17.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 206/5


2019 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie/H. (C-582/17), R. (C-583/17)

(Sujungtos bylos C-582/17 ir C-583/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymas - Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 - 18 straipsnio 1 dalies b - d punktai - 23 straipsnio 1 dalis - 24 straipsnio 1 dalis - Atsiėmimo procedūra - Atsakomybės kriterijai - Naujas prašymas, pateiktas kitoje valstybėje narėje - 20 straipsnio 5 dalis - Vykstanti nustatymo procedūra - Prašymo atsiėmimas - 27 straipsnis - Teisių gynimo būdai)

(2019/C 206/06)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie

Kitos apeliacinio proceso šalys: H. (C-582/17), R. (C-583/17)

Rezoliucinė dalis

1. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, turi būti aiškinamas taip, kad trečiosios šalies pilietis, kuris pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pirmojoje valstybėje narėje, o vėliau išvyko iš šios valstybės narės ir pateikė naują tarptautinės apsaugos prašymą antrojoje valstybėje narėje:

iš principo negali remtis šio reglamento 9 straipsnyje nurodytu atsakomybės kriterijumi, kai toje antrojoje valstybėje narėje pagal šio reglamento 27 straipsnio 1 dalį pateikia skundą dėl sprendimo jį perduoti,

išimties tvarka, kiek tai susiję su tuo skundu, gali remtis šiuo atsakomybės kriterijumi esant situacijai, kuriai taikoma to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalis, jeigu šis trečiosios šalies pilietis prašančiosios valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai pateikė akivaizdžių įrodymų, kad pagal minėtą atsakomybės kriterijų ji turėtų būti laikoma už prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybe nare.


(1)  OL C 424, 2017 12 11.