BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. rugsėjo 23 d. ( *1 )

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Erdvinio Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška – Žolės stiebo butelyje forma – Ankstesnis erdvinis nacionalinis prekių ženklas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (EB) Nr. 40/94 15 straipsnio 1 dalis ir 43 straipsnio 2 ir 3 dalys (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 18 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio 2 ir 3 dalys) – Naudojimo pobūdis – Skiriamojo požymio pakeitimas – Naudojimas kartu su kitais prekių ženklais – Apsaugos objektas – Aiškumo ir tikslumo reikalavimas – Aprašymo atitikties vaizdui reikalavimas – Sprendimo priėmimas Bendrajam Teismui panaikinus ankstesnį sprendimą – Nuoroda į panaikinto ankstesnio sprendimo motyvus – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑796/16

CEDC International sp. z o.o., įsteigta Oborniki Wielkopolskie (Lenkija), atstovaujama advokato M. Siciarek,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Walicka ir V. Ruzek,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Underberg AG, įsteigta Dietlikon (Šveicarija), atstovaujama advokato A. Renck,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2016 m. rugpjūčio 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1248/2015‑4), susijusio su protesto procedūra tarp CEDC International ir Underberg,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė M. J. Costeira, teisėjai D. Gratsias ir M. Kancheva (pranešėja),

posėdžio sekretorė A. Juhász-Tóth, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. lapkričio 11 d.,

susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 24 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 8 d.,

atsižvelgęs į 2017 m. gegužės 29 d. nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą,

atsižvelgęs į 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą,

atsižvelgęs į 2019 m. gruodžio 10 d. taikytas proceso organizavimo priemones ir 2019 m. gruodžio 23 d. bei 2020 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos gautus šalių atsakymus,

įvykus 2020 m. vasario 6 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą ( 1 )

Ginčo aplinkybės

1

1996 m. balandžio 1 d. įstojusi į bylą šalis Underberg AG, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (šis reglamentas buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), o pastarasis pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2

Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra erdvinis žymuo, kuris atrodo taip:

Image

3

Prie šio prašomo įregistruoti prekių ženklo vaizdo pateiktas toks aprašymas: „Prekių ženklas vaizduoja žaliai rudą žolės stiebą butelyje; žolės stiebo ilgis – apytiksliai trys ketvirtosios butelio aukščio“.

4

Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 33 klasės ir atitinka šį aprašymą: „Spiritiniai gėrimai ir likeriai“.

5

Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 33266 buvo paskelbta 2003 m. birželio 23 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 51/2003.

6

2003 m. rugsėjo 15 d.Przedsiębiorstwo Polmos Białystok (Spółka Akcyjna), kurią po 2011 m. liepos 27 d. įvykusio prijungimo pakeitė ieškovė CEDC International sp. z o. o., pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (vėliau – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis, dabar – Reglamento Nr. 2017/1001 46 straipsnis) pareiškė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registravimo šio sprendimo 4 punkte nurodytoms prekėms.

7

Protestas buvo grindžiamas toliau pavaizduotu ankstesniu erdviniu prancūzišku prekių ženklu, kurio paraiška pateikta 1995 m. rugsėjo 18 d. ir kuris įregistruotas 1997 m. balandžio 18 d. numeriu 95588457 (registracijos galiojimas pratęstas 2005 m. birželio 9 d. ir 2015 m. liepos 13 d. po to, kai 2011 m. spalio 28 d. prekių ženklas buvo perduotas ieškovei) prie Nicos sutarties 33 klasės priskirtiems „alkoholiniams gėrimams“:

Image

8

Prie šio ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo vaizdo pateiktas toks aprašymas: „Prekių ženklą sudaro vaizduojamas butelis, į kurį beveik įstrižai įdėtas žolės stiebas“.

(Praleista)

10

Grindžiant protestą pateikti pagrindai, nurodyti, pirma, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose (vėliau – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai), kiek tai susiję su šio sprendimo 7 punkte pavaizduotu ankstesniu erdviniu prancūzišku prekių ženklu Nr. 95588457, antra, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 3 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis, dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 3 dalis), kiek tai susiję su tuo pačiu prekių ženklu ir šio sprendimo 9 punkte nurodytais įregistruotais prekių ženklais, ir, trečia, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis, dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 4 dalis), kiek tai susiję su šio sprendimo 9 punkte minėtais neįregistruotais žymenimis.

(Praleista)

21

2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimu CEDC International / VRDT – Underberg (Žolės stiebo butelyje forma) (T‑235/12, toliau sprendimas dėl panaikinimo, EU:T:2014:1058) Bendrasis Teismas panaikino pirmąjį sprendimą.

22

Pirmiausia Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčijo EUIPO išvadas ir vertinimus, susijusius su visais protesto pagrindais, t. y. nurodytais Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a punkte, 3 ir 4 dalyse, nors nurodė, jog jos argumentai apima tik Apeliacinės tarybos išvadas dėl pateiktų naudojimo įrodymų vertinimo, nes šios išvados vienodai susijusios su visais protesto pagrindais (sprendimo dėl panaikinimo 29 punktas).

(Praleista)

32

2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) byloje R 1248/2015‑4 EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją.

33

Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nors ji pasinaudojo savo diskrecija atsižvelgti į pavėluotai ieškovės naudai pateiktus įrodymus, šie įrodymai niekaip nekeičia jos ankstesnio sprendimo, pagal kurį ieškovė neįrodė ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo naudojimo pobūdžio, taigi ir jo naudojimo iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalis (dabar – Reglamento 2017/1001 47 straipsnio 2 ir 3 dalys) (ginčijamo sprendimo 35 punktas).

34

Visų pirma Apeliacinė taryba pažymėjo, kad prekių ženklo apsaugos apimtį apibrėžia būtent registracijos paraiškoje nurodytas jo grafinis vaizdas, o ne ieškovės pateiktas šio prekių ženklo aprašymas. Ji pridūrė, kad prekių ženklo aprašymas turi apibrėžti tai, ką galima matyti iš prekių ženklo vaizdo, ir kad apsaugos apimtis negali būti išplėsta mėginant aiškinti tai, ką pareiškėja galbūt norėjo išreikšti šiuo vaizdu, ar tai, ką ji įsivaizdavo. Šiuo atveju Apeliacinė taryba nurodė, kad grafiniame ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo vaizde nurodytas įprastos formos butelis, kuriame matyti įstrižai nuo kairės butelio pusės einanti linija, prasidedanti iš karto po butelio kakleliu ir besitęsianti iki apatinio butelio krašto, ši linija, pavaizduota kaip stacionari butelio korpuso dalis, yra tik tiesi įstriža linija ir ieškovės pateiktas aprašymas niekaip nekeičia šios išvados, nes ieškovės ketinimai pateikiant prekių ženklo paraišką neapibrėžia prekių ženklo apsaugos apimties (ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktai).

35

Apeliacinė taryba konstatavo, kad nė vienas iš pirmojoje instancijoje pateiktų įrodymų nevaizdavo prekių ženklo tokios formos, kokios jis buvo įregistruotas, t. y. grafiškai pavaizduotas registre. Iš tikrųjų nė viename iš butelių įstriža linija nebuvo nepertraukiama ir visai nesutapo su linija, kuri yra ankstesnio prekių ženklo dalis; šios linijos nebuvo ant jokio iš pateiktų butelių išorinio paviršiaus arba etiketėje ir ji taip pat nekirto etiketės, todėl nebuvo įmanoma pamatyti, kas gali būti butelio viduje už etiketės, nes nepermatoma etiketė dengė beveik visą butelio paviršių. Apeliacinė taryba pridūrė, kad ieškovė jai pateikė papildomų įrodymų su butelių vaizdais; kai kurių butelių etiketės buvo neįskaitomos, kitų etiketėse buvo užrašas „żubrówka bison vodka“, tačiau visų butelių, kaip ir pateiktųjų pirmojoje instancijoje, etiketės buvo nepermatomos ir trukdė pamatyti, kas buvo už jų; taip pat butelių paviršiuje ar etiketėse nebuvo esančios įstrižos linijos, kuri yra ankstesnio prekių ženklo dalis. Dėl pavėluotai pateiktų įrodymų, o būtent prie M. K. pareiškimo pridėtų nuotraukų, kuriuose butelis, ant kurio yra etiketė su užrašu „żubrówka bison vodka“, pavaizduotas ne tik iš priekio, bet ir iš kitos pusės bei iš abiejų šonų, Apeliacinė taryba konstatavo, kad kiekvienoje šoninio vaizdo nuotraukoje matėsi nepertraukiama linija ir kad nors kiekvienoje iš dviejų nuotraukų linijos šiek tiek skyrėsi, jos visai nebuvo tapačios tiesiai įstrižai linijai, kuri yra ankstesnio prekių ženklo dalis: pavyzdžiui, skyrėsi jų padėtis, jos buvo gerokai ilgesnės, prasidėjo ne toje pačioje vietoje butelio apačioje ir nebuvo visiškai tiesios (ginčijamo sprendimo 40–42 punktai).

36

Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog prekių ženklas buvo naudojamas toks, koks jis buvo įregistruotas; jos pademonstruotas naudojimas taip pat nebuvo naudojimas tokios formos, kuri skiriasi savo elementais, tačiau nepakeičia prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą (dabar – Reglamento 2017/1001 18 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas). Šiuo klausimu ji atsižvelgė į tai, kad ankstesnio prancūziško prekių ženklo skiriamasis požymis buvo veikiau silpnas, nes ši ženklą sudarė įprastos formos butelis su tam tikros padėties ir ilgio paprasta tiesia linija; iš tiesų vertinant bendrą įspūdį šis prekių ženklas šiek tiek išsiskirdavo būtent dėl šios linijos, jos padėties ir ilgio. Taigi ankstesnio prekių ženklo, kaip jis apibrėžtas jo grafiniame vaizde, apsaugos apimtis yra labai nedidelė, todėl pateiktuose įrodymuose pavaizduota skirtinga forma niekaip nepatvirtino ankstesnio prekių ženklo naudojimo. Apeliacinė taryba taip pat pabrėžė, kad ieškovės paaiškinimas, jog pateiktuose įrodymuose pavaizduotuose buteliuose yra žolės stiebas, kuris yra svarbi jos degtinės ŻUBRÓWKA charakteristika, nebuvo jai naudingas ir svarbus, nes ankstesnis prancūziškas prekių ženklas nesaugojo žolės stiebo butelyje idėjos (ginčijamo sprendimo 43–45 punktai).

37

Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad net atsižvelgiant į pirmą kartą jai pateiktus įrodymus ieškovė neįrodė ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo naudojimo pobūdžio, o tai yra būtina siekiant įrodyti šio ankstesnio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalis. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad vien dėl šios priežasties nebūtina toliau nagrinėti pavėluotai pateiktų įrodymų ir būtinybės atsižvelgti į jų visumą. Jos nuomone, protestas, grindžiamas ankstesniu erdviniu prancūzišku prekių ženklu ir Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais pagrindais, vis tiek būtų atmestas. Dėl kitų protesto pagrindų ir kitų ankstesnių teisių, kuriais remtasi, Apeliacinė taryba „aiškiai nurodė motyvus, išdėstytus jos 2012 m. kovo 26 d. sprendime byloje R 2506/2010‑4“. Ji padarė išvadą, kad protestas atmestinas dėl visų pagrindų ir visų ankstesnių teisių, kuriomis jis grįstas (ginčijamo sprendimo 46–49 punktai).

Procesas ir šalių reikalavimai

(Praleista)

48

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti visą ginčijamą sprendimą,

priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

49

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

atmesti ieškinį,

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

50

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

atmesti ieškinį,

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant visas įstojusios į bylą šalies patirtas išlaidas.

Dėl teisės

51

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalies (dabar – Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalis) pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalies (dabar – Deleguotojo reglamento 2018/625 10 straipsnio 3 dalis) ir Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 42 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio ir 76 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu.

Pirminės pastabos

Dėl „ratione temporis“ taikytinos teisės

52

Iš bylos medžiagos matyti, kad Apeliacinė taryba taikė Reglamentą Nr. 207/2009 (žr. ginčijamo sprendimo 3 punktą), ieškovė savo ieškinio pagrindus grindė šiuo reglamentu (žr. ieškinio pareiškimo 4 punktą), įstojusi į bylą šalis savo atsakymą grindė minėtu reglamentu ir EUIPO savo atsakyme į ieškinį rėmėsi „ESPŽR“ versija, kurios straipsnių numeriai atitinka to paties reglamento straipsnių numerius.

53

Vis dėlto per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą EUIPO pažymėjo: kadangi prekių ženklo paraiškos pateikimo data yra lemiama, nagrinėjamam atvejui, bent jau esminiams jo aspektams, taikytinas Reglamentas Nr. 40/94.

54

Reikia pripažinti, kad atsižvelgiant į paraiškos įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą pateikimo datą, t. y. 1996 m. balandžio 1 d., kuri yra lemiama nustatant taikytiną materialinę teisę (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 26 d. Nutarties Popp ir Zech / VRDT, C‑17/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:728, 2 punktą; 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo EUIPO / Wajos, C‑783/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1073, 2 punktą), taip pat į ginčijamo sprendimo priėmimo datą, t. y. 2016 m. rugpjūčio 29 d., kuri yra lemiama nustatant taikytiną procesinę teisę, šiai bylai taikytinos, pirma, Reglamento Nr. 40/94 materialinės nuostatos ir, antra, Reglamento Nr. 207/2009 procesinės nuostatos. Šiai bylai reikšmingos materialinės šių dviejų reglamentų nuostatos iš esmės yra identiškos.

55

Kiek tai susiję su antruoju ieškinio pagrindu, grindžiamu įvairių materialinių nuostatų pažeidimu, atsižvelgdamas į tai, kad taikytinos reglamentų Nr. 40/94 ir Nr. 207/2009 nuostatos iš esmės yra identiškos, Bendrasis Teismas taikys Reglamento Nr. 40/94 materialines nuostatas. Vis dėlto reikia pažymėti, jog dėl to, kad Apeliacinė taryba taikė identiškas Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas (ir ieškovė tam neprieštaravo), ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas. Iš tiesų vieno ar kito iš šių reglamentų taikymas ratione temporis nelemia kitokio rezultato ir bet koks šio sprendimo ginčijimas šiuo pagrindu būtų neveiksmingas.

56

Kiek tai susiję su pirmuoju ir trečiuoju ieškinio pagrindais, grindžiamais kelių procesinių nuostatų pažeidimu, pažymėtina, jog kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 29 d., jiems taikomos Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos, prireikus su pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 207/2009 ir Reglamentą Nr. 2868/95 ir panaikinančiu Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (OL L 341, 2015, p. 21) (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 31 d. Sprendimo Repower / EUIPO, C‑281/18 P, EU:C:2019:916, 2 ir 3 punktus). Konkrečiau kalbant, Reglamento 2015/2424 4 straipsnyje numatyta, kad šis reglamentas įsigalioja 2016 m. kovo 23 d., tačiau kai kurios Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos, įskaitant 75 straipsnį, bus taikomos tik nuo 2017 m. spalio 1 d. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamo sprendimo priėmimo datą, šiam sprendimui taikoma pirminė Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio redakcija. Tačiau nesant pereinamojo laikotarpio nuostatos Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalis ir 76 straipsnio 1 dalis minėtam sprendimui taikomos su pakeitimais, padarytais Reglamentu 2015/2424. Galiausiai pažymėtina, kad pradinių arba iš dalies pakeistų Reglamento Nr. 207/2009 procesinių nuostatų taikymas ratione temporis nelemia skirtingo rezultato nagrinėjant pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus.

(Praleista)

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalies ir Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 42 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu

83

Nurodydama ieškinio antrąjį pagrindą ieškovė iš esmės priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši nusprendė, jog (Protestų skyriui ir Apeliacinei tarybai) pateikti įrodymai nepatvirtina, kad per atitinkamą laikotarpį ankstesnis erdvinis prancūziškas prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų. Šiuo klausimu ji nurodo keturis prieštaravimus.

(Praleista)

93

Reikia pažymėti, kad šis ieškinio pagrindas iš esmės susijęs su klausimu, ar ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas tokios formos, kokios jis buvo įregistruotas (arba su nežymiais pakeitimais, kurie iš esmės nekeičia įregistruotos jo formos), taigi ir su tiksliu šiuo prekių ženklu suteikiamos apsaugos objektu.

(Praleista)

97

Atsižvelgiant būtent į šiuos paaiškinimus reikia išnagrinėti ieškinio antrojo pagrindo keturis prieštaravimus ir tai, ar ginčijamo sprendimo 46 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad net atsižvelgiant į pirmą kartą jai pateiktus įrodymus ieškovė neįrodė ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo naudojimo pobūdžio, o tai yra būtina siekiant įrodyti šio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalis.

