30.5.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/42

2016 m. balandžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Italija/Komisija

(Byla T-147/16)

(2016/C 191/55)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato S. Fiorentino ir G. Palmieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2016 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą Nr. C (2016) 366 final, praneštas 2016 m. sausio 29 d., kuriuo Komisija, vykdydama 2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-496/09, įpareigojo Italijos Respubliką sumokėti 5 382 000 EUR ir 2 106 000 EUR sumas kaip baudą už vėlavimą atitinkamai už trečią ir ketvirtą ketvirtį po to, kai buvo paskelbtas Teisingumo Teismo sprendimas;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su 1999 m. kovo 22 d. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio pažeidimu, klaidingu 2004 m. balandžio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 794/2004 11 straipsnio taikymu ir proporcingumo principo pažeidimu.

—

Šiuo klausimu nurodoma, kad ginčijamu sprendimu sumoms, kurias įmonės turi sumokėti grąžindamos valstybės pagalbą, įpareigojama taikyti sudėtines palūkanas, kaip numatyta Reglamento Nr. 794/2004 11 straipsnyje. Italijos vyriausybė kritikuoja tai ir nurodo, kad net ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokia palūkanų apskaičiavimo tvarka negali būti taikoma iki Reglamento Nr. 794/2004 įsigaliojimo priimtiems sprendimams dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo ir juo labiau sprendimams, priimtiems iki 2003 m. Komisijos pranešimo apie palūkanų normas, taikytinas neteisėtos pagalbos susigrąžinimo atveju, paskelbimo. Priešingai, remtis tariamu abipusiu Komisijos ir Italijos valdžios institucijų susitarimu, kaip daro Komisija ginčijamame sprendime, negalima.