1.

Savo prejudiciniais klausimais Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) prašo Teisingumo Teismo atsižvelgiant į Sąjungos pirminę teisę išaiškinti tam tikras 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako [gaminių] ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB ( 2 ) nuostatas ir klausia, ar šios nuostatos galioja.

2.

Šie klausimai pateikti nagrinėjant tabako gamintojo Planta Tabak-Manufaktur dr. Manfred Obermann GmbH & Co. KG (toliau – Planta Tabak) ir Land Berlin (Berlyno federalinė žemė, Vokietija) ginčą dėl minėtą direktyvą perkeliančių Vokietijos teisės aktų taikymo gaminiams, kuriuos ji teikia rinkai.

3.

Įvairiais klausimais, kuriuos užduoda prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Teisingumo Teismo prašoma dar kartą išnagrinėti tam tikrus aspektus, kurie jau buvo aptarti priimant 2016 m. gegužės 4 d. sprendimus Lenkija / Parlamentas ir Komisija ( 3 ) bei Philip Morris Brands ir kt. ( 4 ), pirmiausia – draudimą pateikti rinkai pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminius ir atitinkamai Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 1 ir 7 dalyse bei 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas tabako gaminių pateikimo taisykles, pagal kurias draudžiami visi elementai ar požymiai, galintys paskatinti vartoti šiuos gaminius.

4.

Vis dėlto Teisingumo Teismo prašymu šiose išvadose apsiribosiu dviejų aspektų analize. Pirmiausia išnagrinėsiu pirmojo draudimo galiojimą atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, nes Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalyje numatė pereinamąjį laikotarpį, taikomą tam tikro pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiams, kurių pardavimo apimtys Sąjungoje viršija 3 % atitinkamoje gaminių kategorijoje. Paskui išaiškinsiu antrąją nuostatą, siekdamas nustatyti, ar pagal ją draudžiama ant pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminių, kuriais dar galima prekiauti, nurodyti juos papildantį kvapą ar skonį.

5.

Teisingumo Teismui siūlysiu atsakyti, viena vertus, kad Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 1, 7 ir 14 dalys atitinka vienodo požiūrio principą ir, kita vertus, kad pagal šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalį iš tikrųjų draudžiama nurodyti pridėtinį kvapą ar skonį ant gaminių, kuriais tebeleidžiama prekiauti, pakuočių.

6.

Direktyvos 2014/40 16, 25 ir 27 konstatuojamosiose dalyse pažymima:

<…>

<…>

7.

Šios direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:

„Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius:

<…>

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako [gaminių] ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, pagrindu laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį, ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją (TKPK).“

8.

Minėtos direktyvos 7 straipsnyje „Sudedamųjų dalių reglamentavimas“ nurodyta:

„1.   Valstybės narės draudžia pateikti rinkai būdingo [pridėtinio] kvapo ar skonio tabako gaminius.

<…>

7.   Valstybės narės draudžia pateikti rinkai tabako gaminius, kurių bet kokiuose komponentuose, pavyzdžiui, filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse ar bet kuriuose techniniuose elementuose, yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti atitinkamų tabako gaminių kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą [kvapą ar skonį arba šių gaminių dūmo stiprumą]. Filtruose, popieriuje ir kapsulėse negali būti tabako arba nikotino.

<…>

12.   Tabako gaminiams, išskyrus cigaretes ir cigaretėms sukti skirtą tabaką, netaikomi 1 ir 7 dalyse nustatyti draudimai. Komisija pagal 27 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais panaikina tą išimtį konkrečiai gaminių kategorijai, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės, kaip nurodyta Komisijos ataskaitoje.

<…>

14.   Būdingo [Pridėtinio] kvapo ar skonio tabako gaminiams, kurių pardavimo apimtys Sąjungos mastu sudaro 3 % arba daugiau konkrečios kategorijos gaminių pardavimo apimčių, šio straipsnio nuostatos pradedamos taikyti nuo 2020 m. gegužės 20 d.

<…>“

9.

Direktyvos 2014/40 13 straipsnis „Gaminio pateikimas“ suformuluotas taip:

„1.   Vienetinių pakelių ir bet kokios išorinės pakuotės etiketėje [Vienetinių pakelių etiketėje, bet kokioje išorinėje pakuotėje] ir pačiame tabako gaminyje neturi būti jokių elementų ar požymių, kurie:

<…>

3.   Pagal 1 ir 2 dalis draudžiamiems elementams ir požymiams gali būti priskiriami tekstai, simboliai, pavadinimai, prekių ženklai, metaforiniai ar kiti ženklai (tačiau jais neapsiribojant).“

10.

Direktyva 2014/40 į Vokietijos teisę buvo perkelta pirmiausia 2016 m. balandžio 4 d.Gesetz über Tabakerzeugnisse und verwandte Erzeugnisse (Įstatymas dėl tabako gaminių ir susijusių gaminių) (BGBl. I, 2016, p. 569, toliau – TabakerzG), įsigaliojusiu 2016 m. gegužės 20 d.

