1

Ieškovės Caviro Distillerie Srl, Distillerie Bonollo SpA, Distillerie Mazzari SpA ir Industria Chimica Valenzana (ICV) SpA yra Europos Sąjungos vyno rūgšties gamintojos – jos pagamina daugiau kaip 25 % visos Sąjungoje pagaminamos vyno rūgšties.

2

2004 m. spalio 30 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie antidempingo procedūros dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties importo inicijavimą (OL C 267, 2004, p. 4). Ši procedūra buvo užbaigta priimant 2006 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 130/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties importui, galutinį surinkimą (OL L 23, 2006, p. 1). Pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 ir 2 dalis importuojamai Kinijos kilmės vyno rūgščiai, kurios kodas yra ex 2918 12 00 (TARIC kodas 2918 12 00 90), nustatomas nuo 0 iki 34,9 % galutinis antidempingo muitas. Minėtame reglamente Hangzhou Bioking Biochemical Engineering Co., Ltd (toliau – Hangzhou Bioking), buvo suteiktas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios bendrovės statusas. Hangzhou Bioking gaminamam vyno rūgšties importui buvo taikomas nulinis muito tarifas.

3

Atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Apeliacinės tarybos pranešimą „Meksika. Galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (WT/DS 295/AB/R, 2005 m. lapkričio 29 d., AB‑2005‑6), 2012 m. balandžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 332/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 130/2006 (OL L 108, 2012, p. 1), buvo nutrauktas galutinių priemonių taikymas Hangzhou Bioking, konkrečiai – šiai bendrovei buvo netaikomos tolesnės priemonių, nustatytų Reglamentu Nr. 130/2006, peržiūros procedūros.

4

Šio sprendimo 2 punkte nurodytos pirminės priemonės buvo keletą kartų peržiūrimos, o po paskutinės peržiūros buvo priimtas 2012 m. balandžio 16 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 349/2012, kuriuo, remiantis priemonių galiojimo termino peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgščiai (OL L 110, 2012, p. 3). Pagal šį įgyvendinimo reglamentą buvo paliktos galioti visos antidempingo priemones visiems Kinijos importuotojams, išskyrus Hangzhou Bioking.

5

2011 m. birželio 15 d. ieškovės ir penktoji įmonė Comercial Quimica Sarasa, SL, remdamosi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, pateikė antidempingo skundą tik dėl Hangzhou Bioking gaminamos vyno rūgšties importo. 2011 m. liepos 29 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie antidempingo procedūros dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties importo, susijusio tik su vienu Kinijos eksportuojančiu gamintoju Hangzhou Bioking, inicijavimą (OL C 223, 2011, p. 11). Po šio skundo atsiėmimo Komisija 2012 m. birželio 4 d. Sprendimu 2012/289/ES, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties, susijęs tik su vienu Kinijos gamintoju Hangzhou Bioking (OL L 144, 2012, p. 43), nutraukė šią procedūrą nenustačiusi antidempingo priemonių.

6

2011 m. liepos 29 d. gavusi tų pačių penkių pareiškėjų prašymą Komisija lygiagrečiai pradėjo kitą tyrimą dėl dviejų Kinijos vyno rūgšties gamintojų, t. y. dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, susijusią su šių dviejų gamintojų dempingo skirtumu, kuris, pareiškėjų nuomone, buvo nustatytas pernelyg mažas (OL C 223, 2011, p. 16).

7

2014 m. spalio 21 d. ieškovės pateikė Komisijai naują antidempingo skundą, jį išnagrinėjusi minėta institucija 2014 m. gruodžio 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie antidempingo procedūros dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties importo, susijusio tik su vienu Kinijos eksportuojančiu gamintoju Hangzhou Bioking, inicijavimą (OL C 434, 2014, p. 9).

8

Vertindama dempingą ir žalą Komisija analizavo laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Nagrinėdama su žalos vertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

9

2014 m. gruodžio 4 d. pranešime apie inicijavimą Komisija informavo, kad, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Vėliau Komisija paaiškino, kad ši imtis buvo atrinkta remiantis didžiausiomis pardavimų Sąjungoje apimtimis ir kad tai yra trys Sąjungos gamintojai, atrinkti iš septynių per tyrimą bendradarbiavusių įmonių, kurie bendrai trise gamina 56 % Sąjungos vyno rūgšties ir yra įsteigti Italijoje ir Ispanijoje, t. y. dviejose valstybėse narėse, kuriose įsisteigę Sąjungos gamintojai. Trys preliminarios imties gamintojos yra dvi ieškovės, t. y. Caviro Distillerie ir Distillerie Mazzari, įsteigtos Italijoje, ir Ispanijos bendrovė Comercial Quimica Sarasa.

10

Kadangi ICV nepateko į preliminarią imtį, ji tvirtina, kad atrinktos bendrovės nepakankamai atspindi mažųjų Sąjungos gamintojų situaciją. Italijos prekybos asociacija Associazione Nazionale Industriali Distillatori di Alcoli e Acquaviti (AssoDistil, Nacionalinė alkoholinių ir spiritinių gėrimų gamintojų asociacija) taip pat ginčijo imties sudėtį. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad, kadangi visi Sąjungos vyno rūgšties gamintojai yra mažosios ir vidutinės įmonės, prie atrinktų gamintojų pridėjus vieną mažą gamintoją iš esmės nepasikeistų imties reprezentatyvumas ir tai neturėtų reikšmingos įtakos žalos rodikliams, nagrinėjamiems remiantis duomenimis apie imtį. Ji mano, kad bet kuriuo atveju makroekonominiai rodikliai, kaip antai pardavimo apimtis, buvo pagrįsti duomenimis apie visą Sąjungos pramonę, t. y. apie visus Sąjungos gamintojus, įskaitant aptariamą Sąjungos gamintoją. Todėl Komisija patvirtino preliminarią imtį.

11

Vykstant tyrimui trijų atrinktų bendrovių ir Hangzhou Bioking patalpose buvo atliekami patikrinimai.

12

2015 m. gruodžio 14 d. Komisija nusiuntė ieškovėms bendros informacijos dokumentą, kuriame konstatavo, jog, nors ir buvo 42,8 % dempingo skirtumas, Hangzhou Bioking importas nepadarė didelės žalos Sąjungos pramonei. 2016 m. sausio 4 d. raštu ieškovės pateikė savo pastabas dėl šio dokumento. Be to, jos taip pat paprašė surengti posėdį, jis įvyko 2016 m. sausio 13 d.

13

Po dempingo tyrimo Komisija priėmė 2016 m. vasario 9 d. Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/176, kuriuo užbaigiamas antidempingo tyrimas dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties, pagamintos Hangzhou Bioking, importo (OL L 33, 2016, p. 14, toliau – ginčijamas sprendimas); šiame sprendime Komisija konstatavo, kad Sąjungos pramonei nebuvo padaryta didelės žalos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

14

Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo 140 ir 141 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad tokie žalos rodikliai, kaip gamyba, pardavimų apimtis ir rinkos dalis, rodo neigiamas tendencijas nagrinėjamuoju laikotarpiu, tačiau šios tendencijos neturėjo neigiamo poveikio bendrai finansinei Sąjungos pramonės padėčiai. Priešingai, Komisija nusprendė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu tam tikri rodikliai, kaip antai Sąjungos pramonės pelningumas, pinigų srautas, investicijų grąža ir užimtumo lygis, didėjo. Komisija pažymėjo, kad nors Hangzhou Bioking importas dempingo kaina turėjo tam tikrą neigiamą įtaką Sąjungos pramonei, tyrimas neleido nustatyti, kad Sąjungos pramonė patyrė didelę žalą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį. Todėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje Komisija nutraukė antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamos Hangzhou Bioking gaminamos vyno rūgšties.

