuo atveju galima tinkamai pabrėžti tą faktą, kad čia pateikiama nuoroda į „institucinio vieneto valdymą arba lemiamos įtakos jo valdymui darymą“nėra atskiras testas, bet ja paprasčiausiai siekiama paaiškinti arba pademonstruoti ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje nustatytos kontrolės testą, t. y. „gebėjimą nustatyti NPI bendrąją veiklos politiką ar programą“. Iš šių sąvokų aiškiai matyti, kad toje nuostatoje įtvirtintas kontrolės testas yra susijęs ne su kasdieniu NPI valdymu, bet veikiau su jo bendros strategijos nustatymu ir valdymu.

48.

Be to, kaip jau pažymėjau atsakydamas į pirmąjį prejudicinį klausimą, iš ESS reglamente vartojamos kalbos taip pat aišku, kad išorės priežiūra, kuri yra neatskiriama visuotinai taikomų Italijos teisėje nustatytų taisyklių dalis, nėra reikšminga ( 32 ) nustatant tokią kontrolę pagal ESS reglamento A priedo 20.15 dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ESS reglamento A priedo 20.15 dalies pobūdis yra lex specialis, siekiant nustatyti, ar valdžios sektorius kontroliuoja NPI, pavyzdžiui FIG ir FISE, kurios yra ne rinkos gamintojos, ir ar valdžios sektorius gali nustatyti jų bendrąją veiklos politiką ar programą, galima atsižvelgti tik į penkis konkrečius ESS reglamento A priedo 20.15 dalies a, b, c, d ir e punktuose nustatytus kontrolės rodiklius.

49.

Komisija pateikė argumentą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Italijos sporto federacijos vykdo tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, atrenka sportininkus, kurie dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose, kaip antai olimpinėse žaidynėse, ir kadangi jos taip pat sprendžia sporto srityje kylančius ginčus, tos federacijos vykdo viešąsias funkcijas, todėl pagal ESS reglamento A priedo 20.06 dalį atitinkamai turėtų būti priskiriamos prie valdžios sektoriaus vienetų. Šios funkcijos, mano manymu, nebūtinai yra viešo pobūdžio ir bet kuriuo atveju dar kartą būtina pabrėžti, kad taikytinas testas paprasčiausiai yra tas, kuris nustatytas ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje. Todėl būtina daryti išvadą, kad Komisijos argumentas, pagrįstas to reglamento A priedo 20.06 dalimi, šiuo tikslu nėra reikšmingas.

50.

Iš tiesų atrodo, kad CONI įstatais tam subjektui suteikiama įvairių įgaliojimų sporto organizacijų, pavyzdžiui, FIG ir FISE, atžvilgiu. Todėl CONI įstatuose nustatyta, kad šių sporto federacijų ( 33 ) balansų prognozę ir galutinius balansus tvirtina CONI nacionalinis kongresas, kuris taip pat paskiria CONI atstovaujančius auditorius ( 34 ). Priešingai Komisijos pateiktiems argumentams, manau, kad šių įgaliojimų negalima vertinti kaip lygiaverčių faktiniam CONI atliekamam FIG ir FISE pareigūnų paskyrimui ( 35 ). Tiek, kiek tai susiję su pačiais esminiais įgaliojimais, įgaliojimai patvirtinti sąskaitas ir paskirti atitinkamų sporto organizacijų auditorius ( 36 ) paprastai nebūtų laikomi tokiais įgaliojimais, kurie suteikia galią kontroliuoti arba kitaip iš esmės paveikti pačių organizacijų bendrąją veiklos politiką. Žinoma, reikalai galėtų pakrypti kita linkme, jeigu, pavyzdžiui, šie įgaliojimai būtų plečiami ir apimtų įgaliojimus patvirtinti arba (priklausomai nuo konkretaus atvejo) vetuoti konkrečius FIG arba FISE išlaidų planus. Nors galiausiai šį aspektą turėtų patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš nutarčių dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą galima numanyti, kad tas teismas mano, jog CONI suteikti įgaliojimai patvirtinti kiekvienos sporto federacijos sąskaitas ir paskirti auditorius paprasčiausiai reiškia standartinius audito įgaliojimus ( 37 ). Atsižvelgiant į tai, šie audito įgaliojimai patys savaime nėra kontrolės pagal ESS reglamento A priedo 20.15 dalį rodiklis ( 38 ). Šiomis aplinkybėmis norėčiau pažymėti, kad, be kita ko, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo patvirtinimą, kad nors ir yra nustatyta, jog nacionalinių sporto federacijų metines sąskaitas turi patvirtinti CONI, jeigu to subjekto nuomonė yra neigiama, būtent sporto federacijos nacionalinis susirinkimas privalo galiausiai patvirtinti šias sąskaitas ( 39 ). Bet kuriuo atveju, kaip per posėdį nurodė FIG ir Italijos Respublikos atstovas, taip dar kartą patvirtinamas šios išorės kontrolės priežiūros pobūdis.

