|
11.7.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 251/18 |
2016 m. gegužės 10 d.Kühne + Nagel International AG ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 29 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-254/12, Kühne + Nagel International AG ir kt./Europos Komisija
(Byla C-261/16 P)
(2016/C 251/19)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantės: Kühne + Nagel International AG, Kühne + Nagel Management AG, Kühne + Nagel Ltd, Kühne + Nagel Ltd, Kühne + Nagel Ltd, atstovaujamos advokatų U. Denzel, C. von Köckritz ir C. Klöppner
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės teismo prašo:
|
1) |
panaikinti 2016 m. vasario 29 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimą byloje T-254/12; |
|
2) |
panaikinti 2012 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimo C (2012) 1959 final byloje COMP/39462 – Tranzitas, 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 3 straipsnį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą tiek, kiek tai susiję su apeliantėmis; |
|
3) |
panaikinti ar labai sumažinti apeliantėms šiuo sprendimu paskirtas baudas; |
|
4) |
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantės savo apeliacinį skundą grindžia penkiais teisiniais pagrindais:
Pirma, Bendrasis Teismas neteisingai rėmėsi principu, kad NES ir AMS veiksmai prieštaravo SESV 101 straipsniui. Tačiau SESV 101 straipsnis netaikomas tokiems veiksmams, nes jie negalėjo paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos.
Antra, apeliantėms paskirtų baudų apskaičiavimas yra neteisingas. Buvo nustatyti konkurencijos teisei prieštaraujantys veiksmai, kiek tai susiję su tam tikromis išlaidomis („fees“ arba „surcharges“). Šiuo atveju Bendrasis Teismas turėjo nustatyti baudos dydį tik atsižvelgdamas į šias sumas. Tačiau Bendrasis teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisija, įtraukusi kitas pajamas (visų pirma frachto tarifus) apskaičiuodama baudą, pažeidė Baudų skaičiavimo gairių 13 punktą. Bendrasis Teismas, netiesiogiai taikydamas tą patį metodą po to, kai pasinaudojo savo neribota jurisdikcija, pats padarė vertinimo klaidą vykdydamas šią kontrolę.
Trečia, Bendrais teismas pažeidė vienodo požiūrio principą. K+N nedirba, priešingai nei kiti vežėjai, taikydama konsolidacijos modelį, bet ekonominiu požiūriu daugiau nei 90 % sandorių ji yra klasikinis tarpininkas. Dėl šių labai svarbių veiklos modelių skirtumų Bendrasis Teismas turėjo padaryti skirtumą ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų. Visų pirma Bendrasis Teismas turėjo panaikinti Komisijos baudos skaičiavimą ir apeliantėms paskirti baudą, pagrįstą pajamomis ir nagrinėjamų „fees“ arba „surcharges“.
Ketvirta, Bendrojo Teismo paskirta bauda yra visiškai neproporcinga. Bauda, kurią patvirtino Bendrasis Teismas, akivaizdžiai per didelė ir nepateisinama atgrasymo priežastimis.
Penkta, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į išimtį, taikomą oro transportui, todėl neteisingai nusprendė, kad SESV 101 straipsnis taikomas NES ir AMS.