15

Ieškovės pareiškė šį ieškinį, jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. gegužės 4 d.

16

Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, posėdžiaujančiam devintoje kolegijoje.

17

Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (devintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

18

Taikydamas 2017 m. liepos 19 d. proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a punktą paprašė šalių žodžiu per posėdį atsakyti į pateiktus klausimus.

19

Per 2017 m. rugsėjo 28 d. posėdį išklausyti šalių paaiškinimai žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Per šį posėdį Komisija pranešė Bendrajam Teismui negalinti atskleisti ieškovėms tam tikros prašomos informacijos, nes tai konfidenciali informacija. Pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą, 92 straipsnio 3 dalį ir 103 straipsnį devintoji kolegija paprašė Komisijos pateikti šią informaciją; ji pažymėjo, kad šiame etape ji nebus atskleista ieškovėms. Išnagrinėjęs šią informaciją, Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 103 straipsniu, nusprendė, kad ji yra svarbi nagrinėjant ginčą ir negali likti konfidenciali ieškovėms. Kadangi Komisija neprašė, kad ši informacija nebūtų atskleista visuomenei, Bendrasis Teismas paskelbė šią informaciją, o devintoji kolegija išklausė šalių pastabas dėl jos.

20

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

21

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

22

Grįsdamos savo ieškinį, ieškovės nurodo du ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo atrenkant gamintojus ir pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pažeidimu, nes Komisija nusprendė, jog Sąjungos pramonė nepatyrė didelės žalos.

23

Ieškovės tvirtina, kad Komisija, atrinkdama bendroves, nesilaikė pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, konkrečiai – reikalavimo užtikrinti imties reprezentatyvumą. Šis pažeidimas iškraipė išvadas dėl tokių mikroekonominių rodiklių, kaip pardavimo kaina, vieneto pelningumas, pinigų srautai, investicijos ir investicijų grąža, vertinamų nustatant žalą, todėl šis tyrimas nebuvo objektyvus, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punktą.

24

Neginčydamos pačios Komisijos iniciatyvos atrinkti gamintojus (tai buvo patvirtinta per posėdį), ieškovės tvirtina, kad gamintojų atranka yra principo, pagal kurį turi būti nagrinėjami visų gamintojų duomenys, išimtis. Per posėdį ieškovės pridūrė, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytas reprezentatyvumo reikalavimas reiškia ne tai, kad į imtį turi būti įtraukta didžiausia pardavimų apimtis, o tai, kad turi būti atrinkti gamintojai, kurių pardavimų apimtis rodo Sąjungos pramonės padėtį. Ieškovės mano, kad toks reikalavimas išplaukia iš 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Fliesen‑Zentrum Deutschland (C‑687/13, EU:C:2015:573) 90 punkto.

25

Pirma, ieškovės mano, kad atrinkusi tik tris Sąjungos gamintojus iš didžiausių gamintojų, parduodančių Sąjungoje daugiausia, Komisija neatliko tinkamo ir objektyvaus duomenų tyrimo. Iš tikrųjų ši imtis neatspindėjo Sąjungos pramonės padėties, nes neproporcingai didžiausią įtaką turėjo didžiausia Sąjungos gamintoja, t. y. Distillerie Mazzari.

26

Viena vertus, ieškovės tvirtina, kad Distillerie Mazzari išsiskiria iš atrinktų gamintojų, nes „jos bendra gamybos apimtis sudarė maždaug 30 % visos Sąjungos pramonės“. Kita vertus, trijų atrinktų gamintojų pardavimų apimtis sudarė 56 % visos Sąjungos vyno rūgšties produkcijos, įskaitant 29 % Distillerie Mazzari, o šešių kitų Sąjungos gamintojų pardavimų apimtis sudarė tik 44 % likusios produkcijos, t. y. vidutiniškai po 7,3 % kiekvienam. Kitų gamintojų neįtraukimas į tyrimą lėmė tai, kad imtis nėra reprezentatyvi, nes ji iškreipia situaciją palankiai didžiausiam gamintojui.

27

Be to, pirma, iš šios bylos aplinkybių matyti, kad ši byla nėra „labai didelė“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, nes susijusi su vienu Kinijos eksportuotoju, devyniais Sąjungos gamintojais ir vienu Sąjungos importuotoju. Todėl ieškovės mano, kad niekas netrukdė atrinkti daugiau bendrovių. Be to, Komisija kitose antidempingo bylose atrinko daugiau bendrovių. Antra, atrinktų Sąjungos gamintojų patikrinimas baigėsi po keturių mėnesių nuo tyrimo pradžios, todėl Komisijos nespaudė laikas. Trečia, ieškovės nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad imtis neleidžia atlikti pakankamai reprezentatyvaus vertinimo.

28

Antra, yra ryšys tarp pasirinktų bendrovių ir žalos nustatymo. Šiuo klausimu iš 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Marine Harvest Norway ir Alsaker Fjordbruk / Taryba (T‑113/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:135, 72–74 punktai) matyti, kad klaida atrenkant bendroves lemia klaidą nustatant žalą. Taigi nagrinėjamu atveju Distillerie Mazzari pelno pakanka nuostoliams, kuriuos bendrai patyrė kiti du atrinkti dalyviai tiek 2013 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu, kompensuoti, todėl atrinkti Sąjungos gamintojai neatspindi padėties Sąjungos pramonėje. Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad Caviro Distillerie pelningumas sumažėjo nuo 3 % 2011 m. iki 1,62 % 2013 m. ir iki 1,73 % tiriamuoju laikotarpiu. Tokių pat tendencijų 2011–2013 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pastebėta ir kalbant apie kitos imties bendrovės Comercial Quimica Sarasa situaciją. Dublike ieškovės priduria, kad Sąjungos gamintojų pelningumo lygis, kuris 2010 m. buvo 17,6 %, 2011 m. krito iki 2 %. Ieškovės mano, kad šis sumažėjimas patvirtina Hangzhou Bioking importo dempingo kaina šiuo laikotarpiu žalingą poveikį.

29

Trečia, Komisija turėjo per administracinę procedūrą atsižvelgti į AssoDistil susirūpinimą dėl siūlomų įtraukti į imtį bendrovių reprezentatyvumo. Nors pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalis leidžia Komisijai atrinkti Sąjungos gamintojus vien dėl to, kad jie daugiausia gamina arba parduoda Sąjungoje, vis dėlto ji turi atrinkti objektyviai reprezentatyvias bendroves. Šiuo klausimu pažymėtina, kad neįmanoma atlikti objektyvaus tyrimo, kai atrinktos bendrovės tinkamai neatspindi bendros situacijos visoje Sąjungos pramonėje. Tai reiškia pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes Komisija neatliko objektyvaus importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonei tyrimo.

30

Taigi atsižvelgiant į informaciją, kurią ji turėjo gavusi skundą ir dėl vėliau gautų Sąjungos gamintojų atsakymų, Komisija turėjo žinoti, kad būtina atrinkti daugiau bendrovių.

31

Be to, AssoDistil pasiūlymo tarp atrinktų bendrovių įtraukti ICV tikslas buvo tik parodyti, kaip galima gauti reprezentatyvesnį vaizdą, nes nagrinėjamu atveju buvo galima abejoti dėl reprezentatyvumo.

32

Dėl Komisijos tvirtinimo, kad ieškovės turėjo nurodyti, kokios, jų nuomone, atrinktos bendrovės pateiktų reprezentatyvesnį vaizdą, ieškovės pirmiausia mano, kad bendroves atrinkti turi Komisija. Jos turi teisę prieštarauti dėl siūlomų atrinktinų bendrovių. Galiausiai jos netvirtino, kad iš atrinktų bendrovių reikia pašalinti pačią didžiausią vyno rūgšties gamintoją Distillerie Mazzari. Jos mano, kad šios įtraukimas į imtį turėjo būti kompensuotas įtraukiant daugiau mažų gamintojų.

33

Komisija ginčija ieškovių argumentus.

34

Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją (žr. 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, C‑373/08, EU:C:2010:68, 61 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Šiuo atžvilgiu Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų paisymas per administracines procedūras turi dar didesnę reikšmę, o viena iš šių garantijų yra kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai patikrinti visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes (žr. 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Rusal Armenal / Taryba, T‑512/09 RENV, EU:T:2017:26, 189 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

35

Iš to matyti, kad Sąjungos teismo vykdoma kontrolė turi apimti ne tik galimų teisės klaidų patikrinimą, bet ir patikrinimą, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar faktai, kuriais grindžiamas sprendimas, buvo tikslūs, ar vertinant šiuos faktus nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP / Taryba, T‑249/06, EU:T:2009:62, 39 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

36

Tas pats taikytina ir kalbant apie žalos Sąjungos pramonei nustatymą, kuris apima sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Bricmate, C‑569/13, EU:C:2015:572, 46 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

37

Todėl, nors prekybos apsaugos priemonių, konkrečiai kalbant, antidempingo priemonių, srityje Sąjungos teismas negali kištis į tik kompetentingų Sąjungos valdžios institucijų atliekamą vertinimą, vis dėlto jis turi įsitikinti, ar institucijos atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir įvertino bylos aplinkybes su reikalaujamu rūpestingumu (žr. 2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Since Hardware (Guangzhou) / Taryba, T‑156/11, EU:T:2012:431, 184 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

38

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį žala nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir „objektyviai ištyrus“ importo dempingo kaina kiekį, taip pat poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo nulemtą poveikį Sąjungos pramonei.

39

Be to, iš pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies matyti, kad žala turi būti nustatyta visai Sąjungos pramonei (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Transnational Company Kazchrome ir ENRC Marketing / Taryba, C‑10/12 P, nepaskelbtas Rink. , EU:C:2013:865, 50 ir 51 punktai).

40

Vis dėlto pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 ir 2 dalis Komisija didelės apimties bylose gali apriboti tyrimą iki pagrįsto šalių skaičiaus, pasinaudodama bendrovių atrankos metodu. Šiuo atžvilgiu pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyti du atrankos metodai. Iš tiesų tyrimas gali būti apribotas iki pagrįsto šalių, produktų ar sandorių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai reprezentatyvūs, skaičiaus arba tiriant didžiausią produkcijos, pardavimų ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Fliesen‑Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 86 punktą ir 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo T.KUP, C‑349/16, EU:C:2017:469, 30 punktą).

41

Darytina išvada, kad kai Sąjungos institucijos nusprendžia pasirinkti antrąjį atrankos metodą, jos turi tam tikrą lankstumą, susijusį su perspektyviniu vertinimu to, ką jos pagrįstai gali atlikti per joms tyrimui įvykdyti nustatytą terminą (2017 m. birželio 15 d. Sprendimo T.KUP, C‑349/16, EU:C:2017:469, 31 punktas). Be to, iš minėto reglamento 17 straipsnio 2 dalies matyti, kad galutinį sprendimą dėl šalių atrankos pagal išdėstytas atrankos nuostatas turi priimti Komisija (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Fliesen‑Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 87 punktas).

42

Atsižvelgiant į šiuos principus, reikia išnagrinėti ieškovių argumentų pagrįstumą.

43

Nagrinėjamu atveju Komisija tvirtina pasinaudojusi antruoju metodu, numatytu pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį tyrimas gali apsiriboti kuo didesniu produkcijos, pardavimų ar eksporto kiekiu, kurį būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Iš tikrųjų iš ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija preliminariai atrinko Sąjungos bendroves „remdamasi didžiausiomis pardavimų Sąjungoje apimtimis“.

44

Dėl imties reprezentatyvumo reikia pažymėti, jog Komisija turi užtikrinti įvairių veiksnių, pavyzdžiui, visos Sąjungos produkcijos proporcingumą ir gamintojų geografinį pasiskirstymą, buvimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Fliesen‑Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 90 ir 91 punktus). Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį norint, kad būtų patikimai atspindėta ekonominė situacija Sąjungos pramonėje, Komisija turi savo tyrimą grįsti visa Sąjungos pramone (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Yuanping Changyuan Chemicals / Taryba, T‑310/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:295, 115 punktą).

45

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo 92 ir 94 konstatuojamųjų dalių matyti, kad „atrinkti trys [iš devynių] Sąjungos gamintojai, kurie pagamina apie 56 % viso panašaus produkto Sąjungoje“. Per posėdį Komisija nurodė (ieškovės dėl to neprieštaravo), kad iš sutikusių bendradarbiauti gamintojų atrinkti trys didžiausi, kalbant apie pardavimo apimtį.

46

Be to, ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad Komisija, pirma, „rėmėsi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skundą, informaciją, gautą iš Italijos nacionalinės alkoholinių ir spiritinių gėrimų gamintojų asociacijos (AssoDistil) ir kitų žinomų Sąjungos gamintojų, dalyvaujančių nagrinėjant reprezentatyvumą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį“, ir, antra, „atrinko gamintojus <…> užtikrinusi, kad abiem gaminančioms valstybėms narėms (Italijai ir Ispanijai) būtų atstovaujama tarp atrinktų bendrovių“.

47

Iš tikrųjų Komisija galėjo, kaip tvirtina ieškovės, taip pat į atrinktų bendrovių grupę įtraukti ir kitus Sąjungos gamintojus, kurių pardavimų apimtis mažesnė. Taip pat, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, turi būti teikiama pirmenybė bendrovių atrankai, atliekamai pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis arba joms pritarus.

48

Vis dėlto, pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 41 punkte, iš šios nuostatos matyti, kad galutinį sprendimą dėl šalių, produktų tipų ar sandorių atrankos pagal išdėstytas atrankos nuostatas priima Komisija.

49

Antra, ieškovės turi pateikti įrodymus, kurie Bendrajam Teismui leistų konstatuoti, kad, atsižvelgdama į atrinktus Sąjungos gamintojus, Komisija, nustatydama žalą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Since Hardware (Guangzhou) / Taryba, T‑156/11, EU:T:2012:431, 137 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Iš tikrųjų Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, jog kadangi ieškovas, ginčijęs atrinktų Sąjungos gamintojų reprezentatyvumą, nepateikė jokių įrodymų, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės gamintojų taikytos kainos Italijoje ir Ispanijoje skyrėsi nuo kainų, kurias tie patys gamintojai taikė Prancūzijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, jis neįrodė, kad Sąjungos institucijos padarė akivaizdžią klaidą, kai vertindamos žalą Sąjungos gamybai tyrė tik kainų skirtumą Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje (šiuo klausimu žr. 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo Koyo Seiko / Taryba, T‑166/94, EU:T:1995:140, 59 punktą).

50

Šiuo klausimu ieškovės nurodo, kad šiuo atveju imties tariamas nereprezentatyvumas turėjo įtakos įvairių mikroekonominių rodiklių, kuriuos Komisija naudojo atlikdama šį tyrimą, patikimumui, dėl to ši institucija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų ir pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punktą. Todėl yra klaidingi rodikliai, susiję su pardavimo kaina Sąjungoje, Sąjungoje parduodamo vieneto pelningumu, pinigų srautais, Sąjungos gamintojų investicijomis ir investicijų grąža.

51

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad, pirma, suinteresuotosios šalys buvo išklausytos dėl pasirinktų bendrovių, kaip to reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį. Be to, iš ginčijamo sprendimo 109 konstatuojamosios dalies matyti, kad norėdama įvertinti žalą Komisija atskyrė makroekonominius ir mikroekonominius rodiklius. Makroekonominiai rodikliai, pavyzdžiui, pardavimų apimtis, buvo pagrįsti duomenimis apie visą Sąjungos pramonę, t. y. apie visus Sąjungos gamintojus. Taigi ieškovių argumentai dėl atrankos negali paneigti Komisijos vertinimų dėl makroekonominės žalos.

52

Kaip matyti iš 109 konstatuojamosios dalies, mikroekonominiai duomenys buvo nagrinėjami remiantis duomenimis, gautais iš atrinktų Sąjungos gamintojų šiems atsakius į Komisijos klausimyno klausimus. Dėl šių duomenų reikia pažymėti, kad, kaip nurodė Komisija, norėdama nustatyti kiekvieno mikroekonominio rodiklio vieną skaičių, ji apskaičiavo svertinį vidurkį, kad būtų įvertinta rinkos dalis, kalbant apie kiekvieno atrinkto gamintojo produkciją arba pardavimus. Tačiau skaičiuojant paprastą vidurkį kiekvienam iš šių trijų gamintojų buvo suteikta vienoda reikšmė, t. y. 33 %, neatsižvelgiant į jų realiai turimą gamybos ar pardavimo rinkos dydį, o tai neatspindi tikros santykinės šių trijų gamintojų įtakos Sąjungos pramonei. Kadangi apskaičiavus svertinį vidurkį kiekvieno atrinkto gamintojo duomenims buvo suteikta atitinkama reikšmė, reikia konstatuoti, kad su mikroekonominiais duomenimis susijęs taikytas metodas buvo tinkamas.

53

Antra, iš ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamosios dalies matyti, kad vienas neatrinktas Sąjungos gamintojas, kaip ir AssoDistil, nurodė, jog atrinkti gamintojai nepakankamai atspindi mažųjų Sąjungos gamintojų situaciją, nes Hangzhou Bioking importas dempingo kaina didžiausią žalą darė mažoms įmonėms.

54

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad, kaip buvo paaiškinta ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje, mažo Sąjungos gamintojo įtraukimas į atrinktų bendrovių grupę nebūtų turėjęs reikšmingos įtakos žalos rodikliams, vertintiems remiantis atrinktų bendrovių duomenimis. Iš tikrųjų iš Komisijos pateiktų duomenų matyti, kad ICV įtraukimas į atrinktų bendrovių grupę, kaip prašė pareiškėjos per administracinę procedūrą, tik nežymiai būtų pakeitęs atrinktų bendrovių pelno maržos svertinį vidurkį, dėl to 2014 m. būtų buvęs nustatytas ne 10 %, o daugiau nei 9,5 % skaičius. Kalbant apie šios maržos kaitą, reikia pasakyti, kad ji, įtraukus minėtą gamintoją į atrinktų bendrovių grupę, būtų pakitusi nuo daugiau nei 5 % 2011 m. iki daugiau nei 9 % 2014 m., o neįtraukus minėtos gamintojos ir apskaičiuojant Komisijos atrinktų gamintojų maržą, ji tais pačiais metais kito nuo 2 % iki 10 %.

55

Trečia, reikia konstatuoti, jog, kaip buvo patvirtinta per teismo posėdį, ieškovės nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vieno gamintojo įtraukimas į imtį būtų galėjęs pakeisti Komisijos ginčijamame sprendime padarytą išvadą dėl žalos nebuvimo. Iš tikrųjų ieškovės tik nurodo, kad įtraukimas į imtį žymiai didesnio, didelį pelną gaunančio gamintojo lėmė išvadą dėl žalos nebuvimo, „nors viena, dvi ar trys dešimtys ar net daugiau mažesnių gamintojų patiria nuostolių“. Vis dėlto šie argumentai neatspindi realios padėties Sąjungos pramonėje, nes šiuo atveju Sąjungos pramonė apima devynis gamintojus, iš kurių septyni bendradarbiavo. Be to, ieškovių tvirtinimai dėl mažų gamintojų patiriamų nuostolių neparemti jokiais įrodymais ir bet kokiu atveju jos nepatikslina, ar tokia situacija buvo jau nagrinėjamuoju laikotarpiu.

56

Dėl ieškovių argumento, kad niekas netrukdė Komisijai atrinkti daugiau bendrovių, kaip ji tai padarė kitose antidempingo bylose, pakanka konstatuoti, kad ieškovės pačios pripažįsta (tai padarė ir per posėdį), kad jos neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kito mažesnio Sąjungos gamintojo įtraukimas į imtį būtų galėjęs pakeisti Komisijos išvadą dėl žalos Sąjungos pramonei.

57

Dėl ieškovių teiginio, kad didelis Distillerie Mazzari pelnas buvo „daug mažesnis už kitų dviejų atrinktų bendrovių 2013 m. ir tyrimo laikotarpiu patirtus nuostolius“, nes Caviro Distillerie pelningumas sumažėjo nuo 3 % 2011 m. iki 1,62 % 2013 m. ir iki 1,73 % tyrimo laikotarpiu, o Comercial Quimica Sarasa pelningumas taip pat mažėjo 2011–2013 m. ir tyrimo laikotarpiu, reikia pažymėti, kad, jei toks pelningumo sumažėjimas nurodytais laikotarpiais būtų pripažintas, aplinkybė, kad tarp atrinktų bendrovių buvo išlaikytos tokį pelningumo mažėjimą patyrusios bendrovės, rodo, kad Komisija ginčijamame sprendime atliko objektyvų faktinių aplinkybių nagrinėjimą.

58

Todėl, net jei Komisija būtų pakeitusi imties įmones, niekas neleidžia manyti, jog išvada dėl pelningumo ir žalos šiuo atveju būtų buvusi kitokia.

59

Be to, dėl ieškovių argumento, kad didelis pelningumo sumažėjimas 2010–2011 m. patvirtina „Hangzhou Bioking importo dempingo kaina šiuo laikotarpiu žalingą poveikį“, reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodė Komisija, nei ginčijamame sprendime, nei kituose Sąjungos teisės aktuose nebuvo nustatyta Hangzhou Bioking dempingo minėtu laikotarpiu. Iš tikrųjų, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 28 konstatuojamosios dalies, „atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis“.

60

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovės nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą atrinkdama padėtį Sąjungos pramonėje atspindinčias bendroves.

61

Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

62

Ieškovės mano, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų ir pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, kai ginčijamo sprendimo 140–142 konstatuojamosiose dalyse nusprendė, kad Sąjungos vyno rūgšties pramonė nepatyrė didelės žalos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

63

Savo pirminėse pastabose ieškovės pažymi, kad nustatant, ar buvo padaryta žala, turi būti objektyviai įvertinti visi reikšmingi veiksniai, kurie turi įtakos situacijai atitinkamoje pramonėje. Tačiau nagrinėjamu atveju joks objektyvus žalos rodiklių tyrimas nebūtų leidęs konstatuoti, kad importas dempingo kaina nedaro jokios žalos Sąjungos vyno rūgšties pramonei. Ieškovės iš esmės tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 140 ir 141 konstatuojamosiose dalyse pateikdama išvadas dėl žalos nebuvimo Komisija nurodė rodiklius, turėjusius teigiamą tendenciją, tačiau nepakankamai atsižvelgė į neigiamą tendenciją turėjusius rodiklius.

64

Pirma, dėl importo apimties ir kainų tendencijų ieškovės iš pradžių tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 41–45 konstatuojamosiose dalyse buvo konstatuota, jog Hangzhou Bioking savo veiklą vykdė įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis, o žaliavas pirkdavo dirbtinai sumažintomis ir iškraipytomis kainomis, taip nesąžiningai sumažindama savo galutines eksporto į Sąjungą kainas. Ieškovės taip pat mano, kad taikytas 42,8 % dempingo skirtumas, nurodytas ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje, yra didelis. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį realus dempingo skirtumo dydis yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant žalą. Galiausiai ieškovės teigia, kad vidutinis svertinis Hangzhou Bioking importo į Sąjungos rinką dempingo kainomis kainų mažinimas 10,3 %, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 107 konstatuojamosios dalies, yra didelis.

65

Antra, kalbant apie importo dempingo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį apimtį, reikia pasakyti, kad aptariamas eksportuotojas savo importo dempingo kaina į Sąjungos rinką apimtį padidino 25 %, o daugiausia padidino 2013 m. – net 36 %. Be to, ieškovės nurodo, kad šis žymus importo dempingo kaina apimties padidėjimas pasireiškė nepaisant bendro vyno rūgšties vartojimo mažėjimo Sąjungoje, nes tyrimo laikotarpio pabaigoje vartojimas sumažėjo 11 %.

66

Dėl importo dempingo kaina poveikio kainoms Sąjungoje ieškovės nurodo, kad nors Hangzhou Bioking padidino savo kainas 35 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 104 konstatuojamosios dalies, vis dėlto šis padidinimas buvo taikomas labai mažai pradinei kainai. Tai paaiškina vidutinį svertinį Hangzhou Bioking importo į Sąjungos rinką dempingo kainomis kainų mažinimą 10,3 %, kaip buvo nurodyta ginčijamo sprendimo 107 konstatuojamojoje dalyje. Be to, nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, nors Sąjungos pramonės kainos mažėjo 56 %, kaip tai nurodyta ginčijamo sprendimo 124 ir 125 konstatuojamosiose dalyse, Hangzhou Bioking kainos mažėjo tik 8 %, kaip matyti iš minėto sprendimo 105 konstatuojamosios dalies.

67

Atsakydamos į Komisijos argumentą, kad vidutinių importo kainų Sąjungos pramonės atžvilgiu padidėjimas 35 % yra palanki aplinkybė, ieškovės teigia, kad reikia nagrinėti realias importo kainas, o ne tendenciją. Jei, kaip įtaria ieškovės, importo kainos 2011 m. buvo labai mažos, jų vėlesnis padidėjimas neturi reikšmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad tyrimo pabaigoje buvo konstatuotas 10 % kainų mažėjimas. Be to, iš skunde pateiktos informacijos matyti, kad Hangzhou Bioking kainas žymiai daugiau mažino iki tiriamojo laikotarpio.

68

Trečia, ieškovės tvirtina, kad Komisija, pažeisdama taisyklę, pagal kurią vienas ar keli šie veiksniai nėra būtinai lemiami, atlikdama tyrimą neteikė pakankamai svarbos kitiems pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje numatytiems veiksniams, t. y. importo poveikiui Sąjungos gamintojų pardavimo apimčiai ir rinkos dalims. Jos mano, kad, atvirkščiai, Komisija per daug koncentravosi į vieneto pelningumo tendencijas ir į kriterijus, susijusius su pinigų srautais ir investicijų grąža. Todėl ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

69

Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime nepateikta jokio paaiškinimo ar analizės, kaip Sąjungos pramonės veiklos rezultatų sumažėjimas buvo kompensuotas bendro pelningumo pagerėjimu. Vis dėlto 2015 m. gruodžio 14 d. bendros informacijos dokumente Komisija pateikė aiškią ir daug išsamesnę informaciją šiuo klausimu.

70

Taigi pirmiausia ieškovės kaltina Komisiją vykstant tyrimui nepakankamai įvertinus Sąjungos pramonės pardavimų apimtis, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 30 %, kaip tai buvo konstatuota ginčijamo sprendimo 115 konstatuojamojoje dalyje. Šis apimties sumažėjimas Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo beveik tris kartus didesnis nei vartojimo sumažėjimas. Kai Sąjungos pramonės pardavimų apimtis mažėja, Komisija turi nustatyti ir išsamiai išnagrinėti realų pelną, nes tai reikšmingas bendro situacijos Sąjungos pramonėje vertinimo veiksnys. Tokiu būdu ginčijamame sprendime iš tikrųjų nepaaiškinama atskirų pagrindinių elementų sąveika.

71

Ieškovės mano, kad ginčijamo sprendimo 115 konstatuojamojoje dalyje konstatuotas Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas 21 % nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat kėlė nerimą ir, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamosios dalies, „Hangzhou Bioking importo apimtis [tuo pačiu laikotarpiu] augo 25 %, o [šios bendrovės] rinkos dalis didėjo 41 %“. Taigi Komisijos argumentą, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos kilo dėl didėjančių išlaidų žaliavoms, paneigia aplinkybė, kad nuo 2012 m. sparčiai mažėjo Sąjungos pramonės pardavimų apimtis ir rinkos dalys.

72

Tokioje situacijoje, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamosios dalies, Sąjungos pramonės augimas buvo neigiamas. Taip pat visa pramonė, išskyrus Distillerie Mazzari, patyrė didelių nuostolių per tiriamąjį laikotarpį.

73

Be to, savo pareiškimuose, grindžiamuose iš Kinijos muitinės gauta eksporto statistika, ieškovės nurodė, kad Hangzhou Bioking pardavė beveik 9700 tonų 2013 m. ir 8925 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungą importavo ir kiti Kinijos eksportuotojai. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu Hangzhou Bioking savo rinkos dalį padidino nuo 25 iki 35 %, ir tai buvo vieno Kinijos eksportuotojo rinkos dalis.

74

Galiausiai, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 165 ir 166 konstatuojamųjų dalių, Komisija visiškai nesureikšmino neišvengiamo Hangzhou Bioking gamybos apimties didėjimo, kai vertino jų poveikį Sąjungos pramonės pelningumui. Ieškovės mano, jog tikėtina, kad šis pelningumas ir kiti teigiami finansiniai rodikliai prastėja ir artimiausiu metu prastės, blogindami Komisijos žalos vyno rūgšties pramonei Sąjungoje vertinti pasirinktus teigiamus ekonominius pramonės rodiklius. Kadangi Komisija apie tai žinojo, tačiau vertindama žalą tam nesuteikė jokios reikšmės, ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

75

Priešingai, Komisija konstatuodama, kad Sąjungos pramonė nepatyrė didelės žalos, rėmėsi tik su pelningumu, pinigų srautais ir investicijų grąža susijusiais rodikliais, kurie rodė teigiamas tendencijas, nors kiti ekonominiai rodikliai, ieškovių nuomone, rodė, kad Sąjungos pramonė buvo griūvanti dėl importo dempingo kaina. Todėl Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

76

Konkrečiau kalbant, dėl Sąjungos pramonės pelningumo ieškovės mano, kad šis rodiklis yra vienintelis esminis ekonominis rodiklis, kuris buvo pristatomas kaip rodantis teigiamą tendenciją, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 140 konstatuojamosios dalies, nors buvo daug kitų neigiamas tendencijas turinčių rodiklių. Ginčijamo sprendimo 4.5.4 punkte, susijusiame su išvadomis dėl žalos, nepateikiama jokio paaiškinimo ar analizės, kaip pelningumas kompensuoja kitų veiksnių poveikį, nors ieškovės šiuo klausimu per administracinę procedūrą išsakė savo prieštaravimus. Taigi ginčijamame sprendime nepaaiškinama atskirų esminių veiksnių sąveika, konkrečiai – kaip pelningumo padidėjimas gali kompensuoti žalą Sąjungos pramonei.

77

Ketvirta, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Sąjungos pramonė buvo išstumta iš mažiau pelningų rinkos segmentų dėl Hangzhou Bioking taikytų dempingo kainų, todėl jos pardavimų apimtis sumažėjo. Priešingai, nei nurodo Komisija, ieškovės netvirtina, kad Komisijos išvados turi būti pagrįstos jų pasirinktu Sąjungos pramonės segmentu. Ieškovės tvirtina, kad jei visi ekonominiai rodikliai būtų nagrinėti bendrai, tai būtų parodę, kad Hangzhou Bioking importas dempingo kaina padarė žalos.

78

Penkta, ieškovės mano, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nepakankamai atsižvelgė į Sąjungos pramonės apsaugos svarbą kovoje su dempingu. Kitose antidempingo bylose Komisija ignoravo vieneto pelningumo didėjimą atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė prarado dalį savo pardavimų apimties ir rinkos dalių. Tokia pati situacija yra ir šioje byloje, todėl Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad Sąjungos pramonė nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos nusprendė negalinti vykdyti agresyvios kainų konkurencijos atsižvelgiant į Hangzhou Bioking pardavimo apimtį ir turinti koncentruotis į klientus, kurie buvo pasirengę mokėti didesnę kainą už geresnės kokybės jos produktą.

79

Šešta, ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje nurodžiusi, kad „eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas pats savaime nėra lemiamas ekonominės žalos rodiklis“, Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, pagal kurią ši institucija privalo atsižvelgti į „esamo dempingo skirtumo dydį“. Priešingai, nei teigia Komisija, klausimas kyla ne dėl to, ar šiuo atveju šis dempingo skirtumas yra lemiamas, ar ne, o dėl to, ar jam buvo suteikta pakankamai svarbos arba tokia pati adekvati svarba vertinant žalą. Ieškovės mano, kad pagrindinis reglamentas įpareigoja Komisiją atsižvelgti į dempingo skirtumą ir šis visuomet turi būti apskaičiuojamas trumpesniu laikotarpiu. Taigi pagal pagrindinį reglamentą vertinant dempingo dydį nereikalaujama įvertinti „tendencijų bėgant laikui“.

80

Be to, toks pat vertinimas taikytinas ir per mažai kainai, kuri turi būti įvertinta pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Tačiau ginčijamame sprendime nėra jokios nuorodos į šį veiksnį, išskyrus 141 ir 150 konstatuojamąsias dalis, kuriose šis veiksnys atmetamas rimtai nevertinus jo poveikio, nepaisant to, kad buvo nustatytas 10,3 % kainų mažinimas.

81

Septinta, Komisija nenagrinėjo Hangzhou Bioking importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės pardavimų apimčiai. Kainų spaudimas dėl importo dempingo kaina nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos lėmė kainų kritimą 76 % ir didelį pardavimų apimties ir rinkos dalių sumažėjimą. Be to, Hangzhou Bioking pardavimų apimtis didėjo, o Sąjungos vartojimas mažėjo. Ieškovės pažymi, kad nors 2011–2014 m. Sąjungos vartojimas sumažėjo 11 %, Hangzhou Bioking importas bendrai paėmus padidėjo 25 %, o tai reiškia, kad ši bendrovė sugebėjo paneigti rinkos taisykles. Be to, ieškovės mano, kad nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 30 %, o vartojimas sumažėjo 11 %. Todėl likę 19 % pardavimų apimties buvo prarasta tiesiogiai perimant jas bendrovei Hangzhou Bioking.

82

Galiausiai, aštunta, dėl Komisijos pastabų, susijusių su Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų sumažėjimu, ieškovės pripažįsta, kad gamybos apimtis sumažėjo 14 %, o paklausa sumažėjo 11 %. Vis dėlto, kadangi Sąjungos pramonė išlaikė arba padidino savo pardavimų apimtį eksportui, gamyba sumažėjo ne taip pastebimai. Ieškovės mano, kad bet kokiu atveju reikia atmesti Komisijos paaiškinimus dėl Sąjungos pramonės gamybos apimties ir vartojimo Sąjungoje, nes šie du rodikliai nesusiję, kadangi pirmasis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, o antrasis 2011–2013 m. didėjo, tačiau vėliau vėl sumažėjo.

83

Komisija ginčija ieškovių argumentus.

84

Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 38 punkte, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį nustatant žalą Sąjungos pramonei turi būti objektyviai ištirti, pirma, importo dempingo kaina apimtis ir poveikis panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje ir, antra, tokio importo poveikis Sąjungos pramonei.

85

Dėl minėto importo apimties ir jo poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyti rodikliai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant šį tyrimą, patikslinant, kad vienas ar keli iš šių rodiklių savaime nėra lemiami.

86

Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje patikslinama, kad nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį tiriamai Sąjungos pramonei reikia įvertinti visus svarbius šią pramonę veikiančius ekonominius veiksnius ir rodiklius. Šioje nuostatoje pateikiamas įvairių veiksnių, į kuriuos galima atsižvelgti, sąrašas ir nurodoma, kad šis sąrašas nėra išsamus ir kad vienas ar keli iš šių veiksnių nebūtinai yra lemiami vertinimo elementai (2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo CHEMKir KF / Taryba, C‑13/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:780, 56 punktas; 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Transnational Company Kazchrome ir ENRC Marketing / Taryba, C‑10/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:865, 20 punktas ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 32 punktas). Taigi šia nuostata Sąjungos institucijoms suteikiama plati diskrecija nagrinėti ir įvertinti įvairius veiksnius (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 61 punktą).

87

Todėl šias nuostatas vertinant kartu reikia nustatyti, ar Komisija, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo nuspręsti, kad Sąjungos pramonei nepadaryta didelės žalos.

88

Pirmiausia dėl tvirtinimo, kad Komisija per daug dėmesio skyrė ekonominiams veiksniams, susijusiems su bendra finansine situacija, konkrečiai, Sąjungos pramonės pelningumui, pinigų srautams ir investicijų grąžai, ieškovės tvirtina, kad lemiamą reikšmę turintys rodikliai yra Sąjungos pramonės pardavimų apimtis, gamybos apimtis ir Sąjungos pajėgumų panaudojimo lygis. Jos taip pat nurodo kitus rodiklius, konkrečiai – dempingo apimtį, Hangzhou Bioking kainų mažinimą, bendros importo apimties didėjimą, atsargų lygį, produktyvumą, augimą, darbo užmokestį ir investicijas, į kuriuos Komisija turėjo atsižvelgti.

89

Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 4.5.2 ir 4.5.3 punktų, Komisija išnagrinėjo visus pirmiau minėtus veiksnius. Iš tikrųjų dėl makroekonominių rodiklių, iš ginčijamo sprendimo 111–123 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija išnagrinėjo gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų panaudojimą, pardavimų apimtį, rinkos dalį, augimą, užimtumą, produktyvumą, dempingo skirtumo dydį ir atsistatymą po ankstesnio dempingo. Kalbant apie mikroekonominius rodiklius, reikia pasakyti, kad buvo nagrinėtos vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas sutelkti kapitalą.

90

Todėl Komisija ginčijamo sprendimo 140 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad „nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nustatytos tokių žalos rodiklių, kaip gamyba, pardavimo apimtis ir rinkos dalis, neigiamos tendencijos“, tačiau šios tendencijos „neturėjo neigiamo poveikio bendrai finansinei Sąjungos pramonės padėčiai“. Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, jog „priešingai, nustatyta, kad Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį nuosekliai didėjo ir netgi viršijo tikslinį pelną per tiriamąjį laikotarpį“. Be to, pagal minėtą konstatuojamąją dalį „kiti finansiniai rodikliai, kaip antai grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo“. Be to, kaip per posėdį nurodė Komisija, šie žalos rodikliai buvo nagrinėjami ginčijamo sprendimo 4.5.5 punkte, kuriame Komisija atsakė į suinteresuotųjų šalių pastabas ir kuris yra neatskiriama to sprendimo motyvavimo dalis.

91

Taigi, kalbant apie plačią diskreciją vertinant ekonominius duomenis, reikia konstatuoti, kad Komisija išnagrinėjo visų rodiklių reikšmingumą ir palygino nagrinėjamų rodiklių teigiamas ir neigiamas tendencijas.

92

Be to, kalbant apie argumentus dėl su importo apimtimi ir kainomis susijusių tendencijų, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodė ieškovės, ginčijamo sprendimo 47 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog Kinijos maleino rūgšties anhidrido vidaus rinka laikytina iškraipyta. Be to, neginčijama, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 88 ir 122 konstatuojamųjų dalių, nustatytas 42,8 % dempingo skirtumas viršijo de minimis ribą. Galiausiai, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 107 konstatuojamosios dalies, vidutinis svertinis kainų mažinimas buvo 10,3 %.

93

Vis dėlto, priešingai, nei tvirtina ieškovės, tokios išvados neįrodo didelės žalos, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

94

Konkrečiai kalbant apie dempingo skirtumo dydį, pasakytina, kad, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, į jį iš tikrųjų galima atsižvelgti vertinant visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius įtakos situacijai Sąjungos pramonėje. Vis dėlto Komisija ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje teisingai nurodė, kad gamintojo dempingo skirtumas pats savaime nėra lemiamas ekonominės žalos rodiklis. Kaip per posėdį pažymėjo Komisija, nė vienas iš šioje nuostatoje nurodytų rodiklių nėra pats savaime lemiamas Komisijai bendrai vertinant žalą.

95

Antra, kalbant apie kiekvieno rodiklio įvertinimą atskirai, dėl kainų vertinimo iš ginčijamo sprendimo 3 lentelės matyti, kad vidutinė dempingo kaina importuojamo produkto kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 35 %. O ginčijamo sprendimo 7 lentelėje nurodoma, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo kaina padidėjo 19 %. Taigi iš to matyti, kad Hangzhou Bioking kainos padidėjo daugiau nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos, todėl skirtumas tarp šių kainų sumažėjo. Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 7 lentelės ir 127 konstatuojamosios dalies, per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinių Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainų padidėjimas 19 % buvo reikšmingesnis nei gamybos sąnaudų padidėjimas (9 % jos atveju). Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė Komisija, tokia išvada patvirtina, jog Hangzhou Bioking importo kainos nedarė kainų spaudimo.

96

Be to, kalbant apie ieškovių tvirtinimą, kad kainų augimas neturi reikšmės, reikia pažymėti, jog kaina yra pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma žala Sąjungos pramonei. Komisija tvirtina, kad kainų mažinimo skirtumas sumažėjo iki ir po tiriamojo laikotarpio. Taigi Komisija teisingai nusprendė, kad toks sumažėjimas buvo teigiama tendencija, į kurią reikėjo atsižvelgti vertinant žalą.

97

Kalbant apie nagrinėjamo importo apimties ir rinkos dalių kitimą, matyti, kad iš tikrųjų Hangzhou Bioking importas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %, todėl, atsižvelgiant į bendrą vartojimo Sąjungoje sumažėjimą 11 % tuo pačiu laikotarpiu (ginčijamo sprendimo 1 lentelė), Hangzhou Bioking rinkos dalis padidėjo 41 % (žr. ginčijamo sprendimo 101 ir 102 konstatuojamąsias dalis). Vis dėlto, kaip ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje nurodė Komisija, rinkos dalis ir importo apimtis nėra vieninteliai veiksniai, kurie buvo išanalizuoti siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei padaryta didelė žala, ar ne. Šiuo klausimu, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 2 lentelės ir 101 konstatuojamosios dalies, nagrinėjamo produkto Hangzhou Bioking importo dempingo kaina į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %, o 10 lentelėje nurodoma, kad Sąjungos gamintojų pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo ženkliai ir pasiekė 10 % tiriamuoju laikotarpiu. Šioje situacijoje, nepaisant padidėjusio Hangzhou Bioking importo, Sąjungos gamintojų pelningumas padidėjo.

98

Be to, kalbant apie Sąjungos pramonės rinkos dalį, jos kitimas, aišku, yra reikšmingas veiksnys vertinant, ar buvo padaryta didelė žala minėtai pramonei (2007 m. kovo 14 d. Sprendimo Aluminium Silicon Mill Products / Taryba, T‑107/04, EU:T:2007:85, 65 punktas). Nagrinėjamu atveju Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 21 % ir šio laikotarpio pabaigoje sudarė 44 %, kaip tai matyti iš Bendrojo Teismo pritaikytos tyrimo priemonės (žr. šio sprendimo 19 punktą). Taigi Komisija negalėjo ginčijamo skundžiamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai nuspręsti, kad ši rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu išliko pakankamai didelė.

99

Dėl ieškovių teiginio, kad Komisija neteikė jokios reikšmės neišvengiamos Hangzhou Bioking gamybos apimties plėtros poveikiui Sąjungos pramonės pelningumui ir kitiems finansiniams rodikliams, kurie artimiausiu metu blogės, reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį žalos nustatymas inicijavus procedūrą reikalauja, kad būtų įrodyta, jog egzistuoja „[didelė] žala [Sąjungos] pramonei, [didelės] žalos grėsmė [Sąjungos] pramonei arba [didelės] kliūtys tai pramonei kurtis“. Kadangi Sąjungos gamintojų pateiktas skundas buvo grindžiamas, jų nuomone, jau esama didele žala Sąjungos pramonei, Komisija nagrinėjo, ar ši žala gali būti nustatyta nagrinėjamuoju laikotarpiu. Iš tikrųjų, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 6 ir 141 konstatuojamųjų dalių, Komisijos analizė apėmė tik didelę žalą Sąjungos pramonei, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, tačiau nebuvo vertinami būsimi Kinijos eksportuotojų gamybiniai pajėgumai. Ieškovių argumentai grindžiami galima Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybinių pajėgumų plėtra ateityje, kuri svarbi atliekant tyrimą dėl didelės „žalos grėsmės“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį. Todėl ieškovių argumentai dėl prospektyvios Sąjungos pramonės analizės šiuo atveju neturi reikšmės.

