–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou, M. Konstantinidis ir A. Katsimerou,

–

Dimos Zagoriou, atstovaujamo dikigoros G. Papadopoulos,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Tsaousi ir K. Georgiadis,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 299 straipsnio, taip pat 1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo ir jų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 185, 1988, p. 9), 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88, kuriuo nustatomos nuostatos dėl Reglamento Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo (OL L 374, 1988, p. 1), ir 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4256/88, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatos dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Orientavimo skyriaus (OL L 374, 1988, p. 25), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Europos Komisijos ir Dimos Zagoriou (Zagori demas, Graikija) ginčą dėl dalies paramos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) išieškojimo remiantis Komisijos sprendimu dėl išmokėtų sumų grąžinimo, pagal SESV 299 straipsnį vykdytinu privaloma tvarka.

3

Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnyje nustatyta:

„1.   Jei paaiškėja, kad veikla arba priemonė pateisina tik dalį jai skirtos finansinės paramos, Komisija, įgyvendindama partnerystę, atlieka reikiamą konkretaus atvejo patikrinimą ir, be kita ko, prašo, kad valstybė narė arba kitos veiklai įgyvendinti jos paskirtos institucijos per nustatytą terminą pateiktų savo pastabas.

2.   Po šio patikrinimo Komisija gali sumažinti arba sustabdyti konkrečiai veiklai ar priemonei skirtą paramą, jeigu vykdant patikrinimą nustatomas pažeidimas arba, be kita ko, esminis pakeitimas, kuris turi įtakos veiklos arba priemonės pobūdžiui ar įgyvendinimo sąlygoms ir dėl kurio nebuvo prašoma Komisijos patvirtinimo.

3.   Bet kuri nepagrįstai gauta suma turi būti grąžinta Komisijai. Nuo nesugrąžintų sumų gali būti skaičiuojami delspinigiai <…>“ (Neoficialus vertimas)

4

2006 m. spalio 4 d. Sprendimu C(2006) 4798, kuris pagal SESV 299 straipsnį yra privaloma tvarka vykdytinas sprendimas, Komisija nustatė 284739,20 EUR sumą, kurią jai turėjo sumokėti Dimotiki Epicheirisi Touristikis Anaptyxis tou Dimou Aristis Zagoriou Ioanninon (savivaldybės turizmo vystymo Aristi kinotitoje, esančioje Zagori deme Janinos nome, bendrovė, Graikija). Šiuo sprendimu buvo siekiama susigrąžinti paramą, suteiktą minėtai bendrovei 1993 m.

5

Kadangi ši savivaldybės įmonė buvo pradėta likviduoti, Komisija pateikė Kentriko Zagori demui (Graikija), prie kurio buvo prijungta Aristi kinotina ir kuris perėmė šios teises ir pareigas, 2008 m. rugpjūčio 31 d. nurodymą sumokėti, vėliau 2008 m. spalio 7 d. vykdomuoju raštu, kurį Kentriko Zagori demas gavo 2008 m. spalio 15 d., areštavo viename banke Kentriko Zagori demo sąskaitose esančius 322213,54 EUR. Minėtas bankas vykdydamas minėtą raštą dėl arešto visą šią sumą pervedė Komisijai.

6

Kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, 2008 m. spalio 23 d. Kentriko Zagori demas (Graikija), kurio vardu kaip visų teisių perėmėjas Zagori demas dalyvauja procese pagrindinėje byloje, Monomeles Protodikeio Athinon (Atėnų pirmosios instancijos teismas (vienas teisėjas), Graikija) pateikė prieštaravimą dėl nurodymo sumokėti, kuris jam buvo pateiktas remiantis šiuo Komisijos sprendimu.

7

Kentriko Zagori demas tame prieštaravime taip pat prašė panaikinti raštą dėl arešto.

8

Grįsdama šiuos reikalavimus prieštaravimą pareiškusi šalis nurodė, kad, pirma, ji negali būti atsakovė, todėl jai negali būti taikomos tokios vykdymo priemonės, ir, antra, ginčijama suma apėmė pajamas, kurių negalima areštuoti.

