Byla C‑629/16

Byla, kurią inicijavo CX

(Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Tarptautinis prekių vežimas keliais – Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimas – 9 straipsnis – Papildomas protokolas – 41 ir 42 straipsniai – Laisvė teikti paslaugas – Status quo išlyga – EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95–5 ir 7 straipsniai – Laisvas prekių judėjimas – Nacionalinės teisės normos, kuriomis apribojama prekių vežimo įmonių, turinčių buveinę Turkijoje, teisė važiuoti savo transporto priemonėmis atitinkamos valstybės narės teritorijoje – Pareiga gauti arba leidimą, išduotą neviršijant kvotos, kuri nustatyta pagal dvišalį minėtos valstybės narės ir Turkijos sudarytą susitarimą, arba leidimą, išduotą konkrečiam vežimui, susijusiam su svarbiu viešuoju interesu“

Santrauka – 2018 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvė teikti paslaugas – Transporto paslaugos – Sąvoka – Prekių vežimo keliais įmonių, turinčių buveinę Turkijoje, transporto priemonių važiavimas valstybės narės teritorijoje, kuriam taikomas išankstinis leidimas – Leidimas, išduodamas nepriklausomai nuo vežamų prekių kiekio – Įtraukimas – Pasekmė – Su laisvu prekių judėjimu tarp Turkijos Respublikos ir Sąjungos susijusių nuostatų netaikymas

   (EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas; ES ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95)

2. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvė teikti paslaugas – Transporto paslaugos – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomas protokolas – ES ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 – Specialaus teisės akto, skirto transporto paslaugoms, nebuvimas – Prekių vežimo keliais įmonių, turinčių buveinę Turkijoje, transporto priemonių važiavimas valstybės narės teritorijoje, kuriam taikomas išankstinis leidimas – Leistinumas – Sąlyga

   (EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo 15 straipsnis; EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis ir 42 straipsnis; ES ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95)

3. Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvė teikti paslaugas – Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta „status quo“ taisyklė – Tiesioginis veikimas – Taikymo sritis – Transporto paslaugos – Įtraukimas

   (EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 37, 41–43 punktus)

2.  Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimo, kurį 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje Turkijos Respublika pasirašė su EEB valstybėmis narėmis ir Bendrija ir kuris pastarosios vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1963 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimu 64/732/EEB, 1970 m. lapkričio 23 d. Briuselyje pasirašyto papildomo protokolo, kuris Bendrijos vardu sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72, ir EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad joms neprieštarauja valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį prekių vežimo keliais įmonės, turinčios buveinę Turkijoje, tokį vežimą į šią valstybę narę arba per jos teritoriją gali vykdyti tik jei turi pažymėjimus, išduotus laikantis šiai vežimo rūšiai pagal dvišalį susitarimą, sudarytą tarp minėtos valstybės narės ir Turkijos Respublikos, nustatytos kvotos arba jeigu leidimas joms buvo išduotas atsižvelgiant į svarbų viešąjį interesą, jeigu šiuo teisės aktu nenustatomas naujas laisvės teikti paslaugas apribojimas, kaip tai suprantama pagal minėto papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalį, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   Šiuo klausimu primintina, kad iš EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo 15 straipsnio ir papildomo protokolo 42 straipsnio 1 dalies matyti, jog transportui taikomų Sąjungos teisės nuostatų ir taikant šias nuostatas priimtų aktų taikymo sritį Asociacijos taryba gali išplėsti taip, kad ji apimtų ir Turkijos Respubliką, atsižvelgdama, be kita ko, į jos geografinę situaciją. Vis dėlto iki šiol Asociacijos taryba nepriėmė jokios priemonės, kuria Sąjungos teisės nuostatų, taikytinų transporto paslaugoms, taikymas būtų išplėstas Turkijos Respublikai, todėl dabartiniame šios trečiosios valstybės ir Sąjungos asociacijos raidos etape nėra jokio specialaus šios srities teisės akto. Taigi, kol Asociacijos taryba pagal EEB ir Turkijos susitarimo 15 straipsnį ir papildomo protokolo 42 straipsnio 1 dalį nepriims su transporto paslaugomis susijusių taisyklių, Turkijos vežėjų patekimo į Sąjungos vežimų rinką sąlygas ir toliau reglamentuos valstybių narių nacionalinės teisės aktai ir valstybių narių ir Turkijos Respublikos sudaryti dvišaliai susitarimai.

   (žr. 45–47, 58 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 48–50 punktus)