21.11.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 428/4 |
2016 m. rugpjūčio 4 d.Wolf Oil Corp. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo (vienas teisėjas) priimto sprendimo byloje T-34/15, Wolf Oil Corp./Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba
(Byla C-437/16 P)
(2016/C 428/05)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Wolf Oil Corp., atstovaujama advokatų P. Maeyaert, J. Muyldermans
Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2016 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-34/15, |
— |
nurodyti EUIPO ir pirmojoje instancijoje į bylą įstojusiai šaliai padengti jų pačių ir Wolf Oil bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacinio skundu apeliantė (Wolf Oil) prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2016 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo sprendimą Wolf Oil/EUIPO – SCT Lubricants (CHEMPIOIL) (T-34/15, neskelbtas Rink., EU:T:2016:330) (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė Wolf Oil ieškinį dėl 2014 m. spalio 31 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1596/2013-5). Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindais.
Remdamasi pirmuoju pagrindu Wolf Oil tvirtina, kad skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas ir jame iškraipyti įrodymai, nes jame nepateiktas atsakymas į tam tikrus argumentus ir neatitikimus, kuriuos Wolf Oil nurodė siekdama paremti pagrindą, pagal kurį EUIPO neteisingai taikė galimybę supainioti [Reglamento dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (1) (neseniai pakeisto Reglamentu Nr. 2015/2424 (2)), 8 straipsnio 1 dalies b punktas].
Remdamasi antruoju pagrindu Wolf Oil tvirtina, kad skundžiamu sprendimu pažeistas Reglamento dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktas, nes buvo neteisingai taikyti su galimybe supainioti susiję principai. Pagrindą sudaro trys dalys. Dvi pirmos antrojo pagrindo dalys susijusios su klaidingu taisyklės, nusistovėjusios Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje, pagal kurią dviejų prekių ženklų konceptualūs skirtumai tam tikra apimtimi gali atsverti minėtų prekių ženklų vizualius ir fonetinius panašumus, aiškinimu. Remiantis trečia antrojo pagrindo dalimi ginčijamas skundžiamas sprendimas dėl to, kad visapusiškai vertinant galimybę supainioti nebuvo atsižvelgta į realų prekių ženklo naudojimą rinkoje.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).
(2) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2424, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (OL L 341, p. 21).