16.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/39

—

panaikinti 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1328, kuriuo tam tikriems importuojamiems, inter alia, Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, kurio visas tekstas paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 4 d.,Oficialiame leidinyje (OL L 210), kiek jis susijęs su ieškove;

—

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teiginiu, kad Komisija pažeidė Pagrindinio reglamento (1) 18 straipsnį, Antidempingo susitarimo (ADS) (2) 6.8 straipsnį ir jo II priedą, nes ji ieškovę laikė iš dalies nebendradarbiaujančia gamintoja ir rėmėsi tik turima informacija, bei padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Be to, anot ieškovės, dalinio nebendradarbiavimo padariniai akivaizdžiai neatitiko nustatytų nedidelių trūkumų.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teiginiu, kad Komisija pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir jos teisę į gynybą, nes apribojo ieškovės galimybę ginčyti nepalankias Komisijos išvadas. Anot ieškovės, Komisija iš esmės atmetė/neatsižvelgė į jokią ieškovės pateiktą papildomą informaciją arba argumentus dėl jos dalinio nebendradarbiavimo statuso.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teiginiu, kad Komisija nenustatė teisingo dempingo skirtumo pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 12 dalį po to, kai ji pažeidė 2 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 4 dalį, klaidingai aiškino 2 straipsnio 9 dalį ir padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, ir kad Komisija neatliko teisingo palyginimo pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su teiginiu, kad Komisija pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, Antidempingo susitarimo (ADS) 3.1 straipsnį, iškraipė jai pateiktus įrodymus ir padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, neteisingai įvertindama žalos rodiklius ir nevykdydama objektyvaus Sąjungos pramonės padėties tyrimo. Anot ieškovės, Komisija rėmėsi tik pasirinktais Sąjungos pramonės padėties ekonominiais rodikliais ir neatsižvelgė į esminės svarbos rodiklius, kurie būtų atskleidę kitokią, pozityvesnę Sąjungos pramonės padėtį. Taip pat ieškovė tvirtina, kad Komisijos požiūris buvo šališkas, nes ji sureikšmino išvadas dėl žalos ir iškraipė jai pateiktus įrodymus netirdama susijusių produktų „laisvos“ ir „uždaros“ rinkų, kaip visumos su visais rodikliais, ir pasirinkdama atlikti atskirą „trijų būdų įvertinimą“, kuris iškraipė visapusį įvertinimą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su teiginiu, kad Komisija pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, nes ji klaidingai įvertino priežastinį ryšį tarp tariamo importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės situacijos. Ieškovė taip pat tvirtina, kad Komisija neįvykdė savo pareigos prie tariamo importo dempingo kaina nepriskirti jokių kitų žalą sukeliančių veiksnių ir nepastebėjo kitų veiksnių, kurie tiek bendrai, tiek atskirai, galėjo nutraukti priežastinį ryšį.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su teiginiu, kad Komisija klaidingai nustatė žalos pašalinimo lygį ir taip pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, 9 straipsnio 4 dalį ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Konkrečiai kalbant, anot ieškovės, Komisija nustatė nepagrįstą ir pernelyg didelę pelno normą Sąjungos pramonei ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai siekdama nustatyti žalos dydį ir pagal analogiją taikė koregavimą pagal pagrįstą pardavimą, bendrąsias ir administracines išlaidas ir nepriklausomo importuotojo pelną, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje.