Byla C‑452/16 PPU

Procedūra, susijusi su Europos arešto orderio, išduoto dėl Krzysztof Marek Poltorak, vykdymu

(rechtbank Amsterdam prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 1 straipsnio 1 dalis – Sąvoka „teisminis sprendimas“ – 6 straipsnio 1 dalis – Sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“ – Nacionalinės policijos generalinis direktoratas, Švedija), kad būtų įvykdyta laisvės atėmimo bausmė“

Santrauka – 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose–Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos–Sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“, kaip ji suprantama pagal pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį–Valstybės narės policijos įstaiga–Netaikymas–Sąvoka „teisminis sprendimas“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 1 dalį–Šios policijos įstaigos išduotas Europos arešto orderis–Netaikymas

   (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)

2. Prejudiciniai klausimai–Aiškinimas–Aiškinamųjų sprendimų poveikis laiko atžvilgiu–Galiojimas atgaline data–Ribos–Sprendimo padariniai–Padariniai, nepateisinantys sprendimo poveikio laiko atžvilgiu apribojimo

   (SESV 267 straipsnis)

1.  Sąvoka „teisminė institucija“, vartojama Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 6 straipsnio 1 dalyje, yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka ir šio 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad policijos įstaigos neapima sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“, kaip ji suprantama pagal to 6 straipsnio 1 dalį, todėl jos išduoto Europos arešto orderio, siekiant įvykdyti nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės, negalima laikyti „teisminiu sprendimu“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 1 dalį.

   Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tarpusavio pripažinimo principas, pagal kurį vykdančioji teisminė institucija turi vykdyti išduodančiosios teisminės institucijos išduotą arešto orderį, grindžiamas prielaida, kad teisminė institucija įsikiša prieš įvykdant Europos arešto orderį tam, kad atliktų teisminę kontrolę. Jei arešto orderį išduoda neteisminė institucija, kaip antai policijos įstaiga, vykdančioji teisminė institucija negali būti užtikrinta, kad išduodant šį Europos arešto orderį buvo taikoma tokia teisminė kontrolė, todėl tokio išdavimo nepakanka, kad būtų pateisintas didelis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, kuriuo grindžiamas Pagrindų sprendimas. Šiuo aspektu neturi įtakos specifinė policijos įstaigų sąranga vykdomojoje valdžioje ir jų savarankiškumo laipsnis.

   (žr. 44–45, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 55–58 punktus)