30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/39


2016 m. lapkričio 25 d.Xellia Pharmaceuticals ApS, Alpharma, LLC, anksčiau Zoetis Products LLC, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-471/13 Xellia Pharmaceuticals ApS, Alpharma/Europos Komisija

(Byla C-611/16 P)

(2017/C 030/43)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Xellia Pharmaceuticals ApS, Alpharma, LLC, anksčiau Zoetis Products LLC, atstovaujamos solisitoriaus D.W. Hull

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Iš dalies arba visiškai panaikinti teismo sprendimą.

Iš dalies arba visiškai panaikinti administracinį sprendimą.

Panaikinti arba žymiai sumažinti baudą.

Šių reikalavimų netenkinus – grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo teisinius argumentus.

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame teisme ir Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės nurodo devynis apeliacinio skundo pagrindus, grindžiamus Bendrojo Teismo padarytomis teisės klaidomis.

1.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Alpharma buvo potenciali konkurentė tuomet, kai jos produktais buvo pažeidžiami Lundbeck patentai. Nesant įrodymų, kad Lundbeck patentai buvo silpni, patentai laikytini galiojančiais, o patentą pažeidžiančio produkto pateikimas rinkai – neteisėtu.

2.

Nors pripažinta, kad Alpharma tik prieš pat taikos sutarties sudarymą sužinojo, kad bus išduotas Lundbeck patentas ir kad jos produktai pažeidė Lundbeck patentus, Bendrasis Teismas nevertino, ar Komisija įrodė, kad Alpharma patekimas į rinką tebebuvo ekonomiškai perspektyvi strategija, atsižvelgiant į šias papildomas patekimo į rinką kliūtis. Vietoj to Bendrasis Teismas rėmėsi sprendime nepateiktais įrodymais ir neteisingai perkėlė apeliantėms įrodinėjimo naštą, kad būtų paneigtas Komisijos kaltinimas, kad Alpharma buvo potenciali konkurentė.

3.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų siekdamas nustatyti, ar taikos sutartis buvo konkurencijos apribojimas „pagal tikslą“, nes nevertino, ar Komisija įrodė, kad pakankamai tikėtina, jog taikos sutartis turės neigiamą poveikį, ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad Komisija neturėjo ankstesnės patirties su tokios rūšies taikos sutartimis dėl patentų.

4.

Bendrasis Teismas nevertino, ar Komisija įrodė kaltinimą, jog taikos sutartyje nustatyti apribojimai viršijo Lundbeck patentų galiojimo ribas.

5.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų vertindamas, ar Komisijos tyrimas užtruko pernelyg ilgai, ir pažeidė apeliančių teises į gynybą.

6.

Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes patvirtino Komisijos sprendimą adresuoti savo sprendimą bendrovei Zoetis (dabar – Alpharma LLC), o ne bendrovei Merck Generics Holding GmbH, nepaisant to, kad Komisija sprendime nenurodė jokio pagrindo, pagal kurį būtų galima diferencijuoti šių abiejų bendrovių situacijas.

7.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pripažino, kad taikos sutarties sudarymo momentu teisinė padėtis buvo pakankamai aiški ir todėl apeliantės galėjo aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai veikti.

8.

Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes patvirtino sprendimą, nepaisant to, kad Komisija, skirdama baudą, aiškiai neatsižvelgė į inkriminuojamo kaltinimo sunkumą, kaip to reikalaujama Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 3 dalyje.

9.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai nustatinėjo reikšmingus metus siekdamas apskaičiuoti A. L. Industrier paskirtos baudos 10 % viršutinę ribą.


(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).