51.

Komisija taip pat pateikia nuorodą į CONI nacionalinei komisijai suteiktus įgaliojimus patvirtinti sporto organizacijų įstatus ir tam tikras taisykles ar reglamentus ( 40 ) ir mano, kad tai yra kontrolės rodikliai pagal ESS reglamento A priedo 20.309 dalies i punktą ir, tiesą sakant, 20.15 dalies b punktą. Atmetus faktą, kad vieninteliai svarbūs rodikliai yra nustatyti ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje, atitinkami įgaliojimai patenka į ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje nustatytą sąvoką „viešoji kontrolė bendromis taisyklėmis, taikomomis visiems tos ekonominės veiklos rūšies vienetams“. Todėl šie įgaliojimai neturi reikšmės nusprendžiant, ar valdžios sektorius kontroliuoja sporto organizaciją, kuri yra NPI, bet nėra gamintoja ESS reglamento A priedo 20.15 dalies taikymo tikslais ( 41 ).

52.

Komisija taip pat mano, kad taikant ESS reglamento A priedo 20.15 dalies b punktą privaloma atsižvelgti į CONI įgaliojimus perimti federacijų administravimą tuo atveju, kai padaroma rimtų jų valdymo arba sporto teisės pažeidimų, kai nustatoma, kad jų valdymo organai negali veikti, arba kai negalima garantuoti tinkamo nacionalinių sporto varžybų organizavimo ir eigos ( 42 ), taip pat būtina atsižvelgti į įgaliojimus atšaukti federacijoms sporto tikslais suteiktą pripažinimą, jeigu nebetenkinami pripažinimo kriterijai ( 43 ).

53.

Vis dėlto ir šiuo atveju laikausi kitos nuomonės. Manau, kad tokie įgaliojimai, kuriais pasinaudojama tik kartą tuo atveju, kai sporto federacija nesilaiko svarbiausių taisyklių ir nustatytų įpareigojimų, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą jos veikimą, yra CONI įgaliojimams pripažinti tokią federaciją artimi arba su jais susiję įgaliojimai ( 44 ), todėl jie nėra svarbūs taikant ESS reglamento A priedo 20.15 dalį. Tokiais įgaliojimais CONI nesuteikiami įgaliojimai nustatyti atitinkamos sporto federacijos bendrąją veiklos politiką ar programą.

54.

Todėl manau, kad ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje įtvirtinta sąvoka „NPI kontrolė – gebėjimas nustatyti jos bendrąją veiklos politiką ar programą“ turi būti aiškinama kaip reiškianti galėjimą valdyti NPI arba daryti lemiamą įtaką jos valdymui; ji nereiškia jokių išorės priežiūros įgaliojimų, vykdomų atsižvelgiant į visiems tą pačią veiklą vykdantiems vienetams taikomas bendras taisykles. Siekiant nustatyti, ar subjektas gali nustatyti NPI bendrąją veiklos politiką ar programą, galima taikyti tik tos dalies a, b, c, d ir e punktuose nustatytus penkis konkrečius kontrolės rodiklius.

