1.

Pagal SESV 267 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 11 straipsnio 2 dalį esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašoma nuspręsti dėl prašymo sujungti šeimą, kurį pateikė papildomos apsaugos statuso turėtojas, jeigu pagal nacionalinę teisę ši nuostata buvo pripažinta tiesiogiai ir besąlygiškai taikytina tokiai situacijai.

2.

Direktyvos 2003/86 11 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad, esant tokioms aplinkybėms, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, t. y. kai prašymą dėl šeimos susijungimo papildomos apsaugos statuso turėtoja pateikia už nepilnametį, kurio teta arba tariama globėja ji yra ir kuris kaip pabėgėlis be šeimos gyvena trečiojoje šalyje, pagal ją draudžiama tokį prašymą atmesti vien dėl to, kad globėja nepateikė oficialių dokumentinių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio biologinių tėvų mirtį ir šeimos santykių tarp jos ir šio nepilnamečio tikrumą, ir kad paaiškinimas, kurį globėja pateikė tam, kad pagrįstų negalėjimą pateikti tokius dokumentus, kompetentingų tarnybų buvo pripažintas neįtikimu remiantis tik turima bendro pobūdžio informacija apie situaciją kilmės šalyje, neatsižvelgiant į konkrečią globėjos ir nepilnamečio situaciją ir į konkrečius sunkumus, su kuriais jie tvirtina susidūrę iki pabėgimo iš kilmės šalies ir vėliau.