11.

TabakerzG 5 straipsnyje „Sudedamosios dalys“ nustatyta:

„(1)   Draudžiama pateikti rinkai:

12.

TabakerzG 18 straipsnyje „Draudimai, skirti apsaugoti vartotoją nuo apgaulės“ nurodyta:

„<…>

(2)   Draudžiama pateikti rinkai tabako gaminius, ant vienetinių pakelių, išorinės pakuotės etikečių ar paties gaminio nurodant galinčią suklaidinti reklaminio pobūdžio informaciją. Taip pirmiausia yra tais atvejais, kai:

<…>

<…>“

13.

TabakerzG 47 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 4 dalyje įtvirtinta:

„Cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui, kurių pardavimo apimtys Sąjungos mastu sudaro 3 % arba daugiau konkrečios kategorijos gaminių pardavimo apimčių, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis pradedamas taikyti nuo 2020 m. gegužės 20 d.“

14.

Planta Tabak yra šeimos įmonė, gaminanti ir parduodanti įvairių rūšių tabako gaminius. Iki Direktyvos 2014/40 įsigaliojimo viena šios įmonės specializacijų buvo cigaretėms sukti skirto aromatizuoto tabako gamyba. Didžiausią šių gaminių dalį sudarė mentolio kvapo ar skonio tabakas. Nedidelę minėtos įmonės produkcijos dalį sudaro cigaretės, daugiausia aromatizuotos, kaljanų tabakas, o dar mažesnę – cigarilės, cigarai ir rūkymo reikmenys.

15.

2016 m. balandžio 4 d. Vokietijos teisės aktų leidėjas, siekdamas perkelti Direktyvą 2014/40, priėmė TabakerzG. 2016 m. balandžio 25 d.Planta Tabak pateikė skundą Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas); jame ginčijo šio įstatymo nuostatų, susijusių su draudimu pateikti rinkai pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminius, reikalavimu skelbti įspėjimus apie galimą žalą sveikatai ir gaminio pateikimo taisyklėmis, taikymą jos gaminamiems ir parduodamiems tabako gaminiams. Taigi minėtam teismui kyla abejonių dėl atitinkamų šios direktyvos nuostatų galiojimo ir aiškinimo.

16.

Šiomis aplinkybėmis 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. balandžio 27 d., Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui, be kita ko, šiuos klausimus:

<…>

17.

Planta Tabak, Ispanijos, Prancūzijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos vyriausybės, taip pat Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija pateikė Teisingumo Teismui rašytines pastabas.

18.

Planta Tabak, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, taip pat Parlamentas, Taryba ir Komisija dalyvavo 2018 m. kovo 21 d. įvykusiame posėdyje.

19.

Kalbant apie įvairų Direktyvos 2014/40 indėlį į Sąjungos tabako srities teisės aktus, didelė reikšmė tenka draudimui pateikti rinkai pridėtinio kvapo ar skonio ( 7 ) gaminius, nustatytam šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 7 dalį draudžiama pateikti rinkai, be kita ko, tabako gaminius, kurių bet kokiuose komponentuose, pavyzdžiui, filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse ar bet kuriuose techniniuose elementuose yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti atitinkamų tabako gaminių kvapą ar skonį arba šių gaminių dūmo stiprumą. Šie draudimai kol kas yra susiję tik su cigaretėmis ir cigaretėms sukti skirtu tabaku ( 8 ).

20.

Nustatydamas šiuos draudimus Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė pašalinti iš rinkos vanilės, šokolado arba mentolio kvapo ar skonio tabako gaminius. Direktyvos 2014/40 16 konstatuojamojoje dalyje nurodomos to priežastys. Iš esmės teisės aktų leidėjas buvo tos nuomonės, kad šie produktai gali skatinti, ypač jaunimą, pradėti vartoti tabaką ir turėti įtakos vartojimo įpročiams. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, tokiomis kvapiosiomis medžiagomis paslepiamas ar sušvelninamas tabako dūmų aitrumas ir prisidedama skatinant rūkymą bei išlaikant jo mastą ( 9 ).

21.

Minėti draudimai iš esmės įsigaliojo 2016 m. gegužės 20 d., tada, kai valstybės narės turėjo būti perkėlusios Direktyvą 2014/40 ( 10 ). Tačiau šios direktyvos 7 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiai, kurių pardavimo apimtys Sąjungos mastu sudaro 3 % arba daugiau konkrečios kategorijos gaminių pardavimo apimčių ( 11 ), gali būti ir toliau pateikiami rinkai iki 2020 m. gegužės 20 d. ( 12 )

22.

