Byla C‑207/16

Byla, inicijuota Ministerio Fiscal

(Audiencia Provincial de Tarragona prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektroniniai ryšiai – Asmens duomenų tvarkymas – Direktyva 2002/58/EB – 1 ir 3 straipsniai – Taikymo sritis – Elektroninių pranešimų konfidencialumas – Apsauga – 5 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7 ir 8 straipsniai – Duomenys, tvarkomi teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas – Nacionalinių institucijų prieiga prie duomenų tyrimo tikslais – Nusikaltimo, galinčio pateisinti prieigą prie duomenų, sunkumo laipsnis“

Santrauka – 2018 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sritis – Asmens duomenų tvarkymas ir privataus gyvenimo apsauga elektroninių ryšių srityje – Direktyva 2002/58 – Taikymo sritis – Vykdant ikiteisminį nusikalstamos veikos tyrimą viešosios valdžios institucijos pateiktas prašymas leisti susipažinti su elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomais asmens duomenimis – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktas ir Direktyvos 2002/58, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, 15 konstatuojamoji dalis, 1 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 2 straipsnio pirma pastraipa ir antros pastraipos b punktas)

2. Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sritis – Asmens duomenų tvarkymas ir privataus gyvenimo apsauga elektroninių ryšių srityje – Direktyva 2002/58 – Valstybių narių teisė riboti tam tikrų teisių ir pareigų apimtį – Siaurinamasis aiškinimas – Tikslai, kuriais galima būtų pateisinti apribojimo nustatymą – Išsamus pobūdis

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, 15 straipsnio 1 dalis)

3. Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sritis – Asmens duomenų tvarkymas ir privataus gyvenimo apsauga elektroninių ryšių srityje – Direktyva 2002/58 – Valstybių narių teisė riboti tam tikrų teisių ir pareigų apimtį – Viešosios valdžios institucijų prieiga prie duomenų, susijusių su SIM kortelių, kurios buvo aktyvuotos pasinaudojus pavogtu mobiliuoju telefonu, savininkų tapatybe – Teisių į asmens privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą apribojimas – Rimtos žalos nebuvimas – Pateisinimas tikslu užkardyti, tirti ir nustatyti „baudžiamąsias veikas“

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, 15 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 32, 38–42 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 52 punktą)

3.  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalį kartu su Chartijos 7 ir 8 straipsniais reikia aiškinti taip, kad viešosios valdžios institucijų prieiga prie duomenų, susijusių su SIM kortelių, kurios buvo aktyvuotos pasinaudojus pavogtu mobiliuoju telefonu, savininkų tapatybe, kaip antai pavardė, vardas ir prireikus šių savininkų adresas, lemia šių asmenų pagrindinių teisių, įtvirtintų šiuose Chartijos straipsniuose, apribojimą, tačiau jis nėra toks rimtas, kad ši prieiga užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas galėtų būti leidžiama tik siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais.

   Šiuo klausimu pagrindinėje byloje nagrinėjamu prašymu, kuriuo kriminalinė policija atlikdama ikiteisminį tyrimą prašo teismo leidimo susipažinti su elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomais asmens duomenimis, siekiama tik nustatyti SIM kortelių, aktyvuotų per dvylikos dienos laikotarpį pasinaudojus pavogto mobilus telefono IMEI kodu, savininkus. Kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, šiuo prašymu siekiama vien prieigos prie šių SIM kortelių telefonų numerių ir duomenų, susijusių su minėtų kortelių savininkų tapatybe, kaip antai, pavardėmis, vardais ir prireikus adresais. Tačiau šie duomenys nesusiję nei su pavogtu mobiliu telefonu atliktais pranešimais, nei su jo vietos nustatymu, kaip per teismo posėdį tai patvirtino Ispanijos vyriausybė ir prokuratūra. Šie duomenys, jei jie nesutikrinti su duomenimis, susijusiais su minėtomis SIM kortelėmis atliktais pranešimais ir vietos nustatymu, neleidžia nustatyti nei su minėta SIM kortele arba minėtomis SIM kortelėmis atliktų pranešimų datos, valandos, trukmės ir jų gavėjų, nei vietų, kuriose buvo atlikti pranešimai, arba pranešimų dažnumo su tam tikrais asmenimis nurodytu laikotarpiu. Vadinasi, minėti duomenys neleidžia daryti tikslių išvadų dėl asmenų, su kuriais susiję šie duomenys, privataus gyvenimo. Šiomis aplinkybėmis, prieiga tik prie pagrindinėje byloje nagrinėjamame prašyme nurodytų duomenų negali būti laikoma „rimtu“ asmenų, su kuriais šie duomenys susiję, pagrindinių teisių ribojimu.

   Kaip matyti iš šio sprendimo 53–57 punktų, vadinasi, ribojimas, kurį lemia prieiga prie šių duomenų, gali būti pateisintas tikslu užkardyti, tirti ir nustatyti „baudžiamąsias veikas“ apskritai, nurodytu Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir nereikalaujama, kad šios nusikalstamos veikos būtų kvalifikuojamos „sunkiomis“.

   (žr. 59–63 punktus ir rezoliucinę dalį)