4.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 243/49

—

panaikinti 2016 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 60, 2016, p. 76), kiek jis taikomas ieškovui;

—

panaikinti 2016 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 60, 2016, p. 1), nes juo neatšaukiamas Reglamentas Nr. 208/2014, kiek jis taikomas ieškovui;

—

priteisti iš Tarybos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Europos Sąjungos Tarybai (toliau – Taryba) nebuvo tinkamo teisinio pagrindo priimti ginčijamas priemones. Pirma, ginčijamos priemonės neatitiko sąlygų, kad Taryba galėtų remtis ES sutarties 29 straipsniu. Be kita ko, i) tikslai (įtvirtinti teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms Ukrainoje), kuriais Taryba konkrečiai rėmėsi, tėra neaiškūs teiginiai, kurių negalima pripažinti tinkamu šių priemonių pagrindu; ii) pagrindas, kuriuo Taryba siekia remtis, neturi pakankamo ryšio su tinkamu teisminės peržiūros standartu, reikalingu šiomis aplinkybėmis; ir iii) ribojamųjų priemonių nustatymas ieškovui faktiškai remia ir įteisina naujos valdžios Ukrainoje, kuri pati trukdo įgyvendinti tinkamo proceso ir teisinės valstybės principus bei pažeidžia žmogaus teises ir yra pasirengusi sistematiškai jas pažeidinėti, veiksmus. Antra, nebuvo tenkinamos sąlygos remtis SESV 215 straipsniu, nes nebuvo galiojančio sprendimo pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių. Trečia, nėra pakankamo ryšio, kad būtų galima remtis SESV 215 straipsniu ieškovo atžvilgiu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais. Tikrasis tikslas, kurio Taryba siekė įgyvendindama ginčijamas priemones, iš esmės buvo bandymas įsiteikti dabartinei Ukrainos valdžiai (kad Ukraina palaikytų glaudesnius santykius su ES), o ne tikslai ir (ar) priežastys, išdėstyti ginčijamose priemonėse.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Taryba nepateikė motyvų. Ginčijamose priemonėse išdėstyti ieškovo įtraukimo į sąrašą „motyvai“ yra (klaidingi, taip pat) formalūs, netinkami ir nepakankamai konkretūs.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ieškovas neatitinka išdėstytų kriterijų, kad atitinkamu laikotarpiu būtų įtrauktas į sąrašą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad nurodydama ieškovą ginčijamose priemonėse Taryba padarė aiškių vertinimo klaidų. Nepaisydama to, kad akivaizdžiai nėra ryšio tarp „motyvų“ ir atitinkamų nurodymo kriterijų, Taryba dar kartą nurodė ieškovą ir padarė akivaizdžią klaidą.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad pažeistos ieškovo teisės į gynybą ir (arba) atsisakyta suteikti jam veiksmingą teisminę apsaugą. Be kita ko, prieš dar kartą nurodydama ieškovą Taryba tinkamai su juo nesikonsultavo, ir ieškovui nesuteikta tinkama ar sąžininga galimybė ištaisyti klaidas ar pateikti informacijos apie asmenines aplinkybes.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad pažeistos ieškovo teisės į nuosavybę pagal ES pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį, nes, be kita ko, ribojamosios priemonės yra nepateisinamas ir neproporcingas šių teisių ribojimas inter alia todėl, kad: i) nėra duomenų, kad ieškovo tariamai pasisavintos lėšos būtų laikomos pervestomis už Ukrainos ribų; ir ii) nebūtina ir netikslinga įšaldyti visas ieškovo lėšas, nes Ukrainos valdžios institucijos jau nustatė nuostolių, kurių atlyginimo tariamai siekiama iškėlus ieškovui baudžiamąsias bylas, sumą.