Planta Tabak, palaikoma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, teigia, kad Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalis lemia nepagrįstą nevienodą požiūrį į panašius tabako gaminius, todėl prieštarauja vienodo požiūrio principui. Pirmiausia, nors bendrai pripažinta, kad cigaretėms su mentoliu taikomas šioje nuostatoje numatytas pereinamasis laikotarpis ( 13 ), pastarasis, remiantis Planta Taba turima informacija, netaikytinas cigaretėms sukti skirtam tabakui su mentoliu ( 14 ). Be to, šis laikotarpis netaikomas tabako gaminiams su kitomis kvapiosiomis medžiagomis, kaip antai vanile ar eukaliptų aliejumi. Tačiau visi šie gaminiai pasižymi vienodais objektyviais požymiais ir gali sukelti tokią pačią žalą žmonių sveikatai.

23.

Pažymėtina, kad sprendimuose Lenkija / Parlamentas ir Taryba ( 15 ) bei Philip Morris Brands ir kt. ( 16 ) Teisingumo Teismas jau yra pareiškęs nuomonę dėl Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytų draudimų pateikti rinkai pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminius galiojimo atsižvelgiant į proporcingumo principą. Tačiau šių nuostatų, siejamų su šios direktyvos 7 straipsnio 14 dalimi, galiojimo atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą klausimas nėra nagrinėtas.

24.

Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal vienodo požiūrio principą, kaip Sąjungos teisės bendrąjį principą, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas ( 17 ).

25.

Kalbant apie nuostatas, kurias savo klausime nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalyje įtvirtinamas toks skirtingas požiūris. Pagal šią nuostatą skiriami pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiai atsižvelgiant į kiekvieno jų pardavimo apimtį atitinkamoje gaminių kategorijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad, viena vertus, į cigaretes su mentoliu, kurių pardavimo apimtis Sąjungos mastu viršija 3 % „cigarečių“ kategorijoje, ir, kita vertus, į cigaretes su ne tokia populiaria kvapiąja medžiaga, kurių pardavimo apimtis nesiekia šios ribos, laikomasi skirtingo požiūrio. Pirmosios galės būti teikiamos rinkai iki 2020 m. gegužės 20 d., o antrosios turėjo būti pašalintos iš rinkos 2016 m. gegužės 20 d.

26.

Taigi, pirma, reikia patikrinti, ar pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminių, kurių pardavimo apimtis nesiekia 3 % ribos, nurodytos Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalyje, situacija ir atitinkamų gaminių, kurių pardavimo apimtis siekia šią ribą, situacija yra panašios (2). Darant prielaidą, kad jos panašios, reikia nustatyti, ar skirtingas požiūris į šiuos gaminius yra objektyviai pagrįstas (3).

27.

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją „skirtingų situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant į visus joms būdingus elementus. Šios elementus ir jų panašumą reikia nustatyti ir įvertinti atsižvelgiant visų pirma į Sąjungos akto, kuriame įtvirtintas atitinkamas skirtumas, objektą [dalyką] bei tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, kuriai nagrinėjamas aktas priklauso, principus ir tikslus“ ( 18 ).

28.

Taikant šį „testą“ šioje byloje ir atsižvelgiant į išdėstytus požiūrius ( 19 ), kyla pirminis klausimas: ar aptariamų situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant į Direktyva 2014/40 siekiamus bendruosius tikslus, ar į konkrečius tikslus, kurių siekiama šios direktyvos 7 straipsnio 14 dalimi, o gal į abiejų šių rūšių tikslus?

29.

Atsižvelgiant į dvipakopį nagrinėjimą, kurį savo jurisprudencijoje atlieka Teisingumo Teismas – situacijų lyginimas, objektyvus pagrindimas, – mano nuomone, reikia vadovautis tokia logika: lyginimo stadijoje reikia nustatyti, ar atitinkamos situacijos iš esmės panašios atsižvelgiant į aptariamu teisės aktu siekiamus tikslus. Prireikus pagrindimo stadijoje galima nustatyti, ar, nepaisant to, kad šios situacijos iš esmės panašios, kalbant apie konkrečią šio teisės akto nuostatą, esama tam tikrų sumetimų, suderinamų su jo dalyku ir tikslu, galinčių pagrįsti skirtingą požiūrį.

30.

Taigi siekiant palyginti pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminių, kurių pardavimo apimtis viršija 3 % ribą atitinkamoje gaminių kategorijoje, situaciją su gaminių, kurių pardavimo apimtis nesiekia šios ribos, situacija, mano nuomone, reikia išnagrinėti Direktyva 2014/40 siekiamus bendruosius tikslus. Konkretūs tikslai, kurių siekiama šios direktyvos 7 straipsnio 14 dalimi, mano manymu, prireikus nagrinėtini objektyvaus pagrindimo stadijoje.

31.

Kalbant apie Direktyva 2014/40 siekiamus tikslus primintina, kad pagal jos 1 straipsnį ja siekiama dvilypio ar netgi trilypio tikslo. Šis tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako gaminių ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, pagrindu laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį, ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją (TKPK) ( 20 ).

32.

