29.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 111/14

1.

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (1), 29 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šiame straipsnyje įtvirtintas metodas taikytinas taip pat tuomet, kai prekės importuotos ir išleistos į laisvą apyvartą Bendrijos muitų teritorijoje kaip pasekmė to, jog per tranzito procedūrą prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros, ir tai yra importo muitais apmokestinamos prekės, kurios parduotos siekiant eksportuoti ne į Bendrijos muitų teritoriją, o už Bendrijos teritorijos ribų?

2.

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 30 straipsnio 1 dalyje pavartotą prieveiksmį „paeiliui“, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę į gerą administravimą, kartu su administracinių aktų motyvavimo principu, reikia aiškinti taip: kad galėtų padaryti išvadą, jog taikytinas 31 straipsnyje nurodytas metodas, muitinė turi pareigą kiekviename administraciniame akte argumentuoti, kodėl konkrečiomis aplinkybėmis negali būti taikomi 29 arba 30 straipsniuose numatyti prekių muitinės vertės nustatymo metodai?

3.

Ar tam, kad nebūtų taikomas Muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a punktas, pakanka, jog muitinė nurodytų, jog neturi reikiamos informacijos, ar muitinė privalo pareikalauti informacijos iš gamintojo?

4.

Ar muitinė turi motyvuoti, kodėl nenaudojo Muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose numatytų metodų, jei ji nustato panašių prekių kainą remdamasi Reglamento Nr. 2454/93 (2) 151 straipsnio 3 dalimi?

5.

Ar muitinės sprendime turi būti išsamiai nurodyta, kokią informaciją galima gauti Bendrijoje, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 31 straipsnį, ar tai ji gali padaryti vėliau, pateikdama išsamius įrodymus vykstant procesui?