98

Pirmiausia dėl taikytinos materialinės teisės reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją, kai Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas prašo pateikti naudojimo iš tikrųjų įrodymų, toks naudojimas yra sąlyga, kurią pagal Reglamentą Nr. 40/94 turi tenkinti ne tik Europos Sąjungos prekių ženklai, bet ir ankstesni nacionaliniai prekių ženklai, kuriais grindžiamas protestas dėl minėto Europos Sąjungos prekių ženklo. Vadinasi, Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalies taikymas ankstesniems nacionaliniams prekių ženklams remiantis šio straipsnio 3 dalimi reiškia, kad sąvoką „naudojimas iš tikrųjų“ reikia aiškinti vadovaujantis to paties reglamento 15 straipsniu, o ne nacionaline teise (pagal analogiją su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra žr. 2019 m. liepos 12 d. Sprendimo mobile.de / EUIPO – Droujestvo S Ogranichena Otgovornost Rezon (mobile.ro), T‑412/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:516, 23 punktas). Taigi Apeliacinė taryba nepadarė teisės klaidos, kai šioje byloje vertino, ar ankstesnis nacionalinis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal šią Sąjungos teisės nuostatą, o ne pagal Prancūzijos teisę.

(Praleista)

101

Siekiant nustatyti, ar šie įrodymai patvirtina ankstesnio prekių ženklo naudojimo pobūdį, pirmiausia reikia teisingai nustatyti šiuo prekių ženklu suteikiamos apsaugos objektą.

(Praleista)

Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo neteisingu ankstesnio prekių ženklo identifikavimu

103

Pateikdama pirmąjį prieštaravimą ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba neteisingai identifikavo ankstesnį prekių ženklą, nors tai yra butelis su žolės stiebu viduje.

– Teisės aktų ir jurisprudencijos priminimas

104

Reikia priminti teisės aktus ir jurisprudenciją, susijusius su erdviniu prekių ženklu, kaip antai ankstesniu prekių ženklu, suteikiamos apsaugos objektu, šio ženklo vaizdo aiškumo ir tikslumo reikalavimu ir su reikalavimu, kad šis vaizdas atitiktų galimą tokio prekių ženklo aprašymą.

105

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl Europos Sąjungos prekių ženklų teisės, žymuo gali būti įregistruotas kaip prekių ženklas, tik jei paraišką pateikęs asmuo jį pavaizduoja grafiškai, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 40/94 (vėliau – Reglamento Nr. 207/2009, dabar – Reglamento 2017/1001) 4 straipsnį, kad prašomos apsaugos objektas ir apimtis būtų aiškiai ir konkrečiai apibrėžti (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Red Bull / EUIPO, C‑124/18 P, EU:C:2019:641, 36 punktą; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Hartwall, C‑578/17, EU:C:2019:261, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106

Jeigu kartu su paraiška pateikiamas žodinis žymens aprašymas, jis turi padėti apibūdinti pagal prekių ženklų teisę prašomos apsaugos objektą ir apimtį, be to, jis neturi prieštarauti grafiniam prekių ženklo vaizdui arba sukelti abejonių dėl šio grafinio vaizdo objekto ir apimties (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Red Bull / EUIPO, C‑124/18 P, EU:C:2019:641, 37 punktą; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Hartwall, C‑578/17, EU:C:2019:261, 39 ir 40 punktus).

107

Grafinis vaizdas turi leisti pavaizduoti žymenį vizualiai, ypač figūromis, linijomis ar simboliais, kad jį būtų galima tiksliai identifikuoti. Pirmiausia grafinio vaizdo reikalavimo paskirtis – apibrėžti patį prekių ženklą tam, kad būtų nustatytas tikslus įregistruoto prekių ženklo savininkui suteikiamos apsaugos objektas. Be to, siekiant realizuoti šią paskirtį kompetentingų valdžios institucijų ir visuomenės, ypač ūkio subjektų, atžvilgiu, grafinis vaizdas turi būti aiškus, tikslus, išsamus, lengvai prieinamas, suprantamas, nekintantis ir objektyvus (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 21 d. Sprendimo M / S. Indeutsch International / EUIPO – Crafts Americana Group(V formos kreivių tarp dviejų lygiagrečių linijų vaizdas), T‑20/16, EU:T:2017:410, 33 ir 34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sieckmann, C‑273/00, EU:C:2002:748, 46 ir 4855 punktus ir 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Heidelberger Bauchemie, C‑49/02, EU:C:2004:384, 25 ir 2732 punktus). Konkrečiai kalbant, grafiniu vaizdu siekiama atmesti bet kokį subjektyvumą žymens identifikavimo ir suvokimo procese. Taigi grafinis vaizdas turi būti nedviprasmiškas ir objektyvus (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sieckmann, C‑273/00, EU:C:2002:748, 54 punktą).

108

Grafinis vaizdas, kuriam trūksta tikslumo ir aiškumo, neleidžia nustatyti prašomos apsaugos apimties (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Shield Mark, C‑283/01, EU:C:2003:641, 59 punktą). Lemiamą reikšmę prekių ženklo apsaugos apimčiai turi tai, kaip jis bus suvokiamas vien remiantis įregistruotu žymeniu (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 17 d. Sprendimą Deichmann / EUIPO – Munich (Kryžiaus sportbačio šone vaizdas), T‑68/16, EU:T:2018:7, 44 punktą). Grafinio vaizdo reikalavimo paskirtis – apibrėžti patį prekių ženklą, kad būtų nustatytas tikslus įregistruoto prekių ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektas. Vadinasi, pareiškėjas turi pateikti tokį grafinį prekių ženklo vaizdą, kuris tiksliai atitiktų jo siekiamos gauti apsaugos objektą. Paskui, kai prekių ženklas įregistruojamas, jo savininkas negali tikėtis platesnės apsaugos nei ta, kuri suteikta tokiam grafiniam vaizdui, arba šio vaizdo neatitinkančios apsaugos (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Red Bull / EUIPO – Optimum Mark (Mėlynos ir sidabro spalvų derinys), T‑101/15 ir T‑102/15, EU:T:2017:852, 71 punktą ir 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo adidas / EUIPO – Shoe Branding Europe (Trijų lygiagrečių juostų vaizdas), T‑307/17, EU:T:2019:427, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109

Be to, Reglamento Nr. 2868/95 3 taisyklės 3 dalyje numatyta, kad registracijos paraiškoje „gali būti pateikiamas ženklo aprašymas“. Todėl tuo atveju, kai paraiškoje įregistruoti prekių ženklą pateikiamas aprašymas, šis aprašymas turi būti nagrinėjamas kartu su grafiniu vaizdu. Iš 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimo Libertel (C‑104/01, EU:C:2003:244) matyti, kad siekiant įvykdyti Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnio reikalavimus gali būti būtina pateikti žymens aprašymą (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Mėlynos ir sidabro spalvų derinys, T‑101/15 ir T‑102/15, EU:T:2017:852, 79 ir 80 punktus ir 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Trijų lygiagrečių juostelių vaizdas, T‑307/17, EU:T:2019:427, 31 punktą). Vis dėlto kartu nagrinėjant prekių ženklo aprašymą negali išnykti tikslus apsaugos objektas, apibrėžtas remiantis grafiniu vaizdu (žr. šio sprendimo 108 punktą), toks nagrinėjimas gali tik padėti jį išaiškinti ir patikslinti.

110

Dėl erdvinių prekių ženklų Reglamento Nr. 2868/95 3 taisyklės 4 dalyje (dabar – 2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento 2018/626, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Reglamento 2017/1001 nuostatų taikymo taisyklės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1431 (OL L 104, 2018, p. 37), 3 straipsnio 3 dalies c punktas), kurioje nereikalaujama tokių prekių ženklų aprašymo, numatyta:

„Jei prašoma įregistruoti erdvinės formos ženklą, paraiškoje daroma atitinkamo turinio nuoroda. Jis parodomas fotografijomis arba grafiniu atvaizdu. Ženklas gali būti pavaizduotas šešiais skirtingais rakursais.“

111

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kiek tai susiję su Europos Sąjungos prekių ženklų teisės aiškinimu ir taikymu, prekių ženklo vaizdas, kuris turi būti aiškus ir tikslus, apibrėžia registracijos suteikiamos apsaugos objektą. Be to, aprašymas, kuris gali būti pateiktas kartu su vaizdu, turi atitikti tokį vaizdą, koks buvo įregistruotas, ir juo negali būti išplėsta taip apibrėžta prekių ženklo taikymo sritis. Taigi šis galimo aprašymo atitikties grafiniam vaizdui reikalavimas kyla iš vaizdo, kuriuo apibrėžiamas apsaugos objektas, aiškumo ir tikslumo reikalavimo.

