Byla C‑149/16

Halina Socha ir kt.

prieš

Szpital Specjalistyczny im. A. Falkiewicza we Wrocławiu

(Sąd Rejonowy dla Wrocławia-Śródmieścia we Wrocławiu prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Kolektyvinis atleidimas iš darbo – Direktyva 98/59/EB – 1 straipsnio 1 dalis – „Atleidimo iš darbo“ sąvoka – „Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva“ prilyginimas atleidimui iš darbo – Vienašališkas darbdavio darbo ir darbo užmokesčio sąlygų pakeitimas“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas

  1. Socialinė politika–Teisės aktų derinimas–Kolektyviniai atleidimai iš darbo–Direktyva 98/59–Taikymo sritis–Atleidimo iš darbo sąvoka–Esminių darbo sutarties sąlygų pakeitimas iš esmės dėl priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju–Įtraukimas–Pranešimas apie pakeitimą, susijusį su teisės į darbo stažo priedą įgijimo terminu–Neįtraukimas–Darbo sutarties nutraukimas darbuotojui nesutikus su pranešime apie pakeitimą siūlomu pakeitimu–Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva

    (Tarybos direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas)

  2. Socialinė politika–Teisės aktų derinimas–Kolektyviniai atleidimai iš darbo–Direktyva 98/59–Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais procedūros –Pareigos konsultuotis atsiradimo momentas–Vienašališkas darbdavio ketinimas atlikti darbo užmokesčio sąlygų darbuotojų nenaudai pakeitimą, dėl kurio darbuotojui su tuo nesutikus, nutraukiama darbo sutartis–Šiam darbdaviui kylanti pareiga konsultuotis–Sąlygos–Nacionalinio teismo atliekamas patikrinimas

    (Tarybos direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 ir 2 dalys)

  1.  Dėl Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte esančios „atleidimo iš darbo“ sąvokos Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši direktyva turi būti aiškinama taip, kad ši sąvoka apima faktinę situaciją, kai darbdavys vienašališkai ir darbuotojo nenaudai iš esmės pakeičia esmines darbo sutarties sąlygas dėl priežasčių, nesusijusių su šiuo atskiru darbuotoju (2015 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Pujante Rivera, C‑422/14, EU:C:2015:743, 55 punktas).

    Tuo remiantis darytina išvada, kad situacija, kai darbdavys vienašališkai ir darbuotojo nenaudai iš esmės pakeičia esminę darbo sutarties sąlygą dėl priežasčių, nesusijusių su šiuo atskiru darbuotoju, arba iš esmės pakeičia neesminę tos sutarties sąlygą dėl priežasčių, nesusijusių su šiuo atskiru darbuotoju, negali būti pripažinta „atleidimu iš darbo“, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą.

    Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo apie pakeitimą, pažymėtina, kad jame tik numatyta, jog nuo šiol nustatant datą, nuo kurios atsiranda teisė į darbo stažo priedą, atsižvelgiama tik į darbo laikotarpius, dirbtus pas šį darbdavį, todėl pranešimas apie pakeitimą susijęs tik su teisės į darbo stažo priedą įgijimo momentu. Tokiomis aplinkybėmis, nesant reikalo nagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas darbo stažo priedas yra esminė suinteresuotųjų asmenų darbo sutarties sąlyga, pakanka konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas pranešimas apie pakeitimą negali būti laikomas lemiančiu esminį šios sutarties pakeitimą ir kad šis pranešimas nepatenka į „atleidimo iš darbo“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą.

    Tačiau darbo sutarties nutraukimas darbuotojui nesutikus su tokiu pakeitimu, koks siūlomas tame pranešime apie pakeitimą, laikytinas darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva dėl vienos ar kelių priežasčių, nesusijusiu su šiais atskirais darbuotojais, kaip tai suprantama pagal tos pačios 1 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, todėl privaloma į tokį nutraukimą atsižvelgti siekiant suskaičiuoti bendrą atleidimo iš darbo atvejų skaičių.

    (žr. 25–28 punktus)

  2.  1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnis aiškintini taip, kad darbdavys privalo pradėti minėtame 2 straipsnyje numatytas konsultacijas, kai ketina darbuotojų nenaudai vienašališkai pakeisti darbo užmokesčio sąlygas, o tai – darbuotojams su tuo nesutikus – lemia jų darbo santykių nutraukimą, jeigu įvykdytos šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

    Dėl klausimo, kuriuo momentu darbdaviui kyla Direktyvos 98/59 2 straipsnyje numatyta pareiga konsultuotis, primintina, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad konsultavimosi ir informavimo pareigos atsiranda anksčiau už darbdavio sprendimą nutraukti darbo sutartis (2005 m. sausio 27 d. Sprendimo Junk, C‑188/03, EU:C:2005:59, 37 punktas ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akavan Erityisalojen Keskusliitto AEK ir kt., C‑44/08, EU:C:2009:533, 38 punktas) ir kad Direktyvos 98/59 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas tikslas – išvengti darbo sutarčių nutraukimų arba sumažinti jų skaičių, liktų neįgyvendintas, jeigu su atstovais būtų konsultuojamasi darbdaviui jau priėmus sprendimą (2005 m. sausio 27 d. Sprendimo Junk, C‑188/03, EU:C:2005:59, 38 punktas ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akavan Erityisalojen Keskusliitto AEK ir kt., C‑44/08, EU:C:2009:533, 46 punktas).

    Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad minėtos direktyvos 2 straipsnyje numatytos pareigos konsultuotis tikslas – išvengti darbo sutarčių nutraukimų arba sumažinti jų skaičių bei sušvelninti jų pasekmes (2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akavan Erityisalojen Keskusliitto AEK ir kt., C‑44/08, EU:C:2009:533, 46 punktas), ir, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pranešimų apie pakeitimą tikslas – išvengti ligoninės likvidavimo– didžiąja dalimi sutampa. Iš tiesų kadangi dėl darbo sąlygas keičiančio sprendimo gali būti išvengta kolektyvinio atleidimo iš darbo, tos pačios direktyvos 2 straipsnyje numatyta konsultavimosi procedūra turi būti pradėta tuo momentu, kai darbdavys ketina atlikti tuos pakeitimus (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akavan Erityisalojen Keskusliitto AEK ir kt., C‑44/08, EU:C:2009:533, 47 punktą).

    (žr. 29, 34, 35 punktus)