Byla T‑260/16

Švedijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Atsietoji tiesioginė parama – Patikrinimai vietoje – Nuotolinis stebėjimas – Rizikos veiksnių vertinimas – Taisomosios priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė – Finansinės žalos vertinimas – Proporcingumas“

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF – Sąskaitų patvirtinimas – Laikotarpis, dėl kurio galima atlikti finansines pataisas – Laikotarpis iki rašytinio pranešimo apie patikrinimų rezultatus – Leistinumas

   (Komisijos reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnis)

2. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF – Sąskaitų patvirtinimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Suinteresuotosios valstybės narės prieštaravimas – Įrodinėjimo pareiga – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp Komisijos ir valstybės narės

   (Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 1–3 dalys)

3. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF – Paramos ir išmokų suteikimas – Valstybių narių pareiga organizuoti veiksmingą administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje sistemą – Apimtis – Nuotolinio stebėjimo naudojimas tikrinant valdų plotus, už kuriuos teikiama parama – Pareiga atlikti patikrinimus vietoje nepakankant nuotolinio stebėjimo patikrinimų – Apimtis

   (Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 33 ir 35 straipsniai)

4. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Apimtis – Sąjungos teisės akto dalinis panaikinimas – Sąlyga – Galėjimas atskirti panaikintinus ginčijamo akto elementus – Komisijos sprendimas dėl sąskaitų, pateiktų dėl išlaidų, finansuojamų iš EŽŪOGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP, apmokėjimo – Sprendimo, kuriuo pritaikyta finansinė pataisa, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių atskiriamumas – Dalinis panaikinimas – Pasekmės

   (SESV 263 ir 266 straipsniai; Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalis)

5. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF – Sąskaitų patvirtinimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Fondų patirtų nuostolių įvertinimas – Negalėjimas pakankamai tiksliai nustatyti netinkamų išlaidų – Vertinimas, pagrįstas finansinėmis korekcijomis – Leistinumas

   (Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalis)

6. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF – Sąskaitų patvirtinimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Fiksuoto dydžio finansinė pataisa – Komisijos atsisakymas atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės pateiktus duomenis, kuriais remiantis galima ekstrapoliuojant apskaičiuoti sumas, nenagrinėjant jų patikimumo arba galimybės juos panaudoti įdedant proporcingų pastangų – Neleistinumas

   (Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalis)

1.  Kiek tai susiję su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) sąskaitų patvirtinimo procedūra, Reglamento Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, 11 straipsnyje nurodytame pirmajame pranešime Komisija turi pakankamai tiksliai apibrėžti jos tarnybų vykdomo tyrimo dalyką ir per šį tyrimą nustatytus pažeidimus, kuriais vėliau gali būti remiamasi kaip didelių ir pagrįstų abejonių dėl nacionalinių administracijų patikrinimų ar jų pateiktų skaičių įrodymu ir kurie gali pateisinti finansines pataisas, patvirtintas galutiniame sprendime, kuriuo atsisakoma Sąjungos lėšomis iš EŽŪGF finansuoti tam tikras atitinkamos valstybės narės patirtas išlaidas. Tačiau tuo atveju, kai finansinės pataisos taikymą pateisinantys pažeidimai toliau daromi po rašytinio pranešimo apie patikrinimų rezultatus išsiuntimo, Komisija turi teisę ir netgi pareigą atsižvelgti į šią situaciją, kai nustato laikotarpį, už kurį turi būti taikoma atitinkama finansinė pataisa.

   Be to, iš Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio nuostatų matyti, kad atitinkamai valstybei narei neįgyvendinus taisomųjų priemonių dėl Komisijos nustatytų pažeidimų, ši institucija gali iki faktinės Komisijos nustatytų taisomųjų priemonių įgyvendinimo dienos atsisakyti finansuoti išlaidas, patirtas pažeidžiant Sąjungos taisykles.

   (žr. 40, 41, 54 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 69–72, 106 punktus)

3.  Vykdant Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) sąskaitų patvirtinimo procedūrą, nors iš Reglamento Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Reglamento Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 33 ir 35 straipsnių matyti, kad valstybės narės gali pagrįstai naudoti nuotolinio stebėjimo kontrolės ir patikrinimo vietoje metodus, privaloma atlikti patikrinimus vietoje dėl visų sklypų, dėl kurių atliekant nuotolinį stebėjimą negalima daryti išvados, kad deklaravimas yra tikslus.

   Nors Reglamente Nr. 1122/2009 aiškiai nenustatyta, kad vykdant abiejų būdų kontrolę turi būti gauti panašūs rezultatai, reikia pašalinti nuotolinio stebėjimo patikrinimų trūkumus atliekant patikrinimus vietoje, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai patikrinta, kaip laikomasi paramos skyrimo sąlygų. Todėl, kadangi naudojant vieną ar kitą kontrolės formą atsiranda didelių skirtumų nustatant klaidas, gali būti kalbama tik apie laikiną situaciją, kuri turi būti ištaisyta atsižvelgimo į rizikos veiksnius pokyčiu, todėl laikui bėgant klaidų lygiai tampa panašūs ar bent jau priartėja vienas prie kito. Tokiomis aplinkybėmis didelio klaidų lygių skirtumo pagal naudotą kontrolės metodą išlikimas yra kaip įrodymas, kad Komisija gali turėti didelių ir pagrįstų abejonių dėl nacionalinių valdžios institucijų pasirinkto metodo siekiant geriau nustatyti riziką fondui, atsižvelgiant į pasirinktų rizikos veiksnių skaičių ir būtinybę juos kasmet vertinti ir atnaujinti.

   (žr. 78, 79, 81 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 103, 104 punktus)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 108, 110 punktus)

6.  Pagal savo pačios gaires dėl valstybių narių atliktų patikrinimų trūkumų finansinių padarinių Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) sąskaitų patvirtinimo srityje Komisija gali taikyti fiksuoto dydžio metodą, tik jeigu reikia atmesti galimybę naudoti kitus metodus, visų pirma apskaičiavimą ekstrapoliuojant. Fiksuoto dydžio apskaičiavimo metodas iš tiesų yra papildomo pobūdžio atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 52 straipsnio 2 dalį, net jeigu praktiškai Komisija jį taiko dažnai.

   Šiuo aspektu, jeigu atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos pateikia Komisijai reikšmingų duomenų, kuriais remiantis galima ekstrapoliuojant apskaičiuoti nepagrįstai išmokėtas sumas, Komisija nepaiso fiksuoto dydžio metodo taikymo papildomo pobūdžio, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies nuostatų, jei atsisako atsižvelgti į pateiktus duomenis prieš tai neįvertinusi nei jų patikimumo lygio, nei to, ar siekiant juos panaudoti reikia įdėti neproporcingų pastangų, dėl to, kad jie bet kuriuo atveju yra nereikšmingi.

   (žr. 112, 116, 118 punktus)