Atsižvelgdamas į šį trilypį tikslą Sąjungos teisės aktų leidėjas buvo tos nuomonės, kad visiems pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiams iš esmės ( 21 ) turi būti taikoma ta pati teisinė tvarka. Jo manymu, visi šie gaminiai gali skatinti pradėti vartoti tabaką ar turėti įtakos vartojimo įpročiams. Taigi priimant derinimo priemones pagal SESV 114 straipsnį kaip tik buvo siekiama išvengti „priemonių, kuriomis nustatomi nepagrįsti skirtingų rūšių aromatizuotų cigarečių vertinimo skirtumai“ ( 22 ). Šiomis priemonėmis buvo siekiama apskritai panaikinti bet kuriuos skirtumus tarp nacionalinės teisės aktų, susijusių su sudedamųjų dalių, suteikiančių tabakui pridėtinį kvapą ar skonį, naudojimu, ir užkirsti kelią šiems skirtumams.

33.

Be to, TKPK, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įgyvendinti, pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiai nėra skiriami. Dalinėse šios konvencijos 9 ir 10 straipsnių įgyvendinimo gairėse raginama pašalinti sudedamąsias dalis, naudojamas pirmiausia gaminio skoniui pagerinti, visai neskiriant įvairių kvapiųjų medžiagų, kurių gali būti įdėta į tabako gaminius ( 23 ).

34.

Tokio paties požiūrio Teisingumo Teismas laikėsi 2016 m. gegužės 4 d. sprendimuose Lenkija / Parlamentas ir Taryba ir Philip Morris Brands ir kt. ( 24 ), nuspręsdamas, kad pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiai, pirma, turi bendrų objektyvių požymių ir, antra, daro panašų poveikį pradedant vartoti tabaką ir išlaikant rūkymo mastą.

35.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visų aromatizuotų tabako gaminių, susijusių su pridėtinių kvapiųjų medžiagų draudimais, nustatytais Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 1 ir 7 dalyse, situacijos siekiant taikyti vienodo požiūrio principą yra panašios ir jų pardavimo apimtys Sąjungoje šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.

36.

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją skirtingas panašių situacijų vertinimas yra pateisinamas, „jeigu jis pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. jeigu jis susijęs su nagrinėjamu teisės aktu siekiamu teisėtu tikslu ir jei šis skirtumas yra proporcingas tokiu vertinimu siekiamam tikslui“ ( 25 ).

37.

Kadangi Direktyva 2014/40 yra Sąjungos teisės aktas, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įrodyti, kad esama tokio kriterijaus, pateikdamas Teisingumo Teismui šiuo atžvilgiu būtinus įrodymus ( 26 ).

38.

Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad srityje, kokia nagrinėjama šioje byloje, kurioje Sąjungos teisės aktų leidėjui reikia daryti politinius, ekonominius ir socialinius pasirinkimus ir kurioje jis turi atlikti sudėtingus vertinimus, Teisingumo Teismas pripažįsta didelę Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją. Teisingumo Teismas nesiekia teisės aktų leidėjo vertinimo pakeisti savuoju. Jis tik atlieka ribotą teisminę kontrolę, stengdamasis nustatyti galbūt akivaizdų priemonės netinkamumą tikslo, kurio siekė šis teisės aktų leidėjas, atžvilgiu ( 27 ). Konkrečiai dėl patikrinimo, ar nėra pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, reikia pažymėti, kad nepateisinamas savavališkas skirtingas požiūris, t. y. kuris akivaizdžiai nėra pagrįstas objektyviais ir siekiamą tikslą atitinkančiais kriterijais ( 28 ).

39.

Nagrinėjamu atveju Direktyvos 2014/40 16 konstatuojamojoje dalyje pateikiamas pirmasis šios direktyvos 7 straipsnio 14 dalyje įtvirtinto skirtingo požiūrio pagrindimas. Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad prekyba pridėtinio kvapo ar skonio gaminiais, kurių pardavimo apimtys didesnės, turėtų būti laipsniškai nutraukta per ilgesnį laikotarpį, „suteikiant vartotojams pakankamai laiko pereiti prie kitų gaminių vartojimo“ ( 29 ).

40.

Šiuo atžvilgiu Parlamentas, Taryba ir Komisija savo pastabose nurodo, kad teisės aktų leidėjas siekė atsižvelgti į tai, kad kai kurios pridėtinės kvapiosios medžiagos vartotojų yra ypač pamėgtos, taigi turi labai didelės įtakos jų vartojimo įpročiams. Todėl tokie įpročiai gali išnykti tik laipsniškai.

41.

Be to, sprendimuose Lenkija / Parlamentas ir Taryba ir Philip Morris Brands ir kt. ( 30 ) Teisingumo Teismas nurodė kitą priežastį, kuria pagrindžiamas Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis. Atlikdamas analizę, susijusią su draudimo pateikti rinkai pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminius galiojimu atsižvelgiant į proporcingumo principą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu siekiama suteikti laiko prisitaikyti ir tabako pramonei ( 31 ).

42.

Šie du pateisinimai grindžiami tokia pačia logika: siekiama išvengti tam tikrų ekonominių ir socialinių pasekmių, kurias gali lemti staigus Sąjungoje intensyviai gaminamų ir plačiai vartojamų gaminių uždraudimas.

43.

Iš Direktyvos 2014/40 parengiamųjų dokumentų taip pat matyti, kad vykstant teisėkūros procesui buvo siūlyta neuždrausti tabako gaminių su mentoliu, nes vartotojai prie jų labai pripratę. Iš tikrųjų atrodo, kad pereinamasis laikotarpis, numatytas Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalyje, bent iš dalies yra politinio kompromiso tarp, viena vertus, norinčiųjų, kad šiems gaminiams nebūtų taikomas pridėtinių kvapiųjų medžiagų draudimas, ir, kita vertus, pageidaujančiųjų, kad šis draudimas būtų jiems taikomas, rezultatas ( 32 ).

44.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar tokie motyvai suderinami su Direktyva 2014/40 siekiamu tikslu apsaugoti žmonių sveikatą. Vis dėlto esu tos nuomonės, kad tokioje sudėtingoje, jautrioje ir ekonominiu požiūriu svarbioje srityje, kaip tabako reglamentavimo sritis, Sąjungos teisės aktų leidėjas, nustatydamas laipsnišką draudimą pateikti rinkai pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminius, neperžengė savo turimos didelės diskrecijos ribų.

45.

Šiuo atžvilgiu tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas tik laikinai atidėjo tam tikrų pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminių uždraudimo įsigaliojimą, yra labai reikšminga. Mano nuomone, teisės aktų leidėjas galėjo tikslą apsaugoti žmonių sveikatą įgyvendinti laipsniškai, nustatydamas leidžiančias nukrypti nuostatas, kurios galiotų ribotą laikotarpį, ir atitinkamus pereinamuosius laikotarpius ( 33 ).

46.

Be to, Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad turėdamas reglamentuoti kompleksinį klausimą Sąjungos teisės aktų leidėjas gali taikyti tam tikrą metodą etapais, jeigu jo pasirinkimas grindžiamas objektyviais kriterijais, tinkančiais atsižvelgiant į siekiamus tikslus ( 34 ).

47.

Taigi pašalinant iš rinkos pirmiausia „nišinius“ gaminius, o paskui – gaminius, prie kurių vartotojai labai įpratę, tuo tikslu remiantis pardavimo apimtimis atitinkamose gaminių kategorijose, šios sąlygos, mano manymu, įvykdomos.

48.

Viena vertus, kalbant apie atitinkamus gaminius, toks kriterijus yra objektyvus. Bet kuriam gaminiui, neatsižvelgiant į jo ypatumus, gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis, numatytas Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalyje, jeigu jo pardavimo apimtis siekia nustatytą ribą. Tiesa, kaip minėta ( 35 ), Parlamento pasiūlyti pakeitimai, lėmę šią nuostatą, buvo aiškiai susiję su mentoliu ir gaminiais, į kuriuos įdėta šios kvapiosios medžiagos. Tačiau reikia konstatuoti, kad teisės aktų leidėjas atliko pakeitimus ir galiausiai nustatė neutralų kriterijų.

49.

Be to, pardavimo apimties kriterijus yra neutralus, kiek tai susiję su gamintojais. Teisės aktų leidėjas atsižvelgė ne į atitinkamas jų rinkos dalis, o į kiekvieno gaminio bendrą pardavimo apimtį. Dėl Planta Tabak teiginio, pagal kurį tabako gaminiais, kurių pardavimo apimtys viršija minėto 7 straipsnio 14 dalyje nurodytą 3 % ribą, iš esmės prekiauja kelios tabako gaminių tarptautinių įmonių grupės, o„nišinius“ gaminius paprastai gamina mažosios arba vidutinės įmonės, pažymėtina, kad turima bylos medžiaga neleidžia Teisingumo Teismui patikrinti šio teiginio teisingumo. Iš šios medžiagos matyti, kad pareiškėja pagrindinėje byloje pati gamina aromatizuotas cigaretes, o Taryba teigia, ir tai nėra ginčijama, kad tarptautinių įmonių grupės taip pat pateikia rinkai „nišinius“ gaminius. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad šis teiginys įrodytas, mano manymu, tai neturėtų lemiamos reikšmės. Bet kuri politika turi neigiamų pasekmių kai kuriems asmenims. Kaip minėta šios išvados 38 punkte, Sąjungos teismui svarbu būtent tai, kad palankesnės ar nepalankesnės padėties nelemtų savavališko kriterijaus taikymas. Nagrinėjamu atveju pardavimo apimties kriterijaus pasirinkimas neleidžia reikšti tokių priekaištų.

50.

Iš tikrųjų, kita vertus, šis kriterijus yra tinkamas atsižvelgiant į įvairius nurodytus tikslus: duoti laiko, kad vartotojai galėtų pakeisti nusistovėjusius įpročius, o pramonė – prisitaikyti ( 36 ). Šiuo atžvilgiu pardavimo apimtis, iš kurios matyti paklausos ir pasiūlos santykis, atspindi tiek nusistovėjusius vartojimo įpročius, tiek Sąjungos produkcijos, kuriai taikomas pridėtinių kvapiųjų medžiagų draudimas, ekonominę reikšmę.

51.

Be to, kaip teigia Komisija, pardavimo apimties Sąjungoje kriterijus yra reikšmingas atsižvelgiant ir į teisinį pagrindą, kuriuo grindžiama Direktyva 2014/40, t. y. SESV 114 straipsnį, ir į suderinimo tikslą, kuriuo siekiama šia direktyva. Iš tikrųjų tam tikrų gaminių draudimo poveikis vidaus rinkos veikimui iš dalies priklauso nuo valstybių narių tarpusavio prekybos apimties. Minėtas kriterijus ir šiuo atveju suteikia tam tikros informacijos apie šią prekybą.

52.

Be to, mano nuomone, dėl pardavimo apimties Sąjungos mastu atitinkamoje gaminių kategorijoje nustatydamas 3 % ribą, teisės aktų leidėjas neviršijo savo diskrecijos. Jis pagrįstai galėjo manyti, kad 3 % pardavimo apimtis atitinkamoje gaminių kategorijoje reiškia reikšmingus vartojimo įpročius ir gamybą.

53.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas skirtingas požiūris į panašius tabako gaminius yra objektyviai pagrįstas. Todėl, mano nuomone, ši nuostata, atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, galioja.

54.

2016 m. gegužės 20 d. įsigaliojus Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytiems draudimams, Sąjungoje nebegalima prekiauti dauguma pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminių.

55.

Vis dėlto kai kuriuos iš šių gaminių dar galima teisėtai gaminti ir pateikti rinkai po šios datos. Viena vertus, kaip minėta nagrinėjant pirmojo klausimo b punktą ( 37 ), pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiai, kurių pardavimo apimtys Sąjungos mastu siekia 3 % ar daugiau atitinkamoje gaminių kategorijoje – t. y. būtent cigarečių su mentoliu kategorijoje, – bus uždrausti tik nuo 2020 m. gegužės 20 d. Kita vertus, kiti tabako gaminiai nei cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas tabakas – t. y. pirmiausia pypkių tabakas, cigarai ir cigarilės – gali ir toliau būti teikiami rinkai neribotą laiką ( 38 ).

56.

Tokiomis aplinkybėmis pagal Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punktą vienetinių pakelių etiketėje, išorinėje pakuotėje ir pačiuose tabako gaminiuose neturi būti „jokių elementų ar pažymių“, kurie „nurodo skonį, kvapą, bet kokias kvapiąsias medžiagas ar kitus priedus arba jų nebuvimą“. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokiems draudžiamiems elementams ir požymiams priskiriami, be kita ko, „tekstai, simboliai, pavadinimai, prekių ženklai, metaforiniai ar kiti ženklai“ ( 39 ).

57.

Planta Tabak, kuriai šiuo klausimu pritaria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, teigimu, dėl to susidaro paradoksali padėtis, kai gamintojai, tiesa, gali teisėtai pateikti rinkai tam tikrus pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminius, bet negali nurodyti į juos įdėtos kvapiosios medžiagos vienetinių pakelių etiketėje, išorinėje pakuotėje ir pačiuose gaminiuose ( 40 ).

58.

Vis dėlto be tokios nuorodos vartotojai negali nustatyti, kurie tabako gaminiai yra aromatizuoti, ar, priešingai, kurie tokie nėra. Be šių praktinio pobūdžio pastabų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto draudimo kyla ekonominio pobūdžio problema. Kadangi tokie draudžiami elementai ir požymiai apima prekių ženklus ( 41 ), tabako gamintojai yra priversti atsisakyti tų savo prekių ženklų, kuriuose daroma nuoroda į skonį, kvapą, kvapiąją medžiagą ar kitą priedą.

59.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo paaiškinti, ar Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punktas skirtas vien elementams ir požymiams, susijusiems su pardavimo skatinimo arba reklamos tikslais ir reiškiančiais daugiau nei paprasta informacija, susijusi su skonio, kvapo, kvapiosios medžiagos ar kito priedo atitinkamo tabako gaminyje buvimu, ar draudžiamas pats tokios informacijos pateikimas ( 42 ).

60.

Sprendime Philip Morris Brands ir kt. ( 43 ) Teisingumo Teismas nusprendė, kad elementų ar požymių, kurie nurodo skonį, kvapą, bet kokias kvapiąsias medžiagas arba kitus priedus, vienetinių pakelių etiketėje, išorinėje pakuotėje ir pačiuose tabako gaminiuose draudimas, įtvirtintas Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punkte, taikomas neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamų teiginių turinys yra teisingas.

61.

Taip pat, mano nuomone, neabejotina, kad šia nuostata draudžiama pateikti netgi neutralaus ir nereklaminio pobūdžio informaciją, nes šios nuostatos formuluotė negali būti aiškinama kitaip.

62.

Kaip teigia Komisija, minėto 13 straipsnio 1 dalies c punkte nėra nuorodos į pardavimą skatinančio ar reklaminio pobūdžio informacijos ribojimą. Kalbama apie visumą („jokių“) elementų ar požymių, „nurodančių“ skonį, kvapą, bet kokias kvapiąsias medžiagas ar kitus priedus. Perskaičius šio straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad tokiems draudžiamiems elementams ir požymiams priskiriami tekstai, simboliai, pavadinimai, prekių ženklai, metaforiniai „ar kiti ženklai“„(tačiau jais neapsiribojant)“, šis bendrumo įspūdis pasitvirtina.

63.

Be to, nors Sąjungos teisės aktų leidėjas minėto 13 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktuose pavartojo formuluotes, kurios galbūt gali sietis su tam tikra atitinkamo gaminio reklama („skatina pirkti“, „skatina <…> vartoti“, „sudaro įspūdį“), c punkte pavartotas žodis „nurodo“, priešingai, atspindi tik tai, ar, objektyviai vertinant, vienetinių pakelių etiketėje, išorinėje pakuotėje ir pačiuose tabako gaminiuose pateikiama informacija, susijusi su skoniu, kvapu, kvapiosiomis medžiagomis ar kitais priedais ( 44 ).

64.

Be to, tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2014/40 25 ir 27 konstatuojamosios dalys. Iš jų matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė uždrausti bet kuriuos tabako gaminių pateikimo elementus, galinčius suklaidinti vartotojus, pirmiausia jaunimą, dėl šių gaminių kenksmingumo. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į turimus mokslo duomenis, jis buvo tos nuomonės, kad tokį klaidingą įspūdį gali sudaryti kai kurie žodžiai ar žodžių junginiai („mažai dervų“, „lengvos“, „labai lengvos“, „švelnios“, „natūralus“, „ekologiškas“, „be priedų“, „bekvapis“ ir t. t.) ( 45 ).

65.

Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė vien reglamentuoti tabako gaminių pakuočių elementų ir požymių, turėdamas galvoje reklaminio pobūdžio informaciją, pirmiausia neteisingą ar priskiriančią tam tikrą poveikį kai kurioms sudedamosioms dalims. Jis uždraudė pateikti tam tikrą informaciją, darančią įrodytą skatinamąjį poveikį vartotojams, net jei ši informacija būtų teisinga, o jos pateikimas – neutralaus ir nereklaminio pobūdžio ( 46 ).

66.

Tiesa, Direktyvos 2014/40 25 ir 27 konstatuojamosiose dalyse nėra aiškios nuorodos į informaciją, susijusią su atitinkamo tabako gaminio skoniu, kvapu, taip pat kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų buvimu šiame gaminyje; minima tik informacija, susijusi su tokių elementų nebuvimu. Tačiau teisės aktų leidėjo mintis aiški: paprasta informacija, pateikiama vienetinių pakelių etiketėje, išorinėje pakuotėje ir pačiame tabako gaminyje, apie atitinkamo gaminio skonį, kvapą, jame esančias kvapiąsias medžiagas ar kitus priedus, savaime gali mažinti šio gaminio kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai, taigi ir skatinti jį vartoti, todėl yra draudžiama ( 47 ).

67.

Mano nuomone, taip pat neabejotina, kad, kalbant apie pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminius, kuriuos dar galima teisėtai gaminti ir pateikti rinkai po 2016 m. gegužės 20 d. ( 48 ), pagal Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punktą draudžiama vienetinių pakelių etiketėje, išorinėje pakuotėje ir pačiuose tabako gaminiuose pateikti bet kokią informaciją apie juose esančią kvapiąją medžiagą.

68.

Iš tikrųjų primintina, kad pridėtinis kvapas ar skonis pagal šioje direktyvoje pateikiamą apibrėžtį – tai „aiškiai juntamas ne tabako kvapas ar skonis, kurį sukelia priedas ar priedų derinys <…>“ ( 49 ). Taigi šioje nuostatoje įtvirtintas dvigubas draudimas nurodyti tokį pridėtinį kvapą ar skonį atitinkamų gaminių pakuotėse: viena vertus, kaip informaciją apie skonį ar kvapą; kita vertus, kaip nuorodą į priedą ar priedus, lemiančius šį skonį ar kvapą.

69.

Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvoje 2014/40 neįtvirtino nuo jos 13 straipsnio 1 dalies c punkto nukrypti leidžiančios nuostatos, kiek tai susiję su šiais vis dar leidžiamais gaminiais ( 50 ). Tai juo labiau pažymėtina dėl to, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata, priešingai, yra įtvirtinta dėl elektroninių cigarečių ir žolinių rūkomųjų gaminių ( 51 ).

70.

