EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. liepos 21 d.
WQ
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Atestacijos procedūra — 2014 m. procedūra — Ieškovo neįtraukimas į pareigūnų, atrinktų dalyvauti mokymo programoje, sąrašą — Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 a straipsnis“
Dalykas:
Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo WQ prašo panaikinti 2015 m. kovo 27 d. Europos Parlamento paskyrimų tarnybos sprendimą neįtraukti jo pavardės į pareigūnų, atrinktų dalyvauti mokymo programoje, sąrašą per 2014 m. atestacijos procedūrą.
Sprendimas:
Atmesti ieškinį. WQ padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Parlamento patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
Pareigūnai – Atestacijos procedūra – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45a straipsnis)
Pareigūnai – Atestacijos procedūra – Išankstinė kandidatų atranka – Kriterijai – Institucijų diskrecija – Atsižvelgimas į bent vienų metų trukmės kursus, už kuriuos gautas valstybėje narėje pripažintas diplomas – Diskriminacijos nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45a straipsnis)
Atsižvelgiant į plačią diskreciją, kurią turi administracija, kai vertina ir lygina kandidatų nuopelnus per bet kurią atrankos procedūrą, kalbant konkrečiai, per Pareigūnų tarnybos nuostatų 45a straipsnyje numatytą atestacijos procedūrą, Tarnautojų teismo kontrolė šioje srityje turi apsiriboti klausimu, ar, atsižvelgiant į informaciją, kuria administracija grindė savo vertinimą, ji veikė protingai ir nesinaudojo diskrecija akivaizdžiai klaidingai arba siekdama kitų tikslų nei tie, kuriems ši diskrecija jai buvo suteikta. Taigi Tarnautojų teismas negali pakeisti administracijos atlikto kandidatų nuopelnų ir kvalifikacijos vertinimo savuoju, jeigu jokia byloje esanti informacija neleidžia teigti, kad administracija, vertindama šiuos nuopelnus ir kvalifikaciją, padarė akivaizdžią klaidą.
Be to, nors paskyrimų tarnyba atrinkdama kandidatus turi plačią diskreciją, ji privalo paisyti paskelbto kvietimo teikti paraiškas teksto.
(žr. 22 ir 23 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Bouteiller / Komisija, 324/85, EU:C:1987:59, 6 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Tas / Komisija, F‑12/05, EU:F:2006:68, 43 punktas; 2009 m. gegužės 6 d. Sprendimo Campos Valls / Taryba, F‑39/07, EU:F:2009:45, 43 punktas; 2010 m. vasario 25 d. Sprendimo Pleijte / Komisija, F‑91/08, EU:F:2010:13, 61 punktas ir 2014 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Migliore / Komisija, F‑110/13, EU:F:2014:257, 90 punktas.
Sąjungos viešosios tarnybos teisėje taikomas vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi asmenų kategorijos, kurių faktinė ir teisinė padėtis iš esmės nesiskiria, vertinamos skirtingai ir toks skirtingas vertinimas nėra objektyviai pateisinamas.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad skirtingu požiūriu, pateisintu objektyviais ir pagrįstais kriterijais, proporcingais šiuo skirtumu siekiamam tikslui, nepažeidžiamas vienodo požiūrio principas.
Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotasis asmuo nedalyvavo akademinės įstaigos ar profesinės organizacijos organizuotuose bent vienų metų trukmės kursuose, kuriuos baigus išduodamas valstybėje narėje pripažintas diplomas, todėl negavo balo pagal šį kriterijų, numatytą kvietime teikti paraiškas atestacijos procedūrai esančioje pareigų paskirstymo lentelėje, jo faktinė padėtis skiriasi nuo kandidato, galinčio įrodyti, kad dalyvavo tokiuose kursuose. Taigi paskyrimų tarnyba nepažeidė vienodo požiūrio principo.
(žr. 26–28 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, C‑443/07 P, EU:C:2008:767, 76 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. kovo 16 d. Sprendimo Afari / ECB, T‑11/03, EU:T:2004:77, 65 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. sausio 23 d. Sprendimo Chassagne / Komisija, F‑43/05, EU:F:2007:14, 91 punktas ir 2010 m. vasario 25 d. Sprendimo Pleijte / Komisija, F‑91/08, EU:F:2010:13, 36 punktas.