112

Atsižvelgiant į šiuos principus pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 38 punkte Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad prekių ženklo apsaugos apimtį apibrėžia būtent toks jo vaizdas, koks buvo pateiktas registruoti (tuo metu grafinis), o ne ieškovės pateiktas prekių ženklo aprašymas, ir pridūrė, kad prekių ženklo aprašymas turi apibrėžti tai, ką galima matyti iš prekių ženklo vaizdo, ir kad apsaugos apimtis negali būti išplėsta mėginant aiškinti tai, ką pareiškėja galbūt norėjo išreikšti šiuo vaizdu, ar tai, ką ji įsivaizdavo.

– Taikymas nagrinėjamu atveju tikslaus ankstesniu prekių ženklu suteikiamos apsaugos objekto apibrėžimui ir jo aprašymo atitikčiai jo vaizdui

113

Nagrinėjamu atveju iš Institut national de la propriété industrielle (Nacionalinis intelektinės nuosavybės institutas, INPI, Prancūzija) išduoto ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo registracijos pažymėjimo matyti, kad šį prekių ženklą sudaro vaizdas (pateiktas šio sprendimo 7 punkte) ir kartu šis aprašymas: „prekių ženklą sudaro vaizduojamas butelis, į kurį beveik įstrižai įdėtas žolės stiebas“.

114

Atsižvelgiant į šį registracijos pažymėjimą, pirmiausia reikia pabrėžti, kad ankstesnio prekių ženklo aprašymas neatitinka jo vaizdo. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad vaizde yra linija, o ne aprašytasis žolės stiebas. Taip pat atrodo, kad vaizde linija veikiau yra ant butelio paviršiaus ir nėra aišku, kad ji yra butelio viduje. Be to, kadangi minėto prekių ženklo aprašymas neatitinka jo vaizdo, jis negali būti naudojamas jam paaiškinti ar patikslinti.

115

Todėl reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 39 punkte Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad grafiniame ankstesnio prekių ženklo vaizde nurodytas „įprastos formos butelis, kuriame matyti įstrižai nuo kairės butelio pusės einanti [tiesi] linija, prasidedanti iš karto po butelio kakleliu ir besitęsianti iki apatinio butelio krašto“, kad ši linija, pavaizduota kaip stacionari butelio korpuso dalis, yra tik tiesi įstriža linija, ir ieškovės pateiktas aprašymas niekaip nekeičia šios išvados, nes prekių ženklo apsaugos apimtis nėra apibrėžiama atsižvelgiant į teikiant prekių ženklo paraišką ieškovės turėtus ketinimus.

116

Kaip nurodo įstojusi į bylą šalis, šis Apeliacinės tarybos vertinimas atitinka principus, svarbius teisingam erdvinio prekių ženklo identifikavimui, pagal kuriuos vaizdas turi lemiamą reikšmę nustatant tokio prekių ženklo apsaugos apimtį, o aprašymas negali pakeisti ar paaiškinti šio prekių ženklo vaizdo.

117

Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai, kad ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo suvokimas kaip apimančio žolės stiebą butelyje atitinka, pirma, Bendrojo Teismo sprendime dėl panaikinimo padarytas išvadas, antra, šio prekių ženklo vaizdą, rūšį ir aprašymą, nurodytus jo registracijos liudijime, ir, trečia, pateiktus įrodymus.

118

Pirma, sprendime dėl panaikinimo Bendrasis Teismas iš esmės nenusprendė dėl ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo suteikiamos apsaugos konkretaus objekto. Jis tik pritarė pirmojo ieškinio trečiajam pagrindui, grįstam motyvavimo stoka ir diskrecijos neįgyvendinimu, kiek tai susiję su pirmą kartą Apeliacinei tarybai pateiktais naudojimo įrodymais; tai buvo procesinio pobūdžio pagrindas, susijęs su neatsižvelgimu į naudojimo įrodymus, o ne su apsaugos objekto apibrėžimu (taip pat žr. atsakymą į pirmąjį ieškinio pagrindą šio sprendimo 70–82 punktuose).

119

Antra, Apeliacinės tarybos vertinimas, kad šis prekių ženklas apsaugo „įprastos formos butelį, kuriame matyti įstrižai nuo kairės butelio pusės einanti tiesi linija, prasidedanti iš karto po butelio kakleliu ir besitęsianti iki apatinio butelio krašto“, grindžiamas būtent ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo registracijos pažymėjime esančiu jo vaizdu. Tačiau tariamas žolės stiebo buvimas matyti ne iš vaizdo, o tik iš aprašymo.

120

Kaip pažymi įstojusi į bylą šalis, šiame aprašyme pateiktas netinkamas vaizdo aiškinimas, nes jame linijos grafinis elementas aiškinamas plačiau, nei matoma, tvirtinant, kad šis elementas yra žolės stiebas. Iš tikrųjų nespalvotame vaizde (kuris neapsiriboja konkrečia spalva, pvz., žaliai ruda, bet apima visas spalvas) grafinis elementas yra labai tiesi juoda linija be jokių išlenkimų ar nelygumų, o žolės stiebas paprastai nėra tiesus ir turi išlenkimų ir nelygumų. Be to, iš to paties vaizdo aiškiai nematyti, kad linija yra butelio viduje, veikiau atrodo, kad ji yra ant jo paviršiaus. Todėl bet koks grafinio vaizdo aiškinimas ar pakeitimas prekių ženklo aprašyme prieštarautų šio sprendimo 104–112 punktuose primintiems principams.

121

Įstojusi į bylą šalis priduria, kad jei ieškovė būtų norėjusi apsaugoti žolės stiebą butelyje, ji būtų turėjusi pateikti tikrovę tiksliai atitinkantį žolės stiebo vaizdą, kaip tai buvo padaryta kitų ieškovės įregistruotų prekių ženklų atveju.

122

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad Bendrasis Teismas jau priėmė sprendimą dėl šio Lenkijoje įregistruoto ieškovės erdvinio prekių ženklo Nr. 189866 teikiamos apsaugos objekto:

Image

123

2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo CEDC International / VRDT – Fabryka Wódek Polmos Łańcut (WISENT) (T‑449/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:839) 94, 95, 97 ir 98 punktuose ir 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo CEDC International / VRDT – Fabryka Wódek Polmos Łańcut (WISENT VODKA) (T‑450/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:841) 96, 97, 99 ir 100 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad ankstesniame prekių ženkle, dėl kurio kilo ginčas, buvo vaizdinis elementas, kurį sudarė butelį kertanti plona linija, ir ta linija buvo tiesi, šiek tiek pasvirusi į kairę, žalia ir ją kirto etiketė. Bendrojo Teismo nuomone, tokie scheminiai galimo žolės stiebo pavaizdavimai vis dėlto negali būti suvokiami kaip tikras žolės stiebas. Pateiktuose ir įregistruotuose prekių ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, esanti linija bus suvokiama tiesiogiai, t. y. kaip paprasta linija, o ne kaip žolės stiebas. Tik realistiškesnis žolės stiebo vaizdas arba tikroji žolės stiebo butelyje nuotrauka galėtų sukelti žolės stiebo įspūdį, o tai, be kita ko, galėtų patvirtinti jo aprašymas. Tačiau Bendrasis Teismas nusprendė, kad toje byloje taip nebuvo. Jo nuomone, būtent dėl to, kad minėtas vaizdinis elementas suvokiamas kaip butelį kertanti paprasta šiek tiek pasvirusi ar įstriža tiesi linija, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad, esant kitiems vaizdiniams elementams, minėtas elementas yra mažiau skiriamasis ir atlieka antraeilį vaidmenį vertinant prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą. Bendrojo Teismo nuomone, šios išvados negali paneigti ieškovės argumentas, kad žolės stiebas yra ypač įsimenamas arba originalus elementas. Šiuo klausimu, Bendrojo Teismo nuomone, reikia priminti, kad pavaizduotuose ir įregistruotuose prekių ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, esantis vaizdinis elementas yra šiek tiek pasvirusi arba įstriža tiesi linija, kuri bus suvokiama kaip butelį kertanti linija, o ne kaip žolės stiebas. Būdama paprastos formos, ši linija nėra labai originali ar įsimenama. Be to, tiek prašomame įregistruoti prekių ženkle, tiek ankstesniame prekių ženkle ji lieka antrame plane, nes šiuose prekių ženkluose yra kitų žodinių ir vaizdinių elementų. Taigi ji tampa mažiau matoma, todėl sumažėja galimybė, kad ji išliks vartotojo atmintyje.

124

Dėl šioje byloje nagrinėjamo ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo juo labiau reikia konstatuoti, kad tik realistiškesnis žolės stiebo vaizdas arba tikroji žolės stiebo butelyje nuotrauka galėtų aiškiai ir tiksliai patvirtinti žolės stiebo buvimą šiame prekių ženkle ir tai, be kita ko, būtų galima patvirtinti šio prekių ženklo aprašymu, kuris sutaptų su vaizdu. Bet šioje byloje taip nėra.

125

Trečia, pateikti naudojimo įrodymai iš esmės negali turėti įtakos tikslaus prekių ženklo suteikiamos apsaugos objekto apibrėžimui. Iš tikrųjų šis objektas apibrėžiamas registracijos pažymėjime esančiu prekių ženklo vaizdu, kuris gali būti paaiškintas ir patikslintas aprašymu, jeigu šis atitinka vaizdą, tačiau šis objektas niekaip negali būti pakeistas dėl realaus prekių ženklo naudojimo rinkoje. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 44 straipsnio 2 dalį (vėliau – Reglamento Nr. 207/2009 43 straipsnio 2 dalis, dabar – Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 2 dalis) neleidžiama, kad vėlesnis registracijos paraiškos pakeitimas iš esmės paveiktų prekių ženklą.

126

Nagrinėjamu atveju grafinio vaizdo, prie kurio pridėtas aprašymas, nepakankamą aiškumą ir tikslumą taip pat veikiau patvirtina tai, kad ieškovė pateikė naudojimo įrodymus, kuriuose ankstesnis prekių ženklas pavaizduotas kitaip, kiek tai susiję su linijos pobūdžiu, ilgiu ir padėtimi, palyginti su registracijos pažymėjime esančiu vaizdu (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Red Bull / EUIPO, C‑124/18 P, EU:C:2019:641, 45 punktą ir 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Mėlynos ir sidabro spalvų derinys, T‑101/15 ir T‑102/15, EU:T:2017:852, 65 punktą).

127

Galiausiai ginčijamo sprendimo 45 punkte Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad ankstesnis prekių ženklas negali apsaugoti žolės stiebo butelyje idėjos.

128

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad abstraktus idėjos pavaizdavimas visomis įmanomomis formomis neturi pagal Reglamento Nr. 40/94 4 straipsnį reikalaujamų tikslumo ir nuoseklumo. Iš tiesų dėl tokio pavaizdavimo atsirastų daug skirtingų derinių, neleidžiančių vartotojui suvokti ir įsiminti konkretaus derinio, pagal kurį jis galėtų užtikrintai vėl įsigyti tokį patį pirkinį, o kompetentingoms valdžios institucijoms ir ūkio subjektams – susipažinti su prekių ženklo savininkui suteiktų teisių apsaugos apimtimi (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Red Bull / EUIPO, C‑124/18 P, EU:C:2019:641, 38 punktą; šiuo klausimu ir pagal analogiją taip pat žr. 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Heidelberger Bauchemie, C‑49/02, EU:C:2004:384, 3335 punktus).

129

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad paraiškos įregistruoti prekių ženklą, kuris būtų visų įmanomų prekės ar jos dalies formų, dalykas nėra „žymuo“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 4 straipsnį, ir todėl negali būti laikomas prekių ženklu pagal šį reglamentą (pagal analogiją žr. 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Dyson, C‑321/03, EU:C:2007:51, 40 punktą).

130

Iš to matyti, kad prekių ženklus reglamentuojantys teisės aktai leidžia apsaugoti ne koncepciją ar idėją, o tik konkrečią koncepcijos ar idėjos išraišką, kuri yra įtraukta į žymenį ir apibrėžta to žymens vaizde.

131

Pati ieškovė pripažįsta, kad nesiekia pasisavinti apskritai bet kokio žolės stiebo butelyje vaizdo, bet siekia apsaugoti tik konkretų šių dviejų elementų derinį, kuris yra jos prekių ženklo dalis.

132

Taigi būtent konkretus ankstesnio prekių ženklo vaizdas lemia tikslų šiuo prekių ženklu suteikiamos apsaugos objektą, siekiant įvertinti šio prekių ženklo naudojimo pobūdį.

133

Reikia konstatuoti, kad iš ankstesnio prekių ženklo vaizdo, kurį teisingai identifikavo Apeliacinė taryba, matyti, jog tikslus šiuo prekių ženklu suteikiamos apsaugos objektas yra tik „įprastos formos butelis, kuriame matyti įstrižai nuo kairės butelio pusės einanti tiesi linija, prasidedanti iš karto po butelio kakleliu ir besitęsianti iki apatinio butelio krašto“, bet ne žolės stiebas, kaip teigia ieškovė.

134

Vadinasi, pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl antrojo, trečiojo ir ketvirtojo prieštaravimų, grindžiamų atitinkamai ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų klaidingo ir netinkamo kriterijaus taikymu, neatsižvelgimu į galimybę vienu metu naudoti kelis prekių ženklus ir ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio pakeitimo dėl naudojimo nebuvimu

135

Pareikšdama antrąjį prieštaravimą ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba „eilinį kartą“ pritaikė klaidingą ir netinkamą ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų kriterijų, nes vadovavosi „supaprastintu ir dvimačiu“ požiūriu, užuot dinamiškai vertinusi kelių pusių vaizdą, ir įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, užuot analizavusi jų visumą. Trečiuoju prieštaravimu ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į galimybę naudoti kelis skirtingų rūšių prekių ženklus kartu, kai klaidingai tvirtino, kad naudojant etiketę pasikeitė nagrinėjamo prekių ženklo skiriamasis požymis. Pareikšdama ketvirtąjį prieštaravimą ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba netinkamai įvertino šio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies a punktą, nes klaidingai susiaurino naudojimą iš tikrųjų tik iki atvejų, kai forma yra „tokia pati“ arba „identiška“ įregistruotai formai, ir nepripažino, kad nedideli žolės stiebo ilgio ir padėties skirtumai Prancūzijos rinkoje naudojamame butelyje nepakeitė minėto prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, skiriamojo požymio.

– Teisės aktų ir jurisprudencijos priminimas

136

Pagal Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punktą (vėliau – Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas, dabar – Reglamento 2017/1001 18 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas) ankstesnio nacionalinio ar Europos Sąjungos prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymas apima ir įrodymą, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas tokios formos, kurios elementai skiriasi, tačiau nekeičia šio prekių ženklo (tokios formos, kokios jis buvo įregistruotas) skiriamojo požymio.

137

Iš Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės tiesiogiai išplaukia, kad prekių ženklo naudojimas ne tos formos, kokios jis įregistruotas, laikomas naudojimu pagal šio straipsnio 1 dalį su sąlyga, kad nepakeičiamas prekių ženklo formos, kokios jis įregistruotas, skiriamasis požymis (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., C‑252/12, EU:C:2013:497, 21 punktą; 2017 m. vasario 28 d. Sprendimo Labeyrie / EUIPO – Delpeyrat(Šviesių žuvų motyvo tamsiame fone vaizdas), T‑767/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:122, 18 punktą ir 2017 m. birželio 28 d. Sprendimo Tayto Group / EUIPO – MIP Metro (real), T‑287/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:443, 22 punktą). Taisyklė, kuria remiantis prekių ženklo naudojimas tokios formos, kuri skiriasi nuo formos, kokios buvo įregistruotas prekių ženklas, bet skiriamasis požymis lieka nepakitęs, yra taip pat laikomas minėto prekių ženklo naudojimu, gali būti trumpai pavadinta „teisė teikti alternatyvius variantus“ (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Trijų lygiagrečių juostų vaizdas, T‑307/17, EU:T:2019:427, 48 punktą).