9

2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Monomeles Protodikeio Athinon (Atėnų pirmosios instancijos teismas (vienas teisėjas)) pripažinęs, kad yra kompetentingas nagrinėti bylą, nes tai yra privatinės teisės ginčas, iš dalies patenkino prieštaravimą pareiškusios šalies reikalavimus ir panaikino raštą dėl arešto, nes Kentriko Zagori demas negalėjo būti atsakovas.

10

Komisija dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, tvirtindama, be kita ko, kad bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjęs teismas klaidingai aiškino Sąjungos teisę. Ši institucija iš esmės mano, kad ginčą pagrindinėje byloje pirmojoje instancijoje nagrinėjęs teismas neturėjo kompetencijos jo nagrinėti, nes tai yra administracinis ginčas ir jį turi nagrinėti administraciniai teismai. Komisija taip pat teigė, kad vykdymas turi būti nukreiptas į Zagori demą.

11

Tokiomis aplinkybėmis Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis teismas, Graikija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

12

Savo pirmuoju ir antruoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 299 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog jis apibrėžia nacionalinių teismų, kompetentingų nagrinėti ieškinius dėl Komisijos aktų, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė ir kurie pagal minėtą straipsnį yra vykdomi privaloma tvarka, vykdymo, pasirinkimą.

13

Šiuo klausimu iš SESV 299 straipsnio pirmos pastraipos teksto matyti, kad, be kita ko, Komisijos aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka.

14

Nors SESV 299 straipsnio antroje pastraipoje nurodoma, kad vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurioje jis vykdomas, nuoroda į civilinio proceso taisykles turi būti suprantama kaip nuoroda į nacionalines normas, reglamentuojančias vykdymą. Iš tikrųjų SESV 299 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta, kad, pridėjus vykdomąjį raštą, vykdymas atliekamas pagal nacionalinę teisę, o SESV 299 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta, kad vykdomųjų raštų teisėtumo kontrolė priklauso nacionalinių teismų jurisdikcijai.

15

Iš SESV 299 straipsnio teksto ir struktūros matyti, kad jame nėra aiškių nuostatų, kurios apibrėžtų nacionalinėje teisėje teismų, kompetentingų nagrinėti ieškinius dėl Komisijos aktų, kuriais skiriama piniginė prievolė ir kurie yra vykdomi privaloma tvarka, vykdymo, pasirinkimą.

16

Todėl kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje remiantis procesinės autonomijos principu tai turi būti apibrėžta ir turi būti nustatytos ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nacionalinės teisės taikymas neturi daryti neigiamos įtakos Sąjungos teisės taikymui ir veiksmingumui ir kad taip atsitiktų, jei dėl tokio taikymo būtų praktiškai neįmanoma susigrąžinti neteisėtai sumokėtų lėšų. Be to, nacionalinės teisės aktai turi būti taikomi nediskriminuojant, palyginti su panašiems nacionaliniams ginčams spręsti taikomomis procedūromis, ir nacionaliniai teismai šiuo klausimu privalo elgtis taip pat rūpestingai ir laikytis tokių sąlygų, dėl kurių nagrinėjamų sumų susigrąžinimas netampa sunkesnis nei panašiais atvejais, susijusiais su atitinkamų nacionalinių nuostatų įgyvendinimu (žr. šiuo klausimu 2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening ir kt., C‑383/06–C‑385/06, EU:C:2008:165, 48 ir 50 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

17

Savo raštu pateiktose pastabose Komisija tvirtina, jog Sąjungos teisė įpareigoja, kad tos pačios kompetencijos teismai būtų kompetentingi nagrinėti tiek ieškinius dėl nepagrįstai iš nacionalinių išteklių išmokėtos paramos susigrąžinimo, tiek ieškinius dėl paramos, nepagrįstai išmokėtos iš Europos Sąjungos išteklių, susigrąžinimo.

18

Šiuo klausimu iš šio sprendimo 16 punkto matyti, kad ieškiniai dėl nacionalinės valdžios institucijos akto vykdymo ir ieškiniai dėl Sąjungos institucijos akto vykdymo pagal SESV 299 straipsnį turi būti nagrinėjami vienodai.

19

Tam reikia, pirma, nustatyti panašias nagrinėjimo arba ieškinio pareiškimo procedūras, ir antra, išsiaiškinti, ar ieškiniams dėl vykdymo pagal SESV 299 straipsnį yra nustatytos mažiau palankios taisyklės nei panašiems ieškiniams dėl nacionalinės valdžios institucijos akto vykdymo.

20

Pirma, kalbant apie ieškinių panašumą, nacionalinis teismas, tiesiogiai žinantis taikomas nacionalines procesines normas, turi patikrinti, ar atitinkami ieškiniai panašūs savo dalykais, pagrindais ir pagrindiniais elementais (2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Agrokonsulting-04, C‑93/12, EU:C:2013:432, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

21

Antra, kalbant apie ieškinių panašų nagrinėjimą, reikia priminti, kad kiekvieną situaciją, kai kyla klausimas, ar dėl nacionalinės procesinės teisės nuostatos, taikomos Sąjungos teise grindžiamiems ieškiniams, yra mažiau palankios nei nuostatos, taikomos panašiems vidaus teise grindžiamiems ieškiniams, nacionalinis teismas turi nagrinėti atsižvelgdamas į šios nuostatos svarbą visam procesui, jo eigą ir ypatumus įvairiose nacionalinėse institucijose (1998 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Levez, C‑326/96, EU:C:1998:577, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

Todėl nacionalinis teismas turi patikrinti, ar ieškiniui dėl SESV 299 straipsnyje nurodyto akto vykdymo taikomos procesinės normos yra mažiau palankios nei taikomos ieškiniui dėl nacionalinės valdžios institucijos priimto akto vykdymo. Sąjungos teisė būtų pažeista, jei skirtingų normų taikymas panašiems ginčams lemtų mažiau palankią ieškinių dėl SESV 299 straipsnyje nurodyto akto vykdymo nagrinėjimo tvarką.

23

Šiuo klausimu reikia priminti, kad procesinė norma, pagal kurią panašius ginčus nagrinėja skirtingi nacionaliniai teismai, priklausomai nuo to, ar ginčas susijęs su Sąjungos teise, ar su nacionaline teise, nebūtinai turi būti pripažinta nepalankia procesine norma (žr. pagal analogiją 2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Baczó ir Vizsnyiczai, C‑567/13, EU:C:2015:88, 46 punktą).

24

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju, pirma, nėra tvirtinama, kad ieškinių nagrinėjimo tvarka civiliniuose teismuose Komisijai yra mažiau palanki už jų nagrinėjimo tvarką administraciniuose teismuose, ir, antra, Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra jokios informacijos šiuo klausimu. Todėl nacionalinis teismas turi išnagrinėti, ar nagrinėjamu atveju nepažeistas lygiavertiškumo principas.

25

Iš to, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 299 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šis straipsnis neapibrėžia nacionalinio teismo, kompetentingo nagrinėti ieškinius dėl Komisijos aktų, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė ir kurie pagal minėtą straipsnį yra vykdomi privaloma tvarka, vykdymo, pasirinkimo, o tai turi būti apibrėžta nacionalinėje teisėje, remiantis procesinės autonomijos principu, ir šis apibrėžimas negali daryti neigiamos įtakos Sąjungos teisės taikymui ir veiksmingumui.

26

Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar nacionalinių procesinių normų taikymas ieškiniams dėl SESV 299 straipsnyje nurodytų aktų vykdymo nėra diskriminacinis, palyginti su procedūromis, taikomomis sprendžiant tokio paties pobūdžio nacionalinius ginčus, ir ar tokio taikymo sąlygos neapsunkina šiuose aktuose nurodytų sumų susigrąžinimo, palyginti su panašiais atitinkamų nacionalinių nuostatų įgyvendinimo atvejais.