55.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sutinka, kad įrodymais nėra patvirtintas būtinas kontrolės laipsnis atsižvelgiant į konkrečius ESS reglamento A priedo 20.15 dalies a, b, c, d ir e punktuose išvardytus rodiklius, t. y. pareigūnų paskyrimą, FIG ir FISE įstatuose nustatytus įpareigojimus, sutartinius susitarimus ir rizikos poveikį. Iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo keliamas klausimas yra susijęs su ESS reglamento A priedo 20.15 dalies d punkto, t. y. finansavimo masto, aiškinimu ir tuo, ar į pajamas, kurias FIG ir FISE gauna iš savo narių mokesčių, galima atsižvelgti sprendžiant dėl tariamos valdžios sektoriaus kontrolės klausimo. Tiesą sakant, yra dvi esminės šio klausimo dalys, t. y. finansavimo masto sąvoka ir nario mokesčių reikšmė. Siūlau šiuos du klausimus nagrinėti atskirai, o pradėsiu nuo nario mokesčių klausimo.

56.

Kaip galima matyti iš šios išvados 22 punkto, pagrindinės FIG ir FISE pajamos gaunamos iš nario mokesčių kartu su kitomis pajamomis, gaunamomis iš nacionalinių ir tarptautinių varžybų, reklamos ir rėmimo susitarimų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dideli nario mokesčiai galėtų reikšti, jog FIG ir FISE pasiekė pakankamai aukštą finansinės ir valdymo autonomijos laipsnį ir tas laipsnis yra toks, kad nebūtų galima teigti, jog juos kontroliuoja toks valdžios sektoriaus vienetas kaip CONI, nepaisant didelio CONI finansinio įnašo ( 45 ).

57.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodė, kad, ISTAT ir prokuroro nuomone, nario mokesčiai vis dėlto yra viešojo ir parafiskalinio pobūdžio atsižvelgiant į monopolinę padėtį, kurią FIG ir FISE užima Italijos golfo ir jojimo sporto sektoriuose. FIG ir FISE teigia, kad dėl šios priežasties tokie mokesčiai negali būti laikomi reikšmingais atliekant bet kokį finansinės autonomijos, kuria iš tikrųjų naudojasi šios federacijos, masto vertinimą.

58.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog argumentas, kad tokios su naryste susijusios pajamos iš esmės reiškė pajamas iš viešųjų finansų, turėtų būti atmestas. Manau, kad šis požiūris yra visiškai teisingas. Iš tikrųjų yra tiesa tai, kad, kaip Komisija pažymi savo rašytiniuose pareiškimuose, pateiktuose Teisingumo Teismui, tik registruoti FIG ir FISE nariai gali siekti patenkinti savo sportinius interesus ( 46 ), todėl šia prasme jos gali būti laikomos monopolinę padėtį užimančiomis institucijomis tiek, kiek tai susiję su Italijos golfo ir jojimo sporto sektoriais. Vis dėlto golfo ir jojimo sportas išlieka savanoriško sporto šakomis ( 47 ), o atitinkami nario mokesčiai reiškia iš namų ūkių gautus savanoriškus mokėjimus ( 48 ).

59.

Pavyzdžiui, nario mokesčio mokėjimas FIG federacijai šia prasme nėra labiau privalomas, palyginti su, pavyzdžiui, golfo žaidėjo, kuris norėjo žaisti konkrečiame golfo aikštyne, sumokėtu mokesčiu (arba „žaliuoju mokesčiu“) už galimybę naudotis tuo aikštynu. Kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal Italijos teisę sporto federacijos yra ne pelno, naryste grindžiami subjektai, kurių veikla reglamentuojama pagal Italijos civilinio kodekso 1 knygos taisykles. Todėl narystė yra savanoriškas aktas, kuriuo atitinkamas narys įsipareigoja laikytis įvairių vidaus taisyklių ir mokėti nario mokestį. Šis mokestis iš esmės gali būti laikomas savanoriškų atitinkamo nario prisiimamų sutartinių įsipareigojimų padariniu. Toks mokestis sudaro sąlygas tam tikram nariui dalyvauti atitinkamos sporto asociacijos veikloje, o sumokėdamas šį mokestį jis prisideda prie pajamų, kurios, pavyzdžiui, suteiktų tai organizacijai galimybę siekti savo tikslų.

60.

