30.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/43


2016 m. balandžio 14 d. Ingrid Fedtke pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 5 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-107/15 Fedtke/EESRK

(Byla T-157/16 P)

(2016/C 191/57)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Ingrid Fedtke (Wezembeek-Oppem, Belgija), atstovaujama advokato M.-A. Lucas

Kita proceso šalis: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2016 m. vasario 5 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutartį byloje F-107/15,

grąžinti bylą Tarnautojų teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl esmės,

priimti teisiškai pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaida ir (ar) nepakankamu skundžiamos nutarties motyvavimu, nes Tarnautojų teismas šios nutarties 19–21 ir 25 punktuose nusprendė, kad tiek padavus prašymą peržiūrėti laiku neužginčytą sprendimą, tiek padavus prašymą, kuriuo netiesiogiai ginčijamas toks sprendimas, faktinės aplinkybės, kuria grindžiamas toks prašymas, naujumas reikalauja, kad tuo metu, kai priimamas galutiniu tapęs sprendimas apie ją nežinotų ir negalėtų žinoti nei ieškovė, nei administracija, ir šį principą taikė šios nutarties 27–32 punktuose, nors iš teismo praktikos matyti, jog nereikalaujama, kad faktinė aplinkybė, kuria remiamasi, būtų nežinoma, kai paduodamas prašymas peržiūrėti sprendimą.

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaida ir (ar) bylos medžiagos iškraipymu bei nepakankamu skundžiamos nutarties motyvavimu, nes, remdamasis tuo, kad jokia nauja ir reikšminga faktinė aplinkybė nepagrindžia prašymo peržiūrėti sprendimą, Tarnautojų teismas šios nutarties 32 punkte nusprendė, jog ikiteisminė procedūra nebuvo tinkamai vykdoma ir reikalavimai, nukreipti prieš 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimą ir 2015 m. balandžio 22 d. skundo atmetimą, yra nepriimtini, nors šie sprendimai yra grynai patvirtinamojo pobūdžio, kas reiškia ne tik tai, kad jie anksčiau nebuvo peržiūrėti, bet ir tai, kad juose nebuvo nurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių ir nors, kaip tvirtino ieškovė, 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendime buvo nauja faktinė aplinkybė, palyginti su 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu, o 2015 m. balandžio 22 d. nauja faktinė aplinkybė, palyginti su 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu.

3.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su skundžiamoje nutartyje padaryta teisės klaida ir bylos medžiagos iškraipymu bei neatsakymu į ieškovės argumentus, nes šios nutarties 26 punkte Tarnautojų teismas nusprendė, kad faktinės aplinkybės, kuria grindžiamas prašymas peržiūrėti sprendimą, naujumas reiškia, kad šalys apie ją nežinojo ir negalėjo žinoti, o ieškovė savo prašyme nenurodė naujų ir reikšmingų faktinių aplinkybių, galinčių jį pagrįsti, bet rėmėsi Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimu, nurodydama skyriaus vadovo pažymą, nors šiuo atveju faktinių aplinkybių, kuriomis remiamasi, nežinojimas nėra būtinas, o ieškovė, kaip ji tvirtino, savo prašyme peržiūrėti sprendimą pažymėjo, kad ji išplečia savo teisinį pagrindą, be to, remdamasi savo skyriaus vadovo pažyma, nurodė, kad administracija neatkreipė dėmesio į naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatas, o tai yra naujos ir reikšmingos faktinės aplinkybės.

4.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su įrodinėjimo taisyklių ir objektyvumo principo pažeidimu, nes Tarnautojų teismas skundžiamos nutarties 28 punkte nusprendė, kad ieškovė nenurodė, kada administracija sužinojo ar galėjo sužinoti apie būsimą jos kolegės išėjimą motinystės ir tėvystės atostogų, o šios nutarties 29 punkte, – kad ši data, atsižvelgiant į Nuostatuose numatytą šių atostogų trukmę, galimybę iš anksto numatyti gimdymo datą ir praktiką atsiradus galimybei informuoti tarnybą apie ilgalaikį išėjimą iš darbo, tikėtinai galėjo būti 2014 m. balandžio 7 d., ir remdamasis tuo šios nutarties 30–32 punktuose padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog nei ji pati, nei administracija 2014 m. balandžio 7 d. nežinojo ar negalėjo žinoti apie būsimą jos kolegės nebuvimą darbe, kad jos prašymas peržiūrėti sprendimą nėra pagrįstas naujomis ir reikšmingomis aplinkybėmis, o jos reikalavimai yra nepriimtini, nors akivaizdu, kad yra neįmanoma įrodyti neigiamą faktą, susijusį su trečiuoju asmeniu, o EESRK turėjo nurodyti atostogų prašymo datą, be to, Tarnautojų teismas negali remtis viena po kitos prezumpcijomis ar paprasta prielaida, kad perkeltų įrodinėjimo naštą kitam asmeniui ir pagrįstų savo išvadas.