27

Savo trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 299 straipsnis ir reglamentai Nr. 2052/88, Nr. 4253/88 ir Nr. 4256/88 turi būti aiškinami taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, jais nustatomi asmenys, į kuriuos gali būti nukreiptas vykdymas remiantis privaloma tvarka vykdomu Komisijos sprendimu dėl išmokėtų sumų susigrąžinimo.

28

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 299 straipsnio pirmą pastraipą Europos Sąjungos Tarybos, Komisijos ar Europos Centrinio Banko aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka.

29

Iš šios nuostatos matyti, kad minėtų aktų vykdymas gali būti nukreiptas prieš šiuose aktuose nurodytus asmenis, išskyrus valstybes.

30

Kalbant apie nacionalines normas dėl vykdymo, reikia nurodyti, kad iš SESV 299 straipsnio antros ir trečios pastraipų matyti, jog šios normos reglamentuoja vykdymo tvarką, o ne nurodo asmenis, kurie gali būti susiję su šiuo vykdymu.

31

Todėl, nesant Sąjungos teisės normų, konkrečiai nurodančių tokius asmenis ir leidžiančių nustatyti, be kita ko, ar vykdymas gali būti nukreiptas prieš Komisijos sprendime nenurodytą asmenį, kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės sistemoje turi nustatyti asmenis, prieš kuriuos gali būti nukreiptas vykdymas, tačiau šios nacionalinės normos negali būti mažiau palankios nei tos, kuriomis reglamentuojamos panašios situacijos, kurioms taikoma vidaus teisė (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų negali tapti praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis teisėmis (veiksmingumo principas) (žr. šiuo klausimu 2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Baczó ir Vizsnyiczai, C‑567/13, EU:C:2015:88, 41 ir 42 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

32

Remdamasis tuo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tuo atveju, kai asmuo, kuriam sprendimu nustatyta piniginė prievolė, išnyksta, turi nustatyti tokius asmenis.

33

Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad dėl taikytinų nacionalinės teisės teisių perėmimą reglamentuojančių normų yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga vykdyti pagal SESV 299 straipsnį priimtus sprendimus dėl tokios Sąjungos skolininkų kategorijos, ir bet kuriuo atveju dėl tokių normų Sąjungos skolų susigrąžinimas yra sunkesnis nei analogiškų Graikijos valstybės skolų susigrąžinimas. Iš tikrųjų, Komisijos nuomone, šios normos valdžios institucijai, kuri kontroliuoja nepagrįstai Sąjungos paramą gavusią bendrovę, leidžia likviduoti šią bendrovę ir pasisavinti visą jos turtą, įskaitant minėtą paramą, ir savo nuožiūra atsisakyti grąžinti jos skolas. Pagrindinėje byloje Zagori demas perėmė Kentriko Zagori demo skolas Graikijos valstybei ir socialinio draudimo įstaigoms, tačiau neperėmė skolų Sąjungai.

34

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiasis ir ketvirtasis klausimai pateikti ne dėl nacionalinės teisės nuostatų dėl likviduojamos savivaldybės bendrovės teisių perėmimo atitikties Sąjungos teisei. Be to, sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neišdėstytos taikomos nacionalinės teisės nuostatos, reglamentuojančios teisių perėmimo klausimą, todėl Teisingumo Teismas negali padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išspręsti konkretaus jo nagrinėjo ginčo.

35

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 299 straipsnis ir reglamentai Nr. 2052/88, Nr. 4253/88 ir Nr. 4256/88 turi būti aiškinami, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, jais nenustatomi asmenys, į kuriuos gali būti nukreiptas vykdymas remiantis privaloma tvarka vykdomu Komisijos sprendimu dėl išmokėtų sumų grąžinimo. Šie asmenys turi būti nustatomi nacionalinėje teisėje, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų.

36

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: