Byla C‑546/16

Montte SL

prieš

Musikene

(Órgano Administrativo de Recursos Contractuales de la Comunidad Autónoma de Euskadi prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos prilyginimas teismui – Direktyva 2014/24/ES – Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Atviras konkursas – Sutarties sudarymo kriterijai – Techninės pasiūlymo dalies vertinimas – Minimalus balų skaičius – Vertinimas pagal kainą“

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

  1. Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – Órgano Administrativo de Recursos Contractuales de la Comunidad Autónoma de Euskadi (Baskų krašto autonominės srities administracinis organas, turintis kompetenciją nagrinėti skundus viešųjų pirkimų srityje) – Įtraukimas

    (SESV 267 straipsnis)

  2. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2014/24 – Sutarčių sudarymas – Atviras konkursas – Sutarties sudarymo kriterijai – Nacionalinės teisės akto nuostata, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali visų pirma atmesti pasiūlymus, kurie, įvertinus jų techninę dalį, nesurenka specifikacijoje nustatyto minimalaus balų skaičiaus – Leistinumas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24 67 straipsnis)

  3. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 2014/24 – Sutarčių sudarymas – Atviras konkursas – Sutarties sudarymo kriterijai – Perkančiosios organizacijos teisė sumažinti pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, ar aptartinų sprendimų skaičių – Nacionalinės teisės akto nuostata, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali visų pirma atmesti pasiūlymus, kurie, įvertinus jų techninę dalį, nesurenka specifikacijoje nustatyto minimalaus balų skaičiaus – Leistinumas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24 29 straipsnio 6 dalis, 30 straipsnio 4 dalis ir 66 straipsnis)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 21–25 punktus)

  2.  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės akto nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje perkančiosioms organizacijoms leidžiama viešojo pirkimo pagal atviro konkurso procedūrą specifikacijoje nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi tenkinti techninė pateiktų pasiūlymų dalis, ir, jeigu tie pasiūlymai nesurenka iš anksto nustatyto minimalaus balų skaičiaus, tų pasiūlymų toliau nevertinti pagal techninius kriterijus ir kainą.

    Šiuo tikslu, kaip teigė Komisija savo raštu pateiktose pastabose, pagal šios Direktyvos 2014/24 67 straipsnį nedraudžiama etape, kol sprendžiama su kuo sudaryti sutartį, visų pirma atmesti pateiktus pasiūlymus, kurie nesurenka iš anksto nustatyto minimalaus balų skaičiaus įvertinus jų techninę dalį. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad pasiūlymas, kuris nesurenka tokio minimalaus balų skaičiaus, iš esmės neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių ir į jį neturi būti atsižvelgiama aiškinantis, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias. Taigi tokiu atveju perkančioji organizacija neprivalo nustatyti, ar tokio pasiūlymo kaina yra mažesnė, palyginti su neatmestų pasiūlymų, kurie tą minimalų balų skaičių už techninę dalį surinko, kaina. Šiomis aplinkybėmis dar reikia pažymėti, kad jei sprendimas sudaryti sutartį priimamas po techninės dalies įvertinimo, perkančioji organizacija neišvengiamai turės atsižvelgti į pasiūlymų, kurie įvertinus jų techninę dalį surinko reikalaujamą minimalų balų skaičių, kainą.

    (žr. 32, 33, 39 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  3.  Direktyvos 2014/24 66 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nacionalinės teisės akto nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje perkančiosioms organizacijoms leidžiama viešojo pirkimo pagal atviro konkurso procedūrą specifikacijoje nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi tenkinti techninė pateiktų pasiūlymų dalis, ir, jeigu tie pasiūlymai nesurenka iš anksto nustatyto minimalaus balų skaičiaus, tų pasiūlymų toliau nevertinti per kitus vienas po kito einančius sutarties sudarymo procedūros etapus, neatsižvelgiant į likusių dalyvių skaičių.

    Kadangi nagrinėjamu atveju Direktyvoje 2014/24, be kita ko, jos 18 ir 67 straipsniuose, įtvirtintos sąlygos buvo taikytos teisingai, reikia pripažinti, kad perkančioji organizacija užtikrino realią konkurenciją. Be to, reikia iš karto patikslinti, kad, net jei atlikus techninės pasiūlymo dalies įvertinimą, lieka tik vienas pasiūlymas, kurį perkančioji organizacija gali toliau svarstyti, ji bet kuriuo atveju neįpareigota jį priimti (pagal analogiją žr. 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Fracasso ir Leitschutz, C‑27/98, EU:C:1999:420, 32–34 punktus). Tokiomis aplinkybėmis, jei perkančioji organizacija mano, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrai, atsižvelgiant į atitinkamo pirkimo specifiką ir jo dalyką, neužtikrinama reali konkurencija, ji turi teisę šią procedūrą nutraukti ir prireikus pradėti naują procedūrą taikydama kitokius sutarties sudarymo kriterijus.

    Tiesa, pagal Direktyvos 2014/24 66 straipsnį, kai perkančiosios organizacijos pasinaudoja galimybe sumažinti pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, kaip numatyta šios direktyvos 29 straipsnio 6 dalyje, arba aptartinų sprendimų, kaip numatyta šios direktyvos 30 straipsnio 4 dalyje, skaičių, jos tai turi daryti taikydamos pirkimo dokumentuose nurodytus sutarties sudarymo kriterijus taip, kad galutiniame etape patvirtinamas pasiūlymų ar sprendimų skaičius leistų užtikrinti realią konkurenciją, jeigu tik yra pakankamai pasiūlymų, sprendimų ar tinkamų kandidatų. Vis dėlto, dėl šio sprendimo 37 straipsnyje nurodytų priežasčių, pagrindinėje byloje nagrinėjamas kitas atvejis, nei nurodyti Direktyvos 2014/24 29 straipsnio 6 dalyje ir 30 straipsnio 4 dalyje, dėl to jis nepatenka į šios direktyvos 66 straipsnio taikymo sritį. Vadinasi, pastarajame straipsnyje numatyta būtinybė užtikrinti realią konkurenciją iki galutinio etapo pabaigos netaikoma atviro konkurso procedūrai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje.

    (žr. 41–44 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)