(Praleista)

140

Darant tokią išvadą reikia taip pat atsižvelgti į registruoto prekių ženklo, jei jis naudojamas tik kaip sudėtinio prekių ženklo dalis arba kartu su kitu prekių ženklu, vidines savybes ir ypač į jo daugiau ar mažiau stiprų skiriamąjį požymį. Kuo jo skiriamasis požymis yra silpnesnis, tuo lengviau bus jį pakeisti pridėjus elementą, kuris pats yra skiriamasis, ir tuo labiau tas prekių ženklas praras galią būti suvokiamas kaip prekės kilmės nuoroda. Galima vadovautis ir atvirkštine logika (2015 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Orkaitės forma, T‑317/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:689, 33 punktas; 2016 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Daugiakampio vaizdas, T‑146/15, EU:T:2016:469, 29 punktas ir 2017 m. vasario 28 d. Sprendimo Šviesių žuvų motyvo tamsiame fone vaizdas, T‑767/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:122, 22 punktas).

(Praleista)

142

Taigi prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga gali būti tenkinama, kai prekių ženklas naudojamas kartu su kitu prekių ženklu, su sąlyga, kad prekių ženklas ir toliau suvokiamas kaip nagrinėjamos prekės kilmės nuoroda (2017 m. vasario 28 d. Sprendimo Šviesių žuvų motyvo tamsiame fone vaizdas, T‑767/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:122, 48 punktas; 2017 m. spalio 10 d. Sprendimo Klement / EUIPO – Bullerjan (Orkaitės forma), T‑211/14 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:715, 47 punktas ir 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo PEPERO original, T‑459/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:119, 97 punktas).

(Praleista)

147

Kalbant apie erdvinį prekių ženklą, kurį sudaro pačios prekės vaizdas, pažymėtina, jog tam, kad būtų padaryta išvada, jog ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas pagal jo pagrindinę funkciją, jo naudojimo įrodymas turi būti išreikštas elementais, leidžiančiais vienareikšmiškai nuspręsti, kad vartotojas gali susieti su tam tikra įmone ankstesnio prekių ženklo saugomą formą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą M J Quinlan & Associates / EUIPO – Intersnack Group (Kengūros forma), T‑219/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:610, 33 punktą ir 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo PEPERO original, T‑459/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:119, 72 punktą).

148

Galiausia pažymėtina, kad net nedideli itin paprasto prekių ženklo pakeitimai gali sudaryti reikšmingus skirtumus, dėl kurių pakeista forma negalės būti laikoma iš esmės identiška formai, kokios buvo įregistruotas minėtas prekių ženklas. Iš tiesų kuo paprastesnis prekių ženklas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis turi skiriamąjį požymį, ir tuo daugiau šio prekių ženklo pakeitimas gali paveikti vieną iš jo esminių savybių ir taip pakeisti tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia šį prekių ženklą (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Daugiakampio vaizdas, T‑146/15, EU:T:2016:469, 33 ir 52 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Trijų lygiagrečių juostelių vaizdas, T‑307/17, EU:T:2019:427, 72 punktą).

– Taikymas aptariamuoju atveju

149

Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su ketvirtuoju prieštaravimu, pirmiausia reikia konstatuoti, kad pavaizduotas ankstesnis prekių ženklas, kurio apsaugos objektas yra „įprastos formos butelis, kuriame matyti įstrižai nuo kairės butelio pusės einanti tiesi linija, prasidedanti iš karto po butelio kakleliu ir besitęsianti iki apatinio butelio krašto“, bet ne žolės stiebas (žr. šio sprendimo 115 ir 133 punktus), nebuvo naudojamas identiškos formos ieškovės pateiktuose naudojimo įrodymuose.

150

Kalbant apie Protestų skyriui pateiktus įrodymus (žr. šio sprendimo 15 punktą), kuriuose matyti buteliai, pažymėtina, kad jokiame šių butelių nėra nepertraukiamos įstrižos linijos ir juo labiau tiesios linijos, identiškos tai, kuri yra ankstesniame prekių ženkle. Be to, šios linijos nėra ant jokio iš butelių išorinio paviršiaus arba etiketėje ir ji taip pat nekerta etiketės. Be to, visų butelių etiketės buvo nepermatomos (neįskaitomos arba su užrašu „żubrówka bison vodka“), ir tai galėjo trukdyti pamatyti ir suprasti, kas buvo už jų.

151

Kalbant apie Apeliacinei tarybai pavėluotai pateiktus įrodymus (žr. šio sprendimo 25 punktą) ir visų pirma apie prie M. K. pareiškimo pridėtas nuotraukas, kuriose butelis, ant kurio yra etiketė su užrašu „żubrówka bison vodka“, pavaizduotas ne tik iš priekio, bet ir iš priešingos pusės ir iš abiejų šonų, reikia konstatuoti, kad vaizduose iš šono neabejotinai galima matyti ilgą nepertraukiamą liniją.

152

Vis dėlto abiejose šoninio vaizdo nuotraukose, pateiktose kaip naudojimo įrodymas, matomos ne visai vienodos linijos labai skiriasi nuo ankstesniame prekių ženkle esančios tiesios įstrižos linijos. Jos skiriasi savo forma, nes yra nevisiškai tiesios, o kiek lenktos, taip pat ilgesnės ir jų padėtis kitokia, nes jos prasideda ir baigiasi skirtinguose taškuose butelio krašte ir apatinėje dalyje, o tai lemia ir skirtingą pasvirimą.

153

Vadinasi, ginčijamo sprendimo 40–42 punktuose Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad nė vienas iš Protestų skyriui pateiktų įrodymų (žr. šio sprendimo 15 punktą) ar jai pateiktų įrodymų (žr. šio sprendimo 25 punktą) nerodo prekių ženklo formos, kuri buvo įregistruota, t. y. kokios jis grafiškai pavaizduotas registracijos pažymėjime.

154

Antra, reikia konstatuoti, kad pavaizduoto ankstesnio prekių ženklo, kurio apsaugos objektas yra „įprastos formos butelis, kuriame matyti įstrižai nuo kairės butelio pusės einanti tiesi linija, prasidedanti iš karto po butelio kakleliu ir besitęsianti iki apatinio butelio krašto“, bet ne žolės stiebas (žr. šio sprendimo 115 ir 133 punktus), ieškovė taip pat nenaudojo tokios formos, kuri skirtųsi elementais, nekeičiančiais prekių ženklo formos, kokios šis buvo įregistruotas, skiriamojo požymio, arba kuri būtų nežymiai pakeista.

155

Šiuo klausimu, kaip ginčijamo sprendimo 44 punkte nurodė Apeliacinė taryba, reikia atsižvelgti į tai, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis savaime yra silpnas. Šį prekių ženklą sudaro įprastos formos butelis, kuriame yra paprasta tiesi tam tikro ilgio linija, kurios specifinė padėtis lemia ypatingą pasvirimą. Vertinant bendrą įspūdį būtent ši paprasta tiesi linija, kartu jos konkretus ilgis ir specifinė padėtis padaro šį prekių ženklą šiek tiek skiriamąjį.

156

Taigi ankstesnio prekių ženklo, kaip jis apibrėžtas jo grafiniame vaizde, apsaugos apimtis yra siaura ir jo skiriamasis požymis nesunkiai pakeičiamas (žr. šio sprendimo 140 punktą), juo labiau kad tai yra erdvinis prekių ženklas (žr. šio sprendimo 143 ir 147 punktus).

157

Pateiktuose įrodymuose pavaizduotos formos labai skiriasi nuo ankstesnio prekių ženklo saugomos formos dėl svarbių savo pobūdžio, ilgio ir pozicijos skirtumų (žr. šio sprendimo 152 punktą) ir negali būti laikomos „nežymiai skirtingomis“ ar „iš esmės tapačiomis“ įregistruotai šio prekių ženklo formai, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją (žr. šio sprendimo 148 punktą).

158

Taigi ginčijamo sprendimo 43–45 punktuose Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad toks naudojimas, kuris matyti iš pirmą kartą jai pateiktų įrodymų, ne tik nėra ankstesnio prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, naudojimas, bet ir nėra naudojimas tokios formos, kuri skiriasi elementais, tačiau nedaro įtakos prekių ženklo skiriamajam požymiui tos formos, kokios jis buvo įregistruotas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą.

