18.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/11

2016 m. sausio 18 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Visser Vastgoed Beleggingen BV/Raad van de gemeente Appingedam

(Byla C-31/16)

(2016/C 136/16)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Visser Vastgoed Beleggingen BV

Atsakovė: Raad van de gemeente Appingedam

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Paslaugų direktyvos (1) 4 straipsnio 1 punkte pavartota sąvoka „paslauga“ aiškintina taip, kad mažmeninė prekyba (tokių prekių kaip batai ir rūbai pardavimas vartotojams) yra paslauga, kuriai, remiantis Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi, taikomos šios direktyvos nuostatos?

2.

8 punkte nurodytos teisės normos tikslas – siekiant užtikrinti gyvenimo kokybę miesto centre ir išvengti tuščių patalpų centrinėje miesto dalyje, neleisti tam tikrų mažmeninės prekybos formų, pavyzdžiui, batų ir rūbų prekybos, už miesto centro ribų. Ar nuostata, kurioje įtvirtinta tokia teisės norma, atsižvelgiant į Paslaugų direktyvos 9 konstatuojamąją dalį, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, nes tokios nuostatos laikytinos „[nuostatomis dėl] miesto ir kaimo planavim[o] <…>, kuri[os] konkrečiai nereglamentuoja arba neturi konkretaus poveikio paslaugų teikimo veiklai, tačiau kurių privalo laikytis paslaugų teikėjai, vykdydami savo ekonominę veiklą, taip, kaip asmenys veikdami savo vardu“?

3.

Ar prielaidai, jog situacija susijusi su tarptautiniu elementu, pakanka, kad jokiu būdu negalima atmesti to, jog konkrečioje vietoje galėtų įsikurti mažmeninės prekybos įmonė iš kitos valstybės narės arba mažmeninės prekybos įmonės paslaugų gavėjas galėtų būti iš kitos valstybės narės, ar tam turėtų egzistuoti realios faktinės aplinkybės?

4.

Ar Paslaugų direktyvos III skyrius („Įsisteigimo laisvė“) taikomas visiškai vidaus situacijoms, ar nagrinėjant klausimą dėl galimybės taikyti šį skyrių galioja Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas esant visiškai vidaus situacijoms?

5.

a)

Ar į detalųjį planą įtraukta teisės norma, pavyzdžiui, nurodyta 8 punkte, patenka į sąvokos „reikalavimas“, kaip ji suprantama pagal Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 7 punktą ir 14 straipsnio 5 punktą, taikymo sritį, o ne į sąvokos „leidimų išdavimo tvarka“, kaip ji suprantama pagal Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 6 punktą ir 9 bei 10 straipsnius?

b)

Ar pagal Paslaugų direktyvos 14 straipsnio 5 punktą (jeigu teisės norma, pavyzdžiui, nurodyta 8 punkte, patenka į sąvokos „reikalavimas“ taikymo sritį) arba Paslaugų direktyvos 9 ir 10 straipsnius (jeigu teisės norma, pavyzdžiui, nurodyta 8 punkte, patenka į sąvokos „leidimų išdavimo tvarka“ taikymo sritį) savivaldybės administracijai draudžiama priimti tokią teisės normą, kaip nurodytoji 8 punkte?

6.

Ar tokia teisės norma, kaip nurodytoji 8 punkte, patenka į SESV 34–36 arba 49–55 straipsnių taikymo sritį ir, jeigu taip, ar tuomet taikytinos Teisingumo Teismo pripažintos išimtys, jeigu jos yra proporcingos?

(1)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, p. 36).