Byla C‑174/16
H.
prieš
Land Berlin
(Verwaltungsgericht Berlin prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2010/18/ES – Patikslintas Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų – 5 straipsnio 1 ir 2 dalys – Grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų – Teisė grįžti į tą pačią, lygiavertę ar panašią darbo vietą – Įgytų arba įgyjamų teisių išlaikymas – Federalinės žemės valstybės tarnautojas, bandomuoju laikotarpiu paskirtas eiti aukštesnes vadovaujamąsias pareigas – Federalinės žemės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad po dvejų metų bandomasis laikotarpis pasibaigia savaime ir nėra galimybės jo pratęsti, net jei asmuo nedirbo todėl, kad buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų – Nesuderinamumas – Pasekmės“
Santrauka – 2017 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Socialinė politika–Darbuotojai vyrai ir moterys–Patikslintas BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytas Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų–Direktyva 2010/18–Teisė grįžti į tą pačią, lygiavertę ar panašią darbo vietą–Įgytų arba įgyjamų teisių išlaikymas–Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta, kad po dvejų metų valstybės tarnautojo, paskirto eiti vadovaujamąsias pareigas, bandomasis laikotarpis pasibaigia savaime ir nėra galimybės jo pratęsti, net jei asmuo nedirbo todėl, kad buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų–Neleistinumas–Pasekmė–Šio nacionalinės teisės akto netaikymas–Patikrinimai, kuriuos turi atlikti nacionalinis teismas
(Tarybos direktyvos 2010/18 priedo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys)
Socialinė politika–Darbuotojai vyrai ir moterys–Patikslintas BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytas Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų–Direktyva 2010/18–Darbuotojo teisė grįžti į tą pačią darbo vietą, arba, jeigu neįmanoma, į lygiavertę ar panašią darbo vietą ir pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms išlaikyti vaiko priežiūros atostogų pirmą dieną įgytas ar įgyjamas teises–Tiesioginis veikimas
(Tarybos direktyvos 2010/18 priedo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys)
2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB, priede išdėstyto patikslinto Bendrojo susitarimo dėl vaiko priežiūros atostogų 5 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, pagal kurį paaukštinimui į nuolatines vadovaujamąsias valstybės tarnautojo pareigas nustatyta sąlyga, kad atrinktas kandidatas sėkmingai išdirbtų dvejų metų bandomąjį laikotarpį eidamas šias pareigas, ir pagal kurį tokiu atveju, kai šis kandidatas didžiąją šio bandomojo laikotarpio dalį buvo vaiko priežiūros atostogose ir vis dar yra jose, praėjus minėtiems dvejiems metams šis bandomasis laikotarpis teisiškai pasibaigia, nesant galimybės jo pratęsti, todėl suinteresuotasis asmuo, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, grąžinamas į pareigas, kurios yra žemesnio lygio tiek pagal valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, tiek darbo užmokesčio požiūriu ir kurias jis ėjo prieš paskiriant jį minėtam bandomajam laikotarpiui. Dėl to atsiradusių šio straipsnio pažeidimų negalima pateisinti minėtu bandomuoju laikotarpiu siekiamais tikslais – leisti įvertinti gebėjimą eiti numatytas vadovaujamąsias pareigas.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, prireikus netaikydamas pagrindinėje byloje nagrinėjamo nacionalinės teisės akto, turi patikrinti, kaip to reikalaujama Direktyvos 2010/18 priede išdėstyto patikslinto Bendrojo susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje, ar tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje atitinkama federalinė žemė (Land), kaip darbdavė, objektyviai negalėjo leisti suinteresuotajam asmeniui pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms grįžti į savo darbo vietą, ir jei taip, užtikrinti, kad šis asmuo būtų paskirtas į lygiavertę ar panašią jo darbo sutartį ar darbo santykius atitinkančią darbo vietą, nesant galimybės dėl šio paskyrimo į pareigas nustatyti reikalavimą surengti naują atrankos procedūrą. Be to, minėtas teismas turi užtikrinti, kad suinteresuotasis asmuo pasibaigus šioms vaiko priežiūros atostogoms galėtų, eidamas pareigas, į kurias jis buvo grąžintas ar iš naujo paskirtas, tęsti bandomąjį laikotarpį tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų iš patikslinto Bendrojo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies kylančius reikalavimus.
Pagal patikslinto Bendrojo susitarimo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis pakanka, kad tą dieną, kai H. išėjo vaiko priežiūros atostogų, ji, įvykdžius atrankos ir paaukštinimo procedūrą, kaip valstybės tarnautoja jau buvo paskirta bandomajam laikotarpiui į nagrinėjamas pareigas ir todėl taip pat gavo atlyginimą, priskirtiną aukštesnei darbo užmokesčio grupei, taikomai šioms pareigoms. Aplinkybė, kad šio paskyrimo metu suinteresuotoji dėl priežasčių, susijusių su nėštumu, buvo išėjusi laikinojo nedarbingumo atostogų, niekaip nekeičia to, kad nuo tada šios naujos pareigos tapo jos pareigomis, todėl reikia pripažinti, kad vėliau, išeidama vaiko priežiūros atostogų, ji jau ėjo šias pareigas ir turėjo galimai su jomis susijusias įgytas ar įgyjamas teises.
Pirma, kalbant apie teises, pagal patikslinto Bendrojo susitarimo 5 straipsnio 1 dalį suteikiamas vaiko priežiūros atostogų išėjusiam darbuotojui, t. y. teisę pasibaigus šioms atostogoms sugrįžti į savo darbo vietą, o paaiškėjus, kad tai neįmanoma, – į lygiavertes ar panašias pareigas, atitinkančias darbo sutartį ar darbo santykius, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal LBG 97 straipsnį, viena vertus, pagrindinės bylos ieškovės situacijoje esančiam valstybės tarnautojui po vaiko priežiūros atostogų automatiškai neleidžiama grįžti į pareigas, į kurias jis, prieš išeidamas vaiko priežiūros atostogų, buvo paskirtas bandomajam laikotarpiui. Iš tiesų, kadangi suinteresuotoji nustatytą bandomąjį laikotarpį buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, todėl nedirbo šioms pareigoms numatyto darbo ir atitinkamai negalėjo įrodyti, kad yra tinkama nuolat eiti šias pareigas, akivaizdu, kad, grįžusi iš atostogų, ji negalėjo grįžti į šias pareigas.
Kita vertus, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagal minėtą nacionalinės teisės aktą automatiškai atimama galimybė pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms siūlyti suinteresuotajam asmeniui bandomuoju laikotarpiu eiti valstybės tarnautojo pareigas, lygiavertes ar panašias į tas, kurias šis asmuo ėjo prieš išeidamas minėtų atostogų, nes dvejų metų bandomasis laikotarpis, kuris jam buvo skirtas, kad įrodytų tinkamumą užimti vadovaujamąsias pareigas, jau pasibaigė ir negali būti pratęstas.
Antra, kalbant apie patikslinto Bendrojo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, kuriame numatyta, kad išlaikomos „įgytos arba įgyjamos teisės“, reikia priminti, kad ši sąvoka apima visas tiesiogiai ar netiesiogiai iš darbo santykių kylančias teises ir išmokas pinigais ar natūra, kurių darbuotojas turi teisę reikalauti iš darbdavio prasidedant vaiko priežiūros atostogoms (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 22 d. Sprendimo Meerts, C‑116/08, EU:C:2009:645, 43 punktą).
Tai apima teises ir išmokas, kylančias iš nuostatų, kuriomis įtvirtinami priskyrimo prie aukštesnio profesinės hierarchijos lygio kriterijai, nes jos kyla iš darbo santykių (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Sass, C‑284/02, EU:C:2004:722, 31 punktą). Šiuo atveju taip yra kalbant apie LBG 97 straipsnyje reglamentuojamą valstybės tarnautojo teisę į galimą nuolatinį paaukštinimą į vadovaujamąsias pareigas, kai jis, būdamas susijęs darbo santykiais su Land Berlin tarnyba, pasibaigus išankstinės atrankos procedūrai išdirba tam tikros trukmės bandomąjį laikotarpį.
(žr. 45, 48, 49, 51, 52, 63, 82 punktus, rezoliucinės dalies 1, 2 punktus)
Patikslinto Bendrojo susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmame sakinyje bendrai ir vienareikšmiškai įtvirtintos darbuotojo teisės grįžti į savo darbo vietą, o jei tai neįmanoma, – į lygiavertes ar panašias pareigas ir pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms išlaikyti pirmą šių atostogų dieną įgytas ir įgyjamas teises. Taigi šių nuostatų turinys yra besąlyginis ir pakankamai tikslus, kad teisės subjektas galėtų jomis remtis, o teismas – jas taikyti (pagal analogiją žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Gómez‑Limón Sánchez‑Camacho, C‑537/07, EU:C:2009:462, 36 punktą).
(žr. 69 punktą)