159

Taigi reikia konstatuoti, kad toks ankstesnis prekių ženklas, koks naudojamas, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, neatitinka pavaizduoto ir įregistruoto šio prekių ženklo, o jų skirtumai keičia pastarojo ženklo skiriamąjį požymį ir šis pakeitimas yra daugiau nei nežymus, koks būtų leidžiamas atsižvelgiant į „teisę teikti alternatyvius variantus“.

160

Taigi ketvirtąjį prieštaravimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

(Praleista)

166

Dėl trečiojo prieštaravimo, grindžiamo galimybe kartu naudoti kelis skirtingų rūšių prekių ženklus, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją prekių ženklo naudojimas gali apimti ir savarankišką šio prekių ženklo naudojimą, ir jo naudojimą kaip kito prekių ženklo sudedamosios dalies ar kartu su juo (2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Colloseum Holding, C‑12/12, EU:C:2013:253, 32 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., C‑252/12, EU:C:2013:497, 23, 24 ir 26 punktus ir 2015 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Orkaitės forma, T‑317/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:689, 29 punktą).

167

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad įregistruotas prekių ženklas, kuris naudojamas tik kaip sudėtinio prekių ženklo dalis ar kartu su kitu prekių ženklu, ir toliau turi būti suvokiamas kaip konkrečios prekės kilmės nuoroda tam, kad šis naudojimas atitiktų sąvoką „naudojimas iš tikrųjų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 1 dalį (2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Colloseum Holding, C‑12/12, EU:C:2013:253, 35 punktas ir 2015 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Orkaitės forma, T‑317/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:689, 30 punktas).

168

Šiuo atveju, pirma, pažymėtina, kad nors Apeliacinė taryba paminėjo etiketę (neįskaitomą arba su užrašu „żubrówka bison vodka“), ji tai visų pirma padarė dėl to, kad manė, jog tokios etiketės buvimas trukdo matyti ir suvokti ankstesnį erdvinį prancūzišką prekių ženklą naudojimo įrodymuose, o ne tik dėl to, kad kito, žodinio ar vaizdinio, prekių ženklo buvimas keičia šio prekių ženklo skiriamąjį požymį. Iš tiesų šio sprendimo 15 punkte pateiktose nuotraukose, nelygu atvejis, nematyti jokios linijos, nieko nematyti butelio apačioje po etikete arba po etikete matomos kelios (dvi ar trys) linijos.

169

Taigi, kaip pažymi EUIPO, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ankstesnio prekių ženklo naudojimas nebuvo įrodytas ne vien dėl to, kad keli prekių ženklai naudoti tai pačiai prekei žymėti, bet daugiausia dėl to, kad buvo sunku nustatyti, kas yra po etikete, visų pirma dėl to, kad nuotraukos buvo prieštaringos, kiek tai susiję su linijos ar žolės stiebo nebuvimu ar buvimu.

170

Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba visiškai neginčijo šio sprendimo 166 ir 167 punktuose nurodytos jurisprudencijos dėl galimybės kartu naudoti kelis įvairių rūšių prekių ženklus, pagal kurią prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga gali būti įvykdyta, kai prekių ženklas naudojamas kartu su kitu prekių ženklu, su sąlyga, kad prekių ženklas ir toliau suvokiamas kaip nagrinėjamos prekės kilmės nuoroda.

171

Antra, bet kuriuo atveju reikia manyti, kaip tai daro įstojusi į bylą šalis, kad nagrinėjamoje byloje neįvykdytos tokio erdvinio prekių ženklo naudojimo kartu su kitais prekių ženklais sąlygos. Nors dviejų prekių ženklų naudojimas kartu iš esmės gali reikšti vieno iš šių prekių ženklų naudojimą, vis dėlto taip yra tik su sąlyga, kad šio prekių ženklo skiriamasis požymis nepakeičiamas, o ši sąlyga įvykdoma, tik jeigu atitinkama visuomenė šį prekių ženklą suvokia individualiai ir nepriklausomai nuo kito prekių ženklo kaip kilmės nuorodą.

172

Tačiau nagrinėjamu atveju ankstesnis prekių ženklas ne tik naudojamas kartu su kitu prekių ženklu, esančiu nepermatomoje etiketėje, kuris trukdo matomumui ir apsunkina minėto ankstesnio prekių ženklo skiriamosios dalies suvokimą, bet ieškovė pateiktais naudojimo įrodymais bet kuriuo atveju neįrodė, kad atitinkama visuomenė jį suvokia individualiai ir nepriklausomai kaip kilmės nuorodą; tam ji galėjo pateikti, pavyzdžiui, rinkos tyrimų rezultatus.

173

Šiuo klausimu dėl piešinio, panašaus į nuotraukas, Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad linija lieka antrame plane dėl kitų žodinių ir vaizdinių elementų, esančių kartu naudojamuose prekių ženkluose, todėl ji tampa mažiau matoma ir sumažėja galimybė, kad ji išliks vartotojo atmintyje (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo WISENT, T‑449/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:839, 98 punktą ir 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo WISENT VODKA, T‑450/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:841, 100 punktą).

174

Taip yra ir nagrinėjamu atveju. Neįrodyta, kad ankstesnį prekių ženklą, naudojamą kartu su žodiniu prekių ženklu ŻUBRÓWKA VODKA BISON arba su grafiniais elementais, t. y. etiketėje esančiu bizonu, atitinkama visuomenė ir toliau suvoks kaip kilmės nuorodą. Tai dar mažiau tikėtina dėl to, kad ankstesniam prekių ženklui būdingas silpnas skiriamasis požymis (žr. šio sprendimo 155 punktą), akivaizdžiai silpnesnis už minėtą žodinį prekių ženklą, kuris jį labai pakeitė (žr. šio sprendimo 156 punktą).

175

Be to, reikia priminti, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis visų pirma pasikeičia dėl to, kad naudojimo įrodymuose, nors ir pateiktuose pavėluotai, esančios linijos labai skiriasi nuo ankstesnio prekių ženklo vaizde esančių linijų savo pobūdžiu (nes nėra visiškai tiesios, bet šiek tiek išlenktos), ilgiu (yra ilgesnės) ir skirtinga padėtimi (prasideda ne toje pačioje vietoje butelio apačioje ir tai lemia kitokį pasvirimą) (žr. šio sprendimo 151 punktą). Taigi kalbant apie bendrą įspūdį pažymėtina, kad būtent dėl šios tiesios linijos, jos specifinės padėties ir ilgio ankstesnis prekių ženklas mažai išsiskiria, nes jį sudaro įprastos formos butelis su tokia linija.

(Praleista)

177

Kadangi pateiktuose naudojimo įrodymuose ankstesniam prekių ženklui būdingas silpnas skiriamasis požymis buvo smarkiai pakeistas dėl kitų prekių ženklų arba etiketėje esančių elementų, bendro naudojimo sąlygos nėra tenkinamos.

178

Trečiasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas faktais ir bet kuriuo atveju kaip neįrodytas.

179

Taigi reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą, kad nebuvo įrodytas ankstesnio erdvinio prancūziško prekių ženklo, koks jis buvo pavaizduotas ir įregistruotas, naudojimas.

180

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti.

Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu

181

Nurodydama trečiąjį pagrindą ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnį (nemotyvavimas) ir Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį (faktų neišnagrinėjimas teisingai). Šiuo klausimu ji nurodo keturis prieštaravimus, kurių pirmuosius tris reikia nagrinėti kartu, nes jie susiję su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalyje nurodytu protesto pagrindu, o ketvirtąjį atskirai – jis susijęs su to paties reglamento 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais protesto pagrindais.

(Praleista)

Dėl ketvirtojo prieštaravimo, susijusio su Apeliacinės tarybos nuoroda į Bendrojo Teismo panaikinto ankstesnio sprendimo motyvus

194

Ketvirtuoju prieštaravimu ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba neišnagrinėjo likusių apeliacijos ir protesto pagrindų, grįstų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalimis. Ginčijamo sprendimo 48 punkte ji tik padarė nuorodą į savo pirmojo sprendimo byloje R 2506/2010‑4 motyvus. Atrodo, ji „pamiršo“, kad visas šis ankstesnis sprendimas buvo panaikintas sprendimu dėl panaikinimo. Todėl ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba turėjo nuspręsti dėl visų ieškovės apeliacijoje nurodytų pagrindų ir negalėjo remtis nebeegzistuojančiu sprendimu.

195

EUIPO ginčija šiuos argumentus. Ji pabrėžia, kad, kaip nurodyta sprendimo dėl panaikinimo 29 punkte, pati ieškovė savo argumentus apribojo tik Apeliacinės tarybos išvadomis dėl pirmajame sprendime pateiktų naudojimo įrodymų vertinimo ir teigė, kad šios išvados vienodai susijusios su visais protestą grindžiančiais motyvais.

196

Įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus. Ji mano, kad Apeliacinės tarybos nuoroda į 2012 m. kovo 26 d. pirmąjį sprendimą byloje R 2506/2010‑4, siekiant įrodyti, kad nesilaikyta Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, taip pat nėra to paties reglamento 75 ir 76 straipsnių pažeidimas. Ji mano, kad po proceso Bendrajame Teisme minėto reglamento 8 straipsnio 3 ir 4 dalys nebebuvo Apeliacinės tarybos nagrinėtos bylos dalykas, nes teismo sprendime dėl panaikinimo nagrinėtas to paties reglamento 75 ir 76 straipsnių, siejamų su šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktu, pažeidimas ir tas sprendimas buvo susijęs tik su naudojimo įrodymais. Ji pažymi, kad pati ieškovė ginčo dalyką susiaurino iki šių nuostatų pažeidimo, nes ankstesnėje byloje pareikšto ieškinio 5.2 punkte nurodė, kad „savo argumentus ji apribojo tik Apeliacinės tarybos išvadomis dėl pateiktų naudojimo įrodymų vertinimo, nes šios išvados vienodai susijusios su visais protesto pagrindais“. Įstojusi į bylą šalis mano, kad naudojimo įrodymai susiję ne su visais Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais protesto pagrindais, nes pagal 2011 m. kovo 29 d. Sprendime Anheuser-Busch / Budějovický Budvar (C‑96/09 P, EU:C:2011:189, 143 punktas) įtvirtintą jurisprudenciją ji pati neturi jokios teisės prašyti įrodyti šių teisių naudojimą. Atvirkščiai, naudojimo reikalavimas gali būti taikomas tik ankstesnėms teisėms, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Todėl ji mano, kad per ankstesnį procesą Bendrajame Teisme daugiau nebuvo kalbama apie minėto reglamento 8 straipsnio 3 ir 4 dalis ir kad šios nuostatos taip pat nėra šio proceso, susijusio su ginčijamu sprendimu, dalykas.

197

Be to, įstojusi į bylą šalis nurodo, kad pirmojo sprendimo 20–34 punktuose Apeliacinė taryba pateikė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl šios nuostatos netaikytinos. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar motyvų, paaiškinančių, kodėl ji mano, kad ši sprendimo dalis turi trūkumų, o tik klaidingai rėmėsi naudojimo iš tikrųjų klausimu kaip išankstine šių motyvų vertinimo sąlyga. Įstojusios į bylą šalies teigimu, tai neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto, pagal kurį reikalaujama, kad ieškovė pateiktų išsamius argumentus, jog EUIPO pažeidė teisę. Taigi net jei ieškovė būtų norėjusi ginčyti pirmąjį sprendimą remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalimis, šis pagrindas būtų nepriimtinas ir sprendimas negalėtų būti panaikintas remiantis šiomis nuostatomis. Įstojusi į bylą šalis daro išvadą, kad Bendrasis Teismas, panaikindamas visą sprendimą, galėjo jį panaikinti tik tiek, kiek jis buvo ginčijamas. Anot jos, ieškovė neginčijo Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų protesto pagrindų atmetimo. Be to, apsiribojimas tik to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytu protesto pagrindu taip pat išplaukia iš ieškovės, kuri rėmėsi tik šio pagrindo pažeidimu, argumentų.

198

Reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 48 punkte Apeliacinė taryba, „kiek tai susiję su kitais nurodytais protesto pagrindais ir kitomis ankstesnėmis teisėmis, aiškiai padarė nuorodą į argumentus, išdėstytus jos 2012 m. kovo 26 d. sprendime byloje R 2506/2010‑4“.

199

Reikia konstatuoti, kad visą šį pirmąjį sprendimą Bendrasis Teismas panaikino sprendimu dėl panaikinimo, o jis nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

200

Kadangi teismo sprendimas dėl panaikinimo galioja ex tunc ir lemia panaikinto akto išnykimą iš teisės sistemos atgaline data (žr. šio sprendimo 72 punktą), minėto pirmojo sprendimo nebėra Sąjungos teisės sistemoje ir jis negali turėti jokio poveikio.

201

Taigi šis pirmasis sprendimas nėra teisinių aplinkybių, į kuriuos atsižvelgiant turi būti vertinami ginčijamo sprendimo motyvai, dalis.

202

Be to, keliais pagrindais grindžiamas protestas gali būti atmestas tik jeigu bus išnagrinėti ir atmesti visi jam pagrįsti nurodyti pagrindai.

203

Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba, siekdama pagrįsti ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria buvo atmesti visi nurodyti protesto pagrindai, dėl kai kurių iš šių pagrindu negalėjo nurodyti Bendrojo Teismo viso panaikinto pirmojo sprendimo motyvų neišnagrinėjusi ir neatmetusi kiekvieno protesto pagrindo.

204

Vadinasi, reikia daryti išvadą, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais protesto pagrindais, apsiribodama „aiškia nuoroda“ į pirmajame sprendime, kurį Bendrasis Teismas panaikino visą, pateiktus motyvus ir vėliau šia nuoroda grįsdama jai pateiktos apeliacijos atmetimą, Apeliacinė taryba nepakankamai teisiškai motyvavo ginčijamą sprendimą ir taip pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnį.

205

Šios išvados nepaneigia tai, kad sprendimo dėl panaikinimo 29 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia nurodė:

„Ieškovė ginčija [EUIPO] išvadas ir vertinimą, susijusius su visais protesto pagrindais, t. y. su pagrindais, nurodytais Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a punkte, 3 dalyje ir 4 dalyje. Tačiau ieškovė teigia, jog jos argumentai apima tik Apeliacinės tarybos išvadas dėl pateiktų naudojimo įrodymų vertinimo, nes šios išvados vienodai susijusios su visais protesto pagrindais.“

206

Šiuo klausimu, nesant reikalo nustatyti, ar pateiktų naudojimo įrodymų vertinimas buvo vienodai susijęs su visais protesto pagrindais, pakanka konstatuoti, kad dėl to, jog Bendrasis Teismas sprendime dėl panaikinimo pritarė trečiajam ieškinio pagrindui, grįstam Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir susijusiam su tuo, kad Apeliacinė taryba nemotyvuotai neatsižvelgė į kai kuriuos naudojimo įrodymus, galėjo kilti abejonių bent jau dėl to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyto protesto pagrindo nagrinėjimo, o kartu ir dėl viso pirmojo sprendimo rezoliucinės dalies, kurioje atmesta apeliacija dėl Protestų skyriaus sprendimo atmesti protestą.

207

Iš tiesų, kai nagrinėdamas ieškinį dėl Apeliacinės tarybos sprendimo, kaip antai pirmojo sprendimo, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Apeliacinės tarybos vertinimas yra negaliojantis bent jau dėl vieno iš nurodytų protesto pagrindų, jis turi panaikinti visą šį sprendimą, kaip jis tai padarė sprendime dėl panaikinimo.

208

Taigi reikia pritarti grindžiant šį ieškinį nurodyto trečiojo pagrindo ketvirtajam prieštaravimui.

209

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tik tiek, kiek jis susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais protesto pagrindais, išdėstytais ieškinio trečiojo pagrindo ketvirtame argumente, ir atmesti likusią ieškinio dalį, t. y. kiek tai susiję su to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytu protesto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

210

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

211

Šiuo atveju ieškovė iš dalies pralaimėjo bylą, nes konstatavus ieškinio trečiojo pagrindo ketvirtojo prieštaravimo pagrįstumą ginčijamas sprendimas panaikintas tik tiek, kiek jis susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais protesto pagrindais, o likusi ieškinio dalis atmesta. Savo ruožtu EUIPO ir įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą tik dėl šio argumento, o ieškinys buvo atmestas dėl to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyto protesto pagrindo.

212

Taigi reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

 

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

 

1.

Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1248/2015‑4), kiek jis susijęs su protesto pagrindais, nurodytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

 

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

 

3.

CEDC International sp. z o.o., EUIPO ir Underberg AG padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

 

Costeira

Gratsias

Kancheva

Paskelbta 2020 m. rugsėjo 23 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: anglų.

( 1 ) Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano tikslinga paskelbti.