1.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad gyvulių ganymas ganyklose ir dirvos tręšimas šalia „Natura 2000“ teritorijų gali būti laikomas „projektu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, net jei ši veikla nėra „projektas“, kaip jis suprantamas pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 straipsnio 2 dalies a punktą, nes ji nėra fizinis kišimasis į natūralią aplinką.

2.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pasikartojanti veikla, kaip antai dirvos tręšimas, kurią pagal nacionalinę teisę leista vykdyti prieš įsigaliojant šiai direktyvai, gali būti traktuojama kaip vienas ir tas pats projektas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, kuriam nereikia naujos leidimo procedūros, tiek, kiek ši veikla yra viena operacija, kuria siekiama bendro tikslo ir kuriai būdingas veiklos tęstinumas tose pačiose vietose ir tomis pačiomis sąlygomis. Nors bendras projektas buvo patvirtintas prieš tai, kai šioje nuostatoje numatytas apsaugos režimas tapo taikytinas aptariamai teritorijai, šio projekto vykdymas vis tiek gali patekti į šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

3.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiamos programoje įtvirtintos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias kompetentingoms institucijoms leidžiama patvirtinti projektus remiantis iš anksto atliktu „tinkamu poveikio vertinimu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, kuriame nustatyta, kad tam tikras bendras azoto nuosėdų kiekis yra suderinamas su šios programos apsaugos tikslais. Vis dėlto tai taikytina tik tuo atveju, jei, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus šio įvertinimo mokslinį pagrįstumą, įsitikinama, kad nėra pagrįstų mokslo abejonių, jog nė vienas planas ar projektas nepakenks atitinkamos teritorijos vientisumui; tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

4.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiamos tokios programoje įtvirtintos nacionalinės teisės normos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurių tikslas yra tam tikrus projektus, sukeliančius ribinių verčių neviršijančias azoto nuosėdas, leisti įgyvendinti neatliekant individualaus vertinimo, jei nacionalinis teismas įsitikina, kad iš anksto atliktas „tinkamas poveikio įvertinimas“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, atitinka kriterijų, pagal kurį nėra pagrįstų mokslo abejonių, jog šie planai ar projektai nepakenks atitinkamos teritorijos vientisumui.

5.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos programoje įtvirtintos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias leidžiama tam tikrų kategorijų projektams, šiuo atveju dirvos tręšimui ir gyvulių ganymui ganyklose, taikyti atleidimą nuo pareigos gauti leidimą ir taip leisti juos vykdyti be jų poveikio atitinkamoms teritorijoms individualaus įvertinimo, išskyrus atvejus, kai, remiantis objektyviomis aplinkybėmis, galima užtikrintai atmesti galimybę, kad šie projektai individualiai ar kartu su kitais projektais šioms teritorijoms turės reikšmingą poveikį, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

6.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad atliekant „tinkamą poveikio įvertinimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, negalima atsižvelgti į „apsaugos priemones“, kaip jos suprantamos pagal šio straipsnio 1 dalį, „prevencines priemones“, kaip jos suprantamos pagal šio straipsnio 2 dalį, konkrečiai įgyvendinant tokią programą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, patvirtintas priemones ir į vadinamąsias „savarankiškas“ priemones, nepriskiriamas prie šios programos, jei tikėtina šių priemonių nauda nėra aiški tuo metu, kai atliekamas vertinimas.

7.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės teisės nuostatose, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, įtvirtintos priemonės, apimančios žemės ūkio valdų, kurių veikla sukelia azoto nuosėdas, stebėseną ir kontrolę, taip pat galimybę skirti sankcijas, iš kurių griežčiausia yra šių valdų uždarymas, yra pakankamos, kad būtų laikomasi šios nuostatos.