Byla C‑498/16

Maximilian Schrems

prieš

Facebook Ireland Limited

(Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – 15 ir 16 straipsniai – Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis – Sąvoka „vartotojas“ – Vartotojų reikalavimų, pareikštinų tam pačiam verslininkui, perleidimas vienas kitam“

Santrauka – 2018 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

  1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose–Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas–Reglamentas Nr. 44/2001–Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis–Sąvoka „vartotojas“–Siauras aiškinimas–Kriterijai

    (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 15–17 straipsniai)

  2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose–Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas–Reglamentas Nr. 44/2001–Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis–Sąvoka „vartotojas“–Asmeninės Facebook paskyros naudotojas, publikuojantis knygas, skaitantis pranešimus, administruojantis interneto svetaines, renkantis aukas ir perimantis daugelio vartotojų reikalavimus, siekdamas juos pareikšti teisme–Apėmimas

    (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnis)

  3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose–Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas–Reglamentas Nr. 44/2001–Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis–Sąvoka „vartotojas“–Ieškovas, kuris pats nėra nagrinėjamos vartojimo sutarties šalis ir veikia kaip kitų vartotojų teisių perėmėjas–Neapėmimas

    (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 15–17 straipsniai)

  4. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose–Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas–Reglamentas Nr. 44/2001–Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis–Reglamento 16 straipsnio 1 dalis–Taikymo sritis–Ieškinys, kurį vartotojas pareiškia savo gyvenamosios vietos teisme ir kuriuo siekia apginti ne vien savo, bet ir kitų vartotojų, gyvenančių toje pačioje valstybėje narėje, kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, jam perleistus reikalavimus–Neįtraukimas

    (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 16 straipsnio 1 dalis)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 28–32, 39, 40 punktus)

  2.  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 15 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad asmeninės Facebook paskyros naudotojas nepraranda „vartotojo“ statuso, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, jei publikuoja knygas, skaito pranešimus, administruoja interneto svetaines, renka aukas ir perima daugelio vartotojų reikalavimus, siekdamas juos pareikšti teisme.

    (žr. 41 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  3.  Teisingumo Teismas taip pat jau yra pažymėjęs, kad Reglamento Nr. 44/2001 15 ir paskesniuose straipsniuose įtvirtintą specialiąją tvarką paskatino siekis apsaugoti vartotoją, laikomą ekonomiškai silpnesne ir teisiškai mažiau išprususia sutarties šalimi, todėl vartotojas saugomas tik tuomet, kai jis pats yra ieškovas arba atsakovas byloje. Taigi vartotojas, kuris pats nėra atitinkamos vartojimo sutarties šalis, negali remtis vartotojo gyvenamosios vietos teismų jurisdikcija (šiuo klausimu žr. 1993 m. sausio 19 d. Sprendimo Shearson Lehman Hutton, C‑89/91, EU:C:1993:15, 18, 23 ir 24 punktus). Tai taikoma ir vartotojui, kuriam kiti vartotojai perleido savo reikalavimus. Iš tiesų minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalyje su vartotojais sudarytų sutarčių srityje nustatytos jurisdikcijos taisyklės pagal šios nuostatos tekstą taikomos tik vartotojo kitai sutarties šaliai pareikštam ieškiniui, o tai neišvengiamai reiškia, jog vartotojas su atitinkamu verslininku turi būti sudaręs sutartį (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 32 punktas).

    (žr. 44, 45 punktus)

  4.  Reglamento Nr. 44/2001 16 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma tuomet, kai vartotojas pareiškia ieškinį savo gyvenamosios vietos teisme, siekdamas apginti ne vien savo, bet ir kitų vartotojų, gyvenančių toje pačioje valstybėje narėje, kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, jam perleistus reikalavimus.

    Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas yra pažymėjęs kitomis aplinkybėmis, kreditoriaus reikalavimų perleidimas negali turėti reikšmės nustatant jurisdikciją turintį teismą (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo ÖFAB, C‑147/12, EU:C:2013:490, 58 punktas ir 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 35 punktas). Darytina išvada, kad kitų teismų negu aiškiai nurodyti Reglamente Nr. 44/2001 jurisdikcija negali atsirasti tuomet, jei vienas ieškovas pareiškia kelių asmenų reikalavimus.

    (Žr. 48, 49 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)