5.8.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 263/6


2019 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Sąd Okręgowy w Gorzowie Wielkopolskim (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą), pradėtoje WB

(Byla C-658/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 - 3 straipsnio 1 dalies g ir i punktai - Sąvoka „teismo sprendimas“, vartojama paveldėjimo srityje - Sąvoka „autentiškas dokumentas“, vartojama paveldėjimo srityje - Nacionalinio paveldėjimo pažymėjimo teisinis kvalifikavimas - 3 straipsnio 2 dalis - Sąvoka „teismas“ - Atitinkamos valstybės narės nepadarytas pranešimas Europos Komisijai dėl notarų, kaip neteisminių institucijų, kurios vykdo teismines funkcijas kaip teismai)

(2019/C 263/07)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Gorzowie Wielkopolskim

Šalys pagrindinėje byloje

WB

dalyvaujant: notarei Przemysława Bac

Rezoliucinė dalis

1.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog valstybė narė nepadarė toje nuostatoje numatyto pranešimo apie tai, kad notarai vykdo teismines funkcijas, neturi lemiamos reikšmės šiuos notarus pripažįstant „teismu“.

Reglamento Nr. 650/2012 3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad notaras, kuris rengia dokumentą, kaip antai dokumentą pagrindinėje byloje, bendru visų notarinės procedūros šalių prašymu, nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą; atitinkamai šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies g punktą reikia aiškinti taip, kad toks dokumentas nėra „teismo sprendimas“ pagal šią nuostatą.

2.

Reglamento Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip, kad paveldėjimo pažymėjimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurį parengė notaras bendru visų notarinės procedūros šalių prašymu, yra „autentiškas dokumentas“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, kuris gali būti išduodamas kartu su minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta forma, atitinkančia 2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1329/2014, kuriuo nustatomos formos, nurodytos Reglamente Nr. 650/2012, 2 priede esančią formą.


(1)  OL C 134, 2018 4 16.