1.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 straipsnio 2 dalies a punkto pirmą įtrauką, 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad elektros energijos pramoninės gamybos išjungtoje atominėje elektrinėje atnaujinimas beveik dešimčiai metų, lemiantis nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatytos elektrinės išjungimo ir veiklos nutraukimo pirminės datos nukėlimą dešimčiai metų, ir to paties teisės aktų leidėjo nustatyto veikiančios elektrinės išjungimo ir elektros energijos pramoninės gamybos joje nutraukimo pirminio termino nukėlimas taip pat dešimčiai metų — priemonės, kurios apima atitinkamų elektrinių modernizavimo darbus, galinčius fiziškai paveikti vietovę — yra projektas, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, kuriam iš principo ir su sąlyga, kad bus atliktas patikrinimas, kurį turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi būti taikomas poveikio aplinkai vertinimas iki šių priemonių priėmimo. Tai, kad tų priemonių įgyvendinimas apima tolesnių aktų priėmimą, pavyzdžiui, naujo individualaus leidimo gaminti elektros energiją pramoniniais tikslais išdavimą vienai iš atitinkamų elektrinių, šiuo klausimu neturi lemiamos reikšmės. Su minėtomis priemonėmis neatsiejamai susijusiems darbams taip pat turi būti taikomas toks vertinimas iki šių priemonių priėmimo, jeigu (o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) tuo etapu galima pakankamai nustatyti jų pobūdį ir galimą poveikį aplinkai.

2.

Direktyvos 2011/92 2 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama kaip leidžianti valstybei narei netaikyti tokiam projektui, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, poveikio aplinkai vertinimo, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo šalyje saugumą, tik jeigu ši valstybė narė įrodo, kad grėsmė tokio tiekimo saugumui yra pagrįstai tikėtina ir kad nagrinėjamas projektas yra toks skubus, kad galima pateisinti tokio vertinimo nebuvimą, su sąlyga, kad laikomasi šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a–c punktuose numatytų pareigų. Tačiau tokia galimybė taikyti išimtį galioja nepažeidžiant pareigų, kurios atitinkamai valstybei narei tenka pagal minėtos direktyvos 7 straipsnį.

3.

Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės teisės aktas, kaip antai aptariamas pagrindinėje byloje, nėra specialusis nacionalinės teisėkūros aktas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kuris pagal tą nuostatą nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

4.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokios priemonės, kaip aptariamos pagrindinėje byloje, ir modernizavimo darbai ir atitikties galiojančioms saugumo normoms užtikrinimas yra projektas, kuriam taikomas tinkamas poveikio konkrečioms saugomoms teritorijoms vertinimas. Šios priemonės turi būti vertinamos prieš teisės aktų leidėjui jas priimant. Tai, kad minėtų priemonių įgyvendinimas apima tolesnių aktų priėmimą, pavyzdžiui, naujo individualaus leidimo gaminti elektros energiją pramoniniais tikslais išdavimą vienai iš atitinkamų elektrinių, šiuo klausimu neturi lemiamos reikšmės. Su pačiomis priemonėmis neatsiejamai susijusiems darbams taip pat turi būti taikomas toks vertinimas iki šių priemonių priėmimo, jeigu (o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) tuo etapu galima pakankamai nustatyti jų pobūdį ir galimą poveikį saugomoms teritorijoms.

5.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tikslas bet kuriuo metu užtikrinti valstybėje narėje elektros energijos tiekimo saugumą yra imperatyvus viršesnio viešojo intereso pagrindas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai saugomoje teritorijoje, kurią gali neigiamai paveikti projektas, yra prioritetinis natūralių buveinių tipas arba prioritetinė rūšis, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tik būtinybė užkirsti kelią realiai ir didelei grėsmei, kad atitinkamoje valstybėje narėje bus nutrauktas elektros energijos tiekimas, tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis gali būti viešojo saugumo priežastis, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

6.

Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas gali, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, išimties tvarka palikti galioti padarinius, sukeltus tokių priemonių, kaip aptariamos pagrindinėje byloje, kurios buvo priimtos pažeidžiant direktyvose 2011/92 ir 92/43 nustatytas pareigas, jeigu tokį palikimą galioti pateisina imperatyvūs pagrindai, susiję su būtinybe užkirsti kelią realiai ir didelei grėsmei, kad atitinkamoje valstybėje bus nutrauktas elektros energijos tiekimas ir tam negalima užkirsti kelio kitais būdais ir alternatyvomis, visų pirma vidaus rinkos srityje. Palikti galioti minėtus padarinius galima tik tol, kol to neišvengiamai reikia tokiam neteisėtumui pašalinti.