Todėl nario mokesčių mokėjimas sporto organizacijoms, pavyzdžiui, FIG ir FISE, yra išimtinai privatus, savanoriškas sutartinis mokėjimas, kurį atitinkamas narys sumoka už tų organizacijų suteiktas paslaugas. Taigi darytina išvada, kad, priešingai ISTAT ir prokuroro argumentams, kurie buvo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir Komisijos argumentams, pateiktiems Teisingumo Teismui, tokie narystės mokesčiai iš tikrųjų negali būti laikomi viešojo parafiskalinio pobūdžio mokesčiais. Taip yra todėl, kad tokio parafiskalinio mokesčio būdingas bruožas yra tas, kad mokėjimas nustatomas ir privalomai išieškomas remiantis ne kokia nors sutartine nuostata, bet veikiau viešąja teise. Tiesą sakant, tam tikromis aplinkybėmis nesumokėtas mokestis gali užtraukti administracines arba net baudžiamąsias sankcijas. Be to, toks parafiskalinis mokestis nėra renkamas remiantis faktiniu naudojimusi atitinkamos organizacijos teikiamomis paslaugomis arba jų sąnaudomis ( 49 ).

61.

Be to, nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų matyti ( 50 ), kad FIG arba FISE turėtų teisę išieškoti nesumokėtus mokesčius kitaip, nei remdamosi įprastais teisių gynimo būdais pagal privatinę teisę.

62.

Todėl manau, kad, vertinant valdžios sektoriaus finansavimo mastą pagal ESS reglamento A priedo 20.15 dalies d punktą, nereikia atsižvelgti į pajamas, gaunamas iš sporto organizacijų nario mokesčių, kurie yra išimtinai privatūs, savanoriški sutartiniai mokėjimai, kuriuos moka nariai ir kurie mokami už šių organizacijų teikiamas paslaugas. Todėl santykinė tokių nario mokesčių svarba ir kitos „privačios“ pajamos, palyginti su valdžios sektoriaus finansavimu, yra aiškus rodiklis, kad valdžios sektorius nekontroliuoja NPI, todėl ji turėtų būti priskiriama prie namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI.

63.

Lieka neišspręstas klausimas dėl CONI, t. y. valdžios sektoriaus subjekto, mokamos metinės įmokos, kuri, kaip jau minėjau, sudaro apie 30 % FIG ir FISE pajamų. Ši įmoka, žinoma, yra didelė ir neatmetu galimybės, kad tam tikrame kontekste ir tam tikromis aplinkybėmis tokio dydžio įmoka galėtų būti kontrolės rodiklis. Paprastai tokios rūšies periodinė įmoka pati savaime nebūtų pakankama kontrolei nustatyti.

64.

Tačiau padėtis galėtų būti kitokia, jeigu būtų įrodymų, kad atitinkama sporto organizacija savo valdymo ir organizacinę veiklos politiką ir programą suderino su valdžios sektoriaus subjekto pageidavimais, paversdama tą įmoką de facto fiskalinės priklausomybės nuo to subjekto aspektu. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis siekiant įrodyti kontrolės buvimą, reikėtų įrodyti, kad dėl tokios fiskalinės priklausomybės iš tikrųjų susidarė situacija, kai valdžios sektoriaus subjektas, mokėdamas įmoką, darė lemiamą įtaką svarbiausiems valdymo ir organizaciniams sprendimams.

65.

Šiuo atveju būtina priminti, kad ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje aiškiai pripažįstama, kad net jeigu konkreti NPI, kurią „daugiausia finansuoja valdžios sektorius“, toliau gali „reikšmingai nustatyti savo politiką ar programą, tuomet nebūtų laikoma, kad ją kontroliuoja valdžios sektorius“. Tai atliekama nagrinėjant ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje nustatytus kitus keturis rodiklius ( 51 ). Nagrinėjamose bylose FIG ir FISE nėra „daugiausia finansuojamos“ valdžios sektoriaus subjekto ( 52 ), ir net jei taip būtų, vis tiek reikėtų įrodyti, kad jie nebegali nustatyti savo bendrosios veiklos politikos ar programos ( 53 ), ir šiuo atžvilgiu patvirtinti, kad jas kontroliuoja valdžios sektoriaus subjektas.