Taigi dar leidžiami parduoti pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminiai į Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį įtraukti sąmoningu teisės aktų leidėjo siekiu. Teisingumo Teismas, naudodamasis turimais aiškinimo įgaliojimais, negali pakeisti teisės aktų leidėjo įtraukdamas į šią direktyvą skirtis, kurių šis leidėjas nėra nustatęs ( 52 ).

71.

Todėl bet koks svarstymas apie būtinybę ant pridėtinio kvapo ar skonio tabako gaminių, kuriais dar leidžiama prekiauti, pakuočių ir toliau nurodyti šiuose gaminiuose esančias kvapiąsias medžiagas persikelia į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiojo klausimo b punkto ( 53 ), susijusio su Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punkto galiojimu atsižvelgiant į teisę į nuosavybę, užtikrinamą Chartijos 17 straipsniu, nagrinėjimą. Kadangi šis klausimas nėra šios išvados dalykas, bet kuriuo naudingu tikslu tik trumpai aptarsiu svarbiausius aspektus.

72.

Ar laikantis nuomonės, kad, kaip savo pastabose nurodė Jungtinė Karalystė, prekių ženklo įregistravimu suteikiamos teisės yra vien negatyviosios – leidžiančios sukliudyti tretiesiems asmenims imtis tam tikrų veiksmų, – ar manant, kad prekių ženklas suteikia jo savininkui ir pozityviąją teisę jį naudoti, mano nuomone, bet kuriuo atveju prekių ženklas turi būti naudojamas laikantis teisės, pirmiausia – su privalomuoju tikslu, kaip antai žmonių sveikatos apsauga ( 54 ), susijusių nuostatų, kurių dalis yra Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punktas.

73.

Tiesa, Planta Tabak neigia šios nuostatos būtinybę siekiant minėto tikslo. Jos teigimu, kadangi kai kuriems tabako gaminiams netaikomi šios direktyvos 7 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyti draudimai pateikti rinkai, pagal patį šį tikslą nuo šių gaminių pakuočių neprivaloma pašalinti nuorodų į juose esančias kvapiąsias medžiagas.

74.

Vis dėlto siekiant žmonių, pirmiausia jaunimo, sveikatos apsaugos reikėtų panaikinti bet kokią informaciją apie pridėtinį kvapą ar skonį ir ant dar leidžiamų pateikti rinkai tabako gaminių pakuočių.

75.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad gaminiai, kuriems taikoma Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 12 dalyje nustatyta išimtis ir kuriuos vartoja daugiausia vyresnio amžiaus žmonės ir nedidelės gyventojų grupės ( 55 ), lieka atidžiai stebimi. Šiomis aplinkybėmis pateikimo elementų, galinčių skatinti pradėti vartoti šiuos produktus, panaikinimas yra pateisinamas siekiant, kad cigarilės su vanile nepakeistų cigarečių su mentoliu kaip paskata jaunimui pradėti rūkyti ( 56 ). Dėl tabako gaminių, kuriems taikomas šio straipsnio 14 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, pažymėtina, kad, kaip teigia Parlamentas ir Prancūzijos vyriausybė, šiuo pereinamuoju laikotarpiu nėra siekiama suteikti tabako gamintojams papildomo termino naujiems vartotojams pritraukti. Šių gaminių patrauklumas turi būti panaikintas iškart, o tai pirmiausia reiškia, kad ant atitinkamų gaminių pakuotės neturi likti jokių nuorodų į pridėtinį kvapą ar skonį.

76.

Dėl Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punkto proporcingumo taip pat negali būti reiškiama abejonių, kiek tai susiję su tariama būtinybe tinkamai informuoti vartotojus. Tiesa, tam tikrose srityse, kaip antai maisto produktų srityje, labai svarbu pateikti vartotojams informaciją, susijusią su jų vartojamų gaminių sudedamosiomis dalimis, kad jie galėtų atpažinti maisto produktus, tinkamai juos vartoti ir rinktis juos pagal savo pačių poreikius ( 57 ).

77.

Vis dėlto tabako gaminiai nėra įprasti maisto produktai. Tikslas nėra leisti vartotojams kuo lengviau pasirinkti iš įvairių gaminių. Šioje srityje pateikti vartotojams atitinkamą informaciją praktiškai reiškia pabrėžti ypač kenksmingą tabako poveikį jų sveikatai. Kaip iš esmės teigia Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija, pirmenybė teikiama ne skaidrumui nurodant sudedamąsias dalis, o tikslui išvengti bet kokios informacijos, galinčios priversti vartotojus pamiršti šias pasekmes.

78.

Be to, nereikia pervertinti Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto draudimo praktinių pasekmių. Tabako gamintojai ir toliau gali skirti pridėtinio kvapo ar skonio gaminius nuo kitų gaminių, jei tik nenaudoja kurio nors iš elementų, išvardytų minėto 13 straipsnio 1 dalies a–e punktuose ( 58 ).

79.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) pateikto pirmojo klausimo b punktą ir trečiojo klausimo a punktą atsakyti taip: