2016 m. rugsėjo 23 d. Olga Stanislavivna Yanukovych, Viktor Viktorovych Yanukovych paveldėtojos, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-347/14, Olga Stanislavivna Yanukovych/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-505/16 P)

(2016/C 441/15)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Olga Stanislavivna Yanukovych, Viktor Viktorovych Yanukovych įpėdinė, atstovaujama QC T. Beazley

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2016 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) nutartį byloje T-347/14 tiek, kiek nurodyta 6 ir 7 apeliacinio skundo punktuose, t. y:

—	nutarties rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus,

—	2016 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) nutarties byloje T-347/14 rezoliucinės dalies 3 punktą, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad pagal šį 3 punktą Europos Sąjungos Taryba įpareigojama padengti tik apeliantės, o ne mirusiojo patirtas išlaidas,

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad būtų surengta žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas, arba:

—

patenkinti apeliantės reikalavimus, pateiktus vykstant procesui Bendrajame Teisme tiek, kiek nurodyta apeliacinio skundo 6 ir 7 punktuose, t. y. panaikinti 2015 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/143 (1), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119, 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/138 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014, 2015 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/364 (3) ir 2015 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357 (4), kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014, tiek, kiek šios priemonės susijusios su Viktor Viktorovych Yanukovych, ir

—	jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Bendrasis Teismas to dar nepadarė, priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos tiek apeliantės, tiek mirusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kiek jos susijusios su ieškinyje pareikštu reikalavimu panaikinti,

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos apeliantės ir mirusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kiek jos susijusios su pareiškime dėl reikalavimų patikslinimo nurodytu reikalavimu panaikinti,

—	bet kuriuo atveju priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 84, 89 ir 92 punktuose priėjo prie išvados, kad pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo nepriimtinas dėl to, kad mirusiojo vardu pateiktas po jo mirties. Teismas neteisingai nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo priimtinumas turi būti vertinamas tik atsižvelgiant į padėtį, buvusią pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo pateikimo momentu. Vis dėlto pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo turėjo būti vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

Antra, net jeigu Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo priimtinumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant tik į padėtį, buvusią jo pateikimo momentu, jis padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo iš esmės buvo pateiktas ne apeliantės vardu. Iš pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo, vertinant kartu su kitais Bendrajam Teismui pateiktais dokumentais, aiškiai matyti, kad jis mirusiojo vardu buvo pateiktas apeliantės, kaip faktinės mirusiojo įpėdinės ir paveldėtojos, arba jos pavedimu. Pats pareiškimas buvo priimtinas atsižvelgiant į faktines aplinkybes jo pateikimo momentu. Priėjęs prie kitokios išvados, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą iškreipdamas jam pateiktus įrodymus.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatskyrė i) pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo priimtinumo ir ii) antrojo ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo. Bendrasis Teismas: 1) neteisingai neatsižvelgė į tai, kad jis, kiek tai susiję su pareiškimu dėl reikalavimų patikslinimo, sustabdė procesą, 2) priėjo prie neteisingos išvados, kad tai, ar pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo priimtinas, turi būti sprendžiama atsižvelgiant tik į padėtį, buvusią pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo momentu, 3) neteisingai neatsižvelgė į faktą, kad pagal Ukrainos paveldėjimo teisę įpėdinis nustatomas praėjus šešiems mėnesiams po mirties, tačiau atgaline data, ir 4) todėl iš apeliantės, visų pirma kaip įpėdinės ir paveldėtojos, neteisingai ir nepagrįstai atėmė teisę kreiptis į teismą dėl 2015 m. dokumentų užginčijimo.

(1) 2015 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 24, p. 16).

(2) 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 24, p. 1).

(3) 2015 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 62, p. 25).

(4) 2015 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 62, p. 1).