Byla C‑672/16

Imofloresmira – Investimentos Imobiliários SA

prieš

Autoridade Tributária e Aduaneira

(Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis – PVM direktyva – Nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos ar nuomos sandorių neapmokestinimas – Apmokestinamųjų asmenų teisė pasirinkti apmokestinti tam tikrus sandorius – Įgyvendinimas valstybėse narėse – Pirkimo mokesčio atskaita – Naudojimas apmokestinamojo asmens apmokestinamiesiems sandoriams – Pirminės atskaitos tikslinimas – Neleistinumas“

Santrauka – 2018 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

  1. Mokesčių teisės aktų suderinimas–Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema–Perkant sumokėto mokesčio atskaita–Pirminės atskaitos tikslinimas–Veiksnių, kuriais remiantis buvo apskaičiuota atskaitytina mokesčio suma, kaita–Sąvoka–Aplinkybės, nepriklausančios nuo apmokestinamųjų asmenų valios–Įtraukimas–Sąlyga–PVM direktyva nustatytą sistemą pagrindžiančių pagrindinių principų paisymas–Teisės į atskaitą ribojimas, vadovaujantis atskaitos tikslinimo srityje taikytinomis nuostatomis arba panaikinant jau įgytą teisę į atskaitą–Neleistinumas

    (Tarybos direktyvos 2006/112 185 straipsnio 1 dalis)

  2. Mokesčių teisės aktų suderinimas–Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema–Perkant sumokėto mokesčio atskaita–Pirminės atskaitos tikslinimas–Verslui skirto turto dalį sudarančių prekių ir paslaugų naudojimas apmokestinamojo asmens vykdomai neapmokestinamai veiklai–Pastatas, dėl kurio pasinaudota teise būti apmokestintu, nenuomojamas dvejus metus ar ilgiau, nors įrodyta, kad apmokestinamasis asmuo siekė jį išnuomoti–Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad pirminė pridėtinės vertės mokesčio atskaita turi būti tikslinama–Neleistinumas

    (Tarybos direktyvos 2006/112 167, 168, 184, 185 ir 187 straipsniai)

  3. Prejudiciniai klausimai–Aiškinimas–Aiškinamųjų sprendimų poveikis laiko atžvilgiu–Galiojimas atgaline data–Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas–Sąlygos–Suinteresuotųjų asmenų sąžiningumas–Reikalavimai–Išimtinės aplinkybės

    (SESV 267 straipsnis)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 45–49 punktus)

  2.  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167, 168, 184, 185 ir 187 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad pirminė pridėtinės vertės mokesčio atskaita turi būti tikslinama, nes pastatas, dėl kurio pasinaudota teise būti apmokestintu, laikomas apmokestinamojo asmens nebenaudojamu jo apmokestinamiesiems sandoriams, kai šis pastatas nenuomojamas dvejus metus ar ilgiau, nors įrodyta, kad apmokestinamasis asmuo siekė jį išnuomoti šiuo laikotarpiu.

    Taip pat reikia priminti, kad PVM sistemos, taigi ir atskaitos mechanizmo, taikymą lemia tai, jog prekes ar paslaugas įsigyja apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks. Pagal esamą ar numatomą prekių ar paslaugos naudojimą nustatoma tik pradinės atskaitos, į kurią apmokestinamasis asmuo turi teisę pagal PVM direktyvos 168 straipsnį, apimtis ir galimų tikslinimų per būsimus laikotarpius apimtis, tačiau jis nedaro poveikio teisės į atskaitą atsiradimui (šiuo klausimu žr. 1991 m. liepos 11 d. Sprendimo Lennartz, C‑97/90, EU:C:1991:315, 15 punktą).

    Darytina išvada, kad teisė į atskaitą iš principo išlieka, net jei vėliau apmokestinamasis asmuo nenaudoja minėtų prekių ar paslaugų, kurių atžvilgiu pasinaudojo atskaita, apmokestinamiesiems sandoriams dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (šiuo klausimu žr. 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo INZO, C‑110/94, EU:C:1996:67, 20 punktą ir 1998 m. sausio 15 d. Sprendimo Ghent Coal Terminal, C‑37/95, EU:C:1998:1, 19 ir 20 punktus).

    Aiškinant kitaip PVM direktyvą būtų pažeistas PVM neutralumo principas, kiek tai susiję su įmonės mokesčių našta.

    (žr. 39, 40, 43, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)

  3.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 59–61 punktus)