2018 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato / Wind Tre SpA, buvusi Wind Telecomunicazioni SpA (C-54/17), Vodafone Italia SpA, buvusi Vodafone Omnitel NV (C-55/17)

(Sujungtos bylos C-54/17 ir C-55/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva 2005/29/EB - Nesąžininga komercinė veikla - 3 straipsnio 4 dalis - Taikymo sritis - 5, 8 ir 9 straipsniai - Agresyvi komercinė veikla - I priedo 29 punktas - Bet kuriomis aplinkybėmis agresyvi komercinė veikla - Neužsakytų prekių ar paslaugų pardavimas - Direktyva 2002/21/EB - Direktyva 2002/22/EB - Telekomunikacijų paslaugos - Prekyba SIM (Subscriber Identity Module, abonento atpažinimo modulis) kortelėmis, į kurias iš anksto įdiegtos ir aktyvuotos tam tikros paslaugos - Vartotojų neinformavimas iš anksto))

(2018/C 408/13)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato

Atsakovės: Wind Tre SpA, buvusi Wind Telecomunicazioni SpA (C-54/17), Vodafone Italia SpA, buvusi Vodafone Omnitel NV (C-55/17)

dalyvaujant: Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni (C-54/17), Altroconsumo, Vito Rizzo (C-54/17), Telecom Italia SpA

Rezoliucinė dalis

Sąvoka „neužsakytų prekių ir paslaugų teikimas“, kaip ji suprantama pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos), I priedo 29 punktą, turi būti aiškinama taip, kad (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) ji apima tokį elgesį, kaip nagrinėjamas pagrindinėse bylose, kai telekomunikacijų operatorius prekiauja SIM (Subscriber Identity Module, abonento atpažinimo modulis) kortelėmis, į kurias iš anksto įdiegtos ir aktyvuotos tam tikros paslaugos, kaip antai interneto ir atsakinėjimo į telefono skambučius paslaugos, prieš tai tinkamai nepranešęs vartotojui apie tokį išankstinį įdiegimą ar aktyvavimą ir šių paslaugų kainas.

Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalis turi būti aiškina taip, kad ja nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos elgesys, laikomas neužsakytų prekių ar paslaugų pardavimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 I priedo 29 punktą, turi būti vertinamas atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, todėl pagal šiuos teisės aktus nacionalinė reglamentavimo institucija, kaip ji suprantama pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, nekompetentinga taikyti sankcijų už tokį elgesį.

(1) OL C 239, 2017 7 24.