66.

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad nagrinėjamose bylose tokios rūšies aplinkybių nesusiklostė. Nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad FIG arba FISE, pasitelkdamos savo narius, prarado gebėjimą nustatyti savo programas ar veiklos politiką, nors šį aspektą galiausiai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

67.

Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar FIG ir FISE de facto fiskaliniu požiūriu yra priklausomos nuo CONI dėl pastarosios metinio įnašo. Tačiau net jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galiausiai nustatytų jį tenkinančią tokią fiskalinę priklausomybę, dar reikėtų įrodyti, kad FIG ir FISE iš tikrųjų suderino savo bendrąją veiklos politiką ar programas su CONI pageidavimais, inter alia, atsižvelgiant į bet kokią de facto fiskalinę priklausomybę nuo tos institucijos. Tik paskui būtų galima daryti tinkamą išvadą dėl valdžios sektoriaus kontrolės. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų, jog CONI valdo FIG ir FISE arba daro lemiamą įtaką jų valdymui, atsakymas turi būti toks, kad šiomis konkrečiomis aplinkybėmis nebuvo įrodyta, kad FIG ir FISE kontroliuoja valdžios sektoriaus subjektas, kaip nustatyta ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje.

68.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Corte di Conti (Audito Rūmai, Italija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

Sąvoka „viešoji kontrolė bendromis taisyklėmis, taikomomis visiems tos ekonominės veiklos rūšies vienetams“, kuri nustatyta 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje, kuriuo reglamentuojama 2010 m. Europos sąskaitų sistema (ESS reglamentas), A priedo 20.15 dalyje, inter alia, reiškia taisykles, susijusias su tokiais klausimais, kaip sporto organizacijų pripažinimas, sporto organizacijų vientisumo ir jų organizuojamų konkursų apsauga ir sportininkų sveikatos bei gerovės užtikrinimas, kurios yra aiškiai nustatytos įstatyme ir šiuo tikslu nustatant bendrus standartus vienodai taikomos visoms sporto organizacijoms. Įgaliojimai nustatyti tokias taisykles neturi reikšmės, kai ESS reglamento A priedo 20.15 dalies taikymo tikslais reikia nuspręsti, ar valdžios sektorius kontroliuoja sporto organizaciją, kuri yra ne pelno institucija (NPI) ir nėra rinkos gamintoja.

ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje įtvirtinta sąvoka „NPI kontrolė – gebėjimas nustatyti jos bendrąją veiklos politiką ar programą“ turi būti aiškinama kaip reiškianti galėjimą valdyti NPI arba daryti lemiamą įtaką jos valdymui; ji nereiškia jokių išorės priežiūros įgaliojimų, vykdomų atsižvelgiant į visiems tą pačią veiklą vykdantiems vienetams taikomas bendras taisykles. Siekiant nustatyti, ar subjektas gali nustatyti NPI bendrąją veiklos politiką ar programą, galima taikyti tik tos dalies a, b, c, d ir e punktuose nustatytus penkis konkrečius kontrolės rodiklius.

Vertinant valdžios sektoriaus finansavimo mastą pagal ESS reglamento A priedo 20.15 dalies d punktą, nereikia atsižvelgti į pajamas, gaunamas iš sporto organizacijų nario mokesčių, kurie yra išimtinai privatūs, savanoriški sutartiniai mokėjimai, kuriuos moka nariai ir kurie mokami už šių organizacijų teikiamas paslaugas. Todėl santykinė tokių nario mokesčių svarba ir kitos „privačios“ pajamos, palyginti su valdžios sektoriaus finansavimu, yra aiškus rodiklis, kad valdžios sektorius nekontroliuoja NPI, todėl ji turėtų būti priskiriama prie namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI. Be to, ESS reglamento A priedo 20.15 dalyje aiškiai pripažįstama, kad net jeigu konkreti NPI, kurią „daugiausia finansuoja valdžios sektorius“, toliau gali „reikšmingai nustatyti savo politiką ar programą, tuomet nebūtų laikoma, kad ją kontroliuoja valdžios sektorius“.