100

Trečia, dėl ieškovų argumento, kad Komisija rėmėsi tik Sąjungos pramonės pelningumu, pinigų srautais ir investicijų grąža, nes tik šie rodikliai turėjo teigiamą tendenciją, pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 91 punkte, Komisija ginčijamame sprendime atsižvelgė į visus atliekant tyrimą reikšmingus duomenis. Taip pat, kaip nurodo Komisija, pelningumas yra vienas iš lemiamų veiksnių vertinant žalą. Galiausiai, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 135 konstatuojamosios dalies, Sąjungos pramonės „pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo: jis pasiekė 10 % tiriamuoju laikotarpiu ir viršijo 8 % tikslinį pelną šiame sektoriuje“. Reikia pažymėti, kad, viena vertus, toks padidėjimas yra didelis ir, kita vertus, jį reikia vertinti ne atskirai, o atsižvelgiant į kitus teigiamus ekonominius rodiklius, kaip pinigų srautai, investicijų grąža ir užimtumo lygis, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 119–139 konstatuojamųjų dalių.

101

Ieškovės, kaltindamos Komisiją nepakankamai motyvavus ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su paaiškinimu, kaip Sąjungos pramonės veiklos rezultatų sumažėjimą kompensavo bendro pelningumo pagerėjimas, savo argumentais iš tikrųjų siekia užginčyti patį Komisijos atliktą ekonominių duomenų vertinimą. Tačiau Bendrasis Teismas nurodo, jog iš ginčijamo sprendimo 139–119 konstatuojamųjų dalių analizės matyti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos vertindama minėtus rodiklius.

102

Papildomai reikia priminti, kad motyvai, kurių reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir parodyti aiškią ir vienareikšmę aktą priėmusios institucijos argumentaciją tam, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti, kuo pagrįsta priimta priemonė, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Fliesen‑Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 75 punktas).

103

Šį reikalavimą reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, pirmiausia akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir interesą gauti paaiškinimų, kurį gali turėti šio akto adresatai arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodomos visos svarbios teisinės ir faktinės aplinkybės; vertinant, ar motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti ne tik į jų tekstą, bet ir į kontekstą, taip pat į visas šį klausimą reglamentuojančias teisės normas (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Fliesen‑Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 76 punktas).

104

Be to, reikia pažymėti, kad institucijos neprivalo priimti pozicijos dėl visų suinteresuotųjų asmenų pateiktų argumentų, pakanka išdėstyti esminės reikšmės turinčias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, susijusius su sprendimu (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 11 d. Sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija, C‑404/04 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:6, 30 punktą).

105

Nagrinėjamu atveju motyvai, dėl kurių Komisija nusprendė, kad tam tikri žalos rodikliai neturėjo neigiamo poveikio bendrai Sąjungos pramonės finansinei situacijai, o kiti rodikliai augo, yra nurodyti ginčijamo sprendimo 140, 141 ir 148–160 konstatuojamosiose dalyse. Komisija jose aiškiai nurodė priežastis, kodėl ji nusprendė, kad Sąjungos pramonė nepatyrė didelės žalos dėl Hangzhou Bioking importo. Todėl ginčijamas sprendimas šiuo klausimu yra pakankamai motyvuotas.

106

Ketvirta, dėl ieškovių tvirtinimo, kad Komisija nagrinėjo tik vieną Sąjungos pramonės segmentą, reikia pažymėti, kad šis kaltinimas buvo išnagrinėtas nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą. Iš tikrųjų iš šio sprendimo 60 punkto matyti, kad ieškovės neįrodė, kodėl Komisijos imtis lėmė, kad ši institucija, vertindama, ar buvo padaryta didelė žala Sąjungos pramonei, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

107

Penkta, nors Sąjungos pramonė, siekdama kovoti su dempingu, ėmėsi gynybos strategijos, vis dėlto šios strategijos poveikis buvo atitinkamų gamintojų pelningumo padidėjimas. Todėl ieškovių argumentai, kad Komisija neatsižvelgė į šią strategiją, neleidžia paneigti ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl didelės žalos nebuvimo pagrįstumo.

108

Šešta, dėl argumento, susijusio su tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į dempingo skirtumą, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 94 punkte, nors iš tikrųjų į šį skirtumą turi būti atsižvelgiama nustatant žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, vis dėlto tai veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti nustatant dempingą, o tai yra kita sąlyga nei ta, kuri turi būti taikoma vertinant žalą, kai nustatomos antidempingo priemonės.

109

Dėl atsižvelgimo į kainų mažumą, palyginti su taikomomis Sąjungos pramonėje, reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 105 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad „nagrinėjamojo produkto importo iš [Hangzhou] Bioking kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %“, kad jos „2011–2013 m. padidėjo 43 %, o nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 8 %“. Komisija nustatė, kad Hangzhou Bioking importo į Sąjungos rinką dempingo kaina kainų vidutinis svertinis mažinimo skirtumas buvo 10,3 %. Atsižvelgdama į tai ir ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje darydama aiškią nuorodą į Sąjungos pramonės kainų mažinimą, Komisija padarė išvadą, kad didelės žalos padaryta nebuvo. Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija atsižvelgė į šį veiksnį. Kadangi ieškovės ginčija šiam veiksniui suteiktą svarbą, reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį vienas ar keli šioje nuostatoje nurodyti veiksniai nebūtinai yra lemiami vertinimo elementai. Taigi kainų mažinimo skirtumas pats savaime nėra lemiamas žalos ekonominis rodiklis.

110

Septinta, kalbant apie ieškovių tvirtinimą, kad kainos „nuo 2013 m. iki nagrinėjamojo laikotarpio krito 76 %“, jos pačios nurodo, kad Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 56 %. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 125 konstatuojamosios dalies, ši kaina iš tikrųjų nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 56 %. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ji per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 19 %. Be to, kaip buvo konstatuota ginčijamo sprendimo 127 konstatuojamojoje dalyje ir nurodyta šio sprendimo 95 punkte, vidutinės vieneto pardavimo kainos padidėjimas 19 % per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didesnis nei gamybos sąnaudų padidėjimas 9 % per tą patį laikotarpį, o tai rodo, kad Hangzhou Bioking importo daromas kainų spaudimas nesutrukdė Sąjungos pramonei padidinti vieneto kainą.

111

Aštunta, dėl gamybos apimties sumažėjimo reikia pažymėti, kad ši apimtis iš tikrųjų nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 %, tačiau nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos stabilizavosi, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 4 lentelės. Vis dėlto, kaip teisingai nurodė Komisija, ši aplinkybė turi būti vertinama atsižvelgiant į vartojimo sumažėjimą 11 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip tai nurodyta šio sprendimo 97 punkte. Tokiomis aplinkybėmis galima konstatuoti, kad didžiąją dalį Sąjungos pramonės gamybos apimties sumažėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį lėmė sumažėjęs vartojimas.

112

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kurie leistų paneigti Komisijos išvadą dėl žalos Sąjungos pramonei nebuvimo, pagrįstą visais svarbiais rodikliais. Todėl reikia daryti išvadą, kad nors Komisija ir atliko Sąjungos pramonės rinkos dalies vertinimą (žr. šio sprendimo 98 punktą), ji nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos atlikdama bendrą visais antrajame ieškinio pagrinde nurodytais veiksniais grindžiamą vertinimą dėl didelės žalos.

113

Todėl reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą ir visą ieškinį.

114

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, jos turi padengti Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia: