4.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 243/50

—

panaikinti 2016 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 60, 2016, p. 76), kiek jis taikomas ieškovui;

—

panaikinti 2016 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 60, 2016, p. 1), nes juo neatšaukiamas Reglamentas Nr. 208/2014, kiek jis taikomas ieškovui;

—

priteisti iš Tarybos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Europos Sąjungos Tarybai (toliau – Taryba) nebuvo tinkamo teisinio pagrindo priimti ginčijamas priemones. Šiam ir kitiems ieškinio pagrindams paremti buvo pateikti, be kita ko, toliau išdėstyti argumentai. Ginčijamos priemonės neatitiko sąlygų, kad Taryba galėtų remtis ES sutarties 29 straipsniu. Tos ginčijamos priemonės nesuderinamos su Tarybos sprendime (BUSP) 2016/318 aiškiai nurodytais tikslais (teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms Ukrainoje). Iš tikrųjų ginčijamomis priemonėmis pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės, nes remiama valdžia, kuri praeityje nėra gerbusi žmogaus teisių ar laikiusis teisinės valstybės principo. Taryba negali pagrįstai remtis Ukrainos generalinės prokuratūros ar teismų sprendimais, be kita ko, todėl, kad tos institucijos nėra nei savarankiškos, nei nešališkos ir patiria politinį dabartinės Ukrainos valdžios kišimąsi. Nekaltumo prezumpciją, į kurią ieškovas turi teisę, nuolat pažeidžia Ukrainos valdžios institucijos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais. Tikrasis tikslas, kurio Taryba siekė ir siekia įgyvendindama ginčijamas priemones, yra įsiteikti esamai Ukrainos valdžiai ir kuo labiau padidinti savo politinę įtaką tai valdžiai, o tai nėra tinkamas naudojimasis atitinkamais įgaliojimais.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Taryba nepateikė tinkamų ir pakankamų motyvų; ji rėmėsi tik formaliais ir netiksliais teiginiais.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ieškovas neatitinka išdėstytų kriterijų, kad atitinkamu laikotarpiu būtų įtrauktas į sąrašą. Informacija, kuria rėmėsi Taryba, nebuvo pakankamai tvirtas faktinis pagrindas įtraukti ieškovą į sąrašą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad nurodydama ieškovą ginčijamose priemonėse Taryba padarė aiškių vertinimo klaidų. Taryba neturėjo konkrečių, faktiškai patikimų ir nuoseklių įrodymų, kurie pateisintų ginčijamas priemones, ir pakankamai griežtai nepatikrino to nedidelio kiekio informacijos, kurį turėjo.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad pažeistos ieškovo teisės į gynybą ir (arba) atsisakyta suteikti jam veiksmingą teisminę apsaugą. Be kita ko, prieš priimdama ginčijamas priemones Taryba tinkamai su juo nesikonsultavo, ir ieškovui nesuteikta tinkama ar sąžininga galimybė ištaisyti klaidas ar pateikti reikšmingos informacijos.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad pažeistos ieškovo teisės į nuosavybę pagal ES pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį.