GENERALINIO ADVOKATO

HENRIK SAUGMANDSGAARD ØE IŠVADA,

pateikta 2018 m. vasario 22 d. ( 1 )

Byla C‑632/16

Dyson Ltd,

Dyson BV

prieš

BSH Home Appliances NV

(rechtbank van koophandel te Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismas, Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2010/30/EB – Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 665/2013 – Dulkių siurblių pardavimas – Energijos vartojimo efektyvumo etiketė – Testų atlikimo sąlygų, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės, nurodymas – Draudimas keisti energijos vartojimo efektyvumo etiketės formą ar turinį – Draudimas naudoti papildomas etiketes, pakartojančias arba paaiškinančias energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateiktą informaciją – Direktyva 2005/29/EB – Nesąžininga komercinė veikla – Vartotojų apsauga – 2 straipsnio d punktas – Komercinės veiklos sąvoka – Energijos vartojimo efektyvumo etiketės naudojimas – 3 straipsnio 4 dalis – Sąjungos taisyklės, reglamentuojančios konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus – Prieštaravimo sąvoka – Prieštaravimo buvimas – Direktyvos netaikymas – 7 straipsnis – Klaidinantis informacijos neatskleidimas – Esminė informacija – Nebuvimas – Informacija, kurios nereikalaujama pateikti pagal Reglamentą Nr. 665/2013“

I. Įžanga

1.

2016 m. liepos 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. gruodžio 7 d., rechtbank van koophandel te Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismas, Belgija) pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvos 2005/29/EB ( 2 ) 7 straipsnio ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 665/2013 ( 3 ) išaiškinimo.

2.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Dyson Ltd ir Dyson BV (toliau kartu vadinama – Dyson), viena pusė, ir BSH Home Appliances NV (toliau – BSH), kita pusė, ginčą dėl kelių etikečių, kuriose aprašomas BSH parduodamų Siemens ir Bosch prekių ženklų dulkių siurblių energijos suvartojimas, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo etiketę, kuri turi būti naudojama pagal Reglamentą Nr. 665/2013 (toliau – energijos vartojimo efektyvumo etiketė). Dyson mano, kad tai, jog BSH šias etiketes naudoja nenurodydamas, kad jose pateikiami bandymų, atliktų su tuščiu dulkių maišeliu, rezultatai, yra nesąžininga komercinė praktika, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/29. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar tai, kad BSH naudoja etiketes, kuriose pateikiama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje nurodyta informacija, yra suderinama su šiuo reglamentu.

3.

Siūlau Teisingumo Teismui į šiuos klausimus atsakyti taip, kad pagal Reglamentą Nr. 665/2013 tiekėjai ir prekiautojai yra įpareigoti naudoti tik energijos vartojimo efektyvumo etiketę nekeičiant jos turinio ar formos. Manau, kad toks požiūris grindžiamas būtinybe išsaugoti tikslą suvienodinti galutiniams vartotojams teikiamą informaciją apie energijos suvartojimą, kad būtų sudaryta galimybė lengvai palyginti atitinkamus gaminius, kuris įgyvendinamas pagal Direktyvos 2010/30/ES ( 4 ) ir šio reglamento nuostatas.

4.

Atsižvelgdamas į mano siūlomą šio reglamento išaiškinimą manau, kad Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ši direktyva netaikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, nes prekiautojai neturi diskrecijos energijos vartojimo efektyvumo etiketės ir papildomų etikečių, kuriose pakartojama arba paaiškinama jose pateikta informacija, naudojimo klausimu.

II. Teisinis pagrindas

A.   Sąjungos teisė

1. Direktyva 2005/29

5.

Direktyvos 2005/29 10 konstatuojamoje dalyje nustatyta:

„Būtina užtikrinti šios direktyvos ir [Sąjungos] teisės ryšio nuoseklumą, ypač kai konkretiems sektoriams taikomos išsamios nuostatos dėl nesąžiningos komercinės veiklos. <…> Atitinkamai ši direktyva taikoma tik tais atvejais, kai nėra konkrečių [Sąjungos] teisės nuostatų, reglamentuojančių konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus, tokius kaip informaciniai reikalavimai ir informacijos teikimo vartotojui taisyklės. Ji numato vartotojų apsaugą tais atvejais, kai [Sąjungos] lygiu nėra konkrečių sektorinių teisės aktų, ir draudžia prekybininkams sudaryti apgaulingą įspūdį apie produktų pobūdį. Tai ypač svarbu sudėtingų, didelę riziką vartotojams keliančių produktų atvejais, tokių kaip tam tikri finansinių paslaugų produktai. Taip ši direktyva papildo [Sąjungos] acquis, taikomą komercinei veiklai, kenkiančiai vartotojų ekonominiams interesams.“

6.

Šios direktyvos 2 straipsnio d punkte sąvoka „komercinė veikla“ apibrėžta taip: „bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams“.

7.

Minėtos direktyvos 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 4 dalyje nustatyta:

„Jeigu šios direktyvos nuostatos prieštarauja kitoms [Sąjungos] taisyklėms, reglamentuojančioms konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus, pastarosios turės viršenybę ir bus taikomos tiems konkretiems aspektams.“

8.

Direktyvos 2005/29 7 straipsnyje „Klaidinantis informacijos neatskleidimas“ nurodyta:

„1.   Komercinė veikla laikoma klaidinančia, jeigu toje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į visus jos ypatumus ir aplinkybes bei komunikacijos priemonių ribotumą, ją vykdant neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis toje situacijoje galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.

2.   Klaidinančiu informacijos neatskleidimu, atsižvelgiant į 1 dalyje numatytus klausimus, taip pat laikomas prekybininko vykdomas 1 dalyje nurodytos esminės informacijos nuslėpimas arba jos pateikimas neaiškiai, neįskaitomai, dviprasmiškai ar ne laiku, arba komercinės veiklos komercinio tikslo, jeigu jis neaiškus iš konteksto, nenurodymas, ir kai dėl to abiem atvejais vidutinis vartotojas paskatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėms jis nebūtų priėmęs.

<…>

5.   [Sąjungos] teisės nustatyti informaciniai reikalavimai dėl komercinio pranešimo, įskaitant reklamą arba prekybą, kurių neišsamus sąrašas pateikiamas II priede, laikomi esminiais.“

2. Direktyva 2010/30

9.

Direktyvos 2010/30 5 ir 8 konstatuojamose dalyse nurodyta:

„(5)

Tikslios, svarbios ir lygintinos informacijos apie su energija susijusių gaminių konkretų energijos suvartojimą teikimas turėtų daryti įtaką galutiniams naudotojams pasirenkant gaminius, kurie suvartoja arba kuriuos naudojant netiesiogiai suvartojama mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių, ir tuo pačiu skatinti gamintojus imtis veiksmų, kad jų gaminiai suvartotų mažiau energijos ir kitų svarbių išteklių. Be to, taip netiesiogiai turėtų būti skatinamas šių gaminių efektyvus naudojimas siekiant ES tikslo 20 % sumažinti energijos vartojimą. Neturint šios informacijos, vien tik rinkos veiksniais nebus skatinamas šių gaminių racionalus energijos ir kitų svarbių išteklių naudojimas.

(8)

Informacija daro labai didelę įtaką rinkos veiksniams, ir todėl būtina įvesti to paties tipo gaminių vienodą ženklinimą, kad potencialūs pirkėjai gautų papildomą standartizuotą informaciją apie šių gaminių su energija susijusias išlaidas ir kitų svarbių išteklių naudojimą, ir būtų imamasi priemonių užtikrinti, kad potencialūs galutiniai naudotojai, nematantys demonstruojamo gaminio ir negalintys matyti etiketės, taip pat gautų šią informaciją. Kad būtų veiksminga ir sėkminga, etiketė turėtų būti lengvai suprantama galutiniams naudotojams, paprasta ir glausta. Dėl to esamas etiketės formatas turėtų būti išsaugotas kaip pagrindas informuoti galutinius naudotojus apie gaminių energijos vartojimo efektyvumą. Informacija apie gaminių suvartojamą energiją ir kita informacija turi būti nustatyta pagal vienodus standartus ir vienodais metodais.“

10.

Šios direktyvos 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Šia direktyva nustatoma sistema, kurios paskirtis – suderinti nacionalines priemones, susijusias su informacija galutiniams naudotojams, ypač ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie gaminį, taip pat susijusias su energijos naudojimu ir, prireikus, kitų svarbių išteklių suvartojimu gaminio naudojimo metu, ir papildoma informacija apie su energija susijusius gaminius, taip suteikiant galutiniams naudotojams galimybę pasirinkti efektyvesnius gaminius.“

11.

Šios direktyvos 3 straipsnio „Valstybių narių pareigos“ 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

visi jų teritorijoje įsisteigę tiekėjai ir prekiautojai vykdytų 5 ir 6 straipsniuose nustatytas pareigas;

b)

gaminius, kuriems taikoma ši direktyva, būtų draudžiama ženklinti kitomis etiketėmis, ženklais, simboliais ar užrašais, neatitinkančiais šios direktyvos ir atitinkamų deleguotų teisės aktų, jei dėl to galutiniai naudotojai gali būti klaidinami dėl gaminių naudojimo metu suvartojamos energijos arba, kai tinka, kitų svarbių išteklių;

<…>.“

12.

Direktyvos 2010/30 4 straipsnyje „Reikalavimai informacijos pateikimui [Informacijos pateikimo reikalavimai]“ nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

galutinių naudotojų dėmesys į informaciją apie elektros energijos, kitų energijos rūšių bei prireikus kitų svarbių išteklių suvartojimą gaminių naudojimo metu ir į papildomą informaciją būtų atkreipiamas, vadovaujantis pagal šią direktyvą deleguotais teisės aktais vardinių parametrų lentelėse ir etiketėse, susijusiose su parduoti, nuomoti, pirkti išsimokėtinai ar galutiniams naudotojams demonstruoti tiesiogiai arba netiesiogiai bet kokiais nuotolinės prekybos būdais, įskaitant internetą, siūlomais gaminiais;

<…>.“

13.

Direktyvos 2010/30 10 straipsnis Europos Komisijai suteikia teisę priimti deleguotuosius teisės aktus, siekiant nustatyti išsamią informaciją apie kiekvieno gaminio tipą, susijusią su etiketėmis ir vardinių parametrų lentelėmis.

3. Reglamentas Nr. 665/2013

14.

Reglamente Nr. 665/2013, kuris priimtas remiantis Direktyvos 2010/30 10 ir 11 straipsniais, kaip nurodoma jo 5 konstatuojamoje dalyje, apibrėžiama vienoda dulkių siurblių etiketės forma ir turinys.

15.

Šio reglamento 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomi į elektros tinklą jungiamų dulkių siurblių, įskaitant hibridinius dulkių siurblius, ženklinimo ir papildomos informacijos apie gaminį teikimo reikalavimai.“

16.

Minėto reglamento 3 straipsnio „Tiekėjų pareigos ir tvarkaraštis“ 1 dalyje nustatyta:

„Tiekėjai užtikrina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.:

a)

kiekvienas dulkių siurblys būtų pateikiamas su spausdinta etikete, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos II priede;

<…>.“

17.

Šio reglamento 4 straipsnio „Prekiautojų pareigos“ 1 dalyje nustatyta:

„Prekiautojai užtikrina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.:

a)

pagal 3 straipsnį kiekvienas pardavimo vietoje esantis modelis turi tiekėjų pateiktą etiketę, kuri yra prietaiso išorėje arba pakabinta ant jo taip, kad būtų aiškiai matoma;

<…>.“

18.

Šio reglamento II priede „Etiketė“ apibrėžiama dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo etikečių forma ir nurodoma, kokia informacija joje turi būti pateikta.

B.   Belgijos teisė

19.

Wetboek economisch recht (Ekonominės teisės kodeksas, Moniteur belge, 2013 m. gruodžio 30 d., p. 103506) VI.97 straipsnio 2 punkte, kuriuo perkeliamas Direktyvos 2005/29 6 straipsnio 1 dalies a punktas, nustatyta, kad komercinė veikla laikoma klaidinančia, kai ją vykdant pateikiami neteisingi duomenys, ir todėl ji yra melaginga; arba kai kuriuo nors būdu, įskaitant visas duomenų pateikimo aplinkybes, net pateikus objektyviai teisingus duomenis vidutinis vartotojas klaidinamas arba gali būti klaidinamas dėl esminių produktų požymių, pavyzdžiui, testų arba tyrimų, atliktų su produktu, rezultatų arba esminių požymių, ir bet kuriuo atveju lemia arba gali lemti jo komercinį sprendimą, kuris kitomis aplinkybėmis nebūtų priimtas.

20.

Pagal šio kodekso VI.105 straipsnio 1 punkto a papunktį draudžiama įmonių reklama, kuri, atsižvelgiant į visas sudėtines dalis, bet kuriuo būdu, įskaitant jos pateikimą arba informacijos praleidimą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos pasiekia, dėl, be kita ko, prekių požymių ir prekių arba paslaugų testų ar patikrinimų rezultatų arba esminių sudėtinių dalių.

21.

Pagal minėto kodekso VI.99 straipsnio 1 dalį, kuriuo perkeliama Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 1 dalis, komercinė veikla laikoma klaidinančiu informacijos neatskleidimu, jeigu ją vykdant konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir komunikacijos priemonių ribotumą, neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui pagal aplinkybes reikalinga tam, kad jis toje situacijoje galėtų priimti informacija paremtą komercinį sprendimą, ir taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį komercinį sprendimą, kurio kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.

III. Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

22.

Dyson prekiauja dulkių siurbliais be dulkių maišelių. BSH prekiauja klasikiniais Siemens ir Bosch prekių ženklų dulkių siurbliais su dulkių maišeliais.

23.

Dėl toliau nurodytų priežasčių Dyson ginčijo dulkių siurblių, kuriais prekiauja BSH, energijos vartojimo efektyvumo etiketes. Šiose etiketėse nurodomi energijos sąnaudų testų, kurie buvo atlikti su tuščiu dulkių maišeliu, rezultatai. Tačiau Dyson teigia, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis maišelių poros užsidaro jam prisipildžius dulkių, todėl variklis turi veikti didesniu pajėgumu, kad išlaikytų tą pačią siurbiamąją galią. Todėl Dyson mano, kad šių dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo etiketės klaidina vartotoją. Be to, be dulkių maišelių veikiančių dulkių siurblių, kuriais prekiauja Dyson, atveju normaliomis eksploatavimo sąlygomis energijos vartojimo efektyvumas nesumažėdavo.

24.

Remdamasi šiais motyvais 2015 m. spalio 20 d.Dyson pateikė rechtbank van koophandel te Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismas) ieškinį prieš BSH; jį sudaro dvi dalys.

25.

Pirma, Dyson mano, kad toliau nurodyti reklaminiai teiginiai yra neteisingi ir klaidina vartotojus dėl dulkių siurblio Siemens VSQ8POWER4 ir visų kitų BSH dulkių siurblių modelių su tomis pačiomis techninėmis savybėmis. Todėl BSH pažeidė Ekonominės teisės kodekso VI.97 straipsnio 2 punktą ir vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, kaip tai suprantama pagal šio kodekso VI.105 straipsnio 1 punkto a papunktį.

26.

Šioje pirmoje dalyje nurodyti reklaminiai teiginiai yra tokie:

energijos vartojimo efektyvumo etiketė, kurioje nurodytas A klasės energijos efektyvumas ir kilimų valymo veiksmingumas,

žalia energijos vartojimo efektyvumo etiketė, kurioje nurodytas A klasės energijos efektyvumas,

kilimų etiketė, kurioje nurodytas A klasės kilimo valymo veiksmingumas,

AAAA etiketė ant pakuotės ir ant paties dulkių siurblio,

oranžinė AAAA etiketę ant pakuotės,

ekologinis ženklas ant pakuotės,

nuorodą „HEPA filtras“.

27.

Antra, Dyson mano, kad BSH dėl neveikimo, kaip jis suprantamas pagal Ekonominės teisės kodekso VI.99 straipsnio 1 dalį, klaidina vartotojus, nes neatskleidžia, kad šie reklaminiai teiginiai pagrįsti testais, kurie atlikti su tuščiu dulkių maišeliu.

28.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad BSH prašymu VDE Prüf- und Zertifizierunginstitut (VDE bandymų ir sertifikavimo institutas) 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. spalio 29 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. atliko daug testų, iš kurių matyti, kad siurblys Siemens VSQ8POWER4 tikrai patenka į A energijos vartojimo efektyvumo klasę. Šis teismas priduria, kad, atsižvelgiant į tai, negalima remtis Dyson argumentu, jog BSH neteisėtai naudoja A etiketę šiam siurbliui.

29.

Atsižvelgdamas į šių testų rezultatus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad ginčo pagrindinėje byloje sprendimas susijęs su dviem problemomis: viena vertus, su energijos vartojimo efektyvumo etikete, kurią reikalaujama naudoti pagal Reglamentą Nr. 665/2013, ir, kita vertus, su kitomis papildomai BSH pateiktomis etiketėmis.

30.

Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumo etiketę, kyla klausimas, ar nenurodydama, kad testai buvo atlikti su tuščiu dulkių maišeliu, BSH suklaidino vartotojus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį. Šis teismas pritaria Dyson nuomonei, kad tokie testai neleidžia palyginti su dulkių maišeliu ir be jo veikiančių dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo. Vis dėlto minėtas teismas pažymi, kad BSH griežtai laikėsi Reglamento Nr. 665/2013 nuostatų. Be to, jis kelia klausimą, ar tokių nuorodų pridėjimas būtų suderinamas su šio reglamento nuostatomis, kuriose apibrėžiama šios etiketės forma ir turinys.

31.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat konstatuoja, kad BSH naudojo kelis simbolius, kurie nebuvo nustatyti pagal Reglamentą Nr. 665/2013, pavyzdžiui:

žalią etiketę su nuoroda „Energy A“, iš kurios matyti, kad dulkių siurblys bendrai pasiekė A energijos efektyvumo klasę,

oranžinę etiketę su nuoroda „AAAA Best rated: A in all classes“, iš kurios matyti, kad dulkių siurblys, atsižvelgiant į valymo veiksmingumą – ne tik kilimo, bet ir kietosios grindų dangos – pasiekė A energijos efektyvumo ir dulkių išleidimo klasę,

juodą etiketę su pavaizduotu kilimu ir nuoroda „class A Performance“, iš kurios matyti, kad dulkių siurblys pasiekė A dulkių surinkimo nuo kilimo klasę.

32.

Vis dėlto šis teismas konstatuoja, kad šiose etiketėse pakartojama informacija, kuri pateikiama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje. Todėl jis klausia, ar tokių etikečių naudojimas atitinka šį reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad jos gali klaidinti arba painioti vartotojus dėl energijos sąnaudų.

33.

Šiomis aplinkybėmis rechtbank van koophandel te Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar tikslus [Reglamento Nr. 665/2013] laikymasis nepapildant jo II priede nustatytos [energijos vartojimo efektyvumo etiketės] informacija apie testų atlikimo sąlygas, kuriomis remiantis priskiriama prie energijos vartojimo efektyvumo klasės pagal I priedą, gali būti laikomas klaidinančiu informacijos neatskleidimu, kaip jis suprantamas pagal [Direktyvos 2005/29] 7 straipsnį?

2.

Ar pagal [Reglamentą Nr. 665/2013] draudžiama papildyti [energijos vartojimo efektyvumo etiketę] kitais simboliais, kuriais perduodama ta pati informacija?“

IV. Procesas Teisingumo Teisme

34.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje buvo užregistruotas 2016 m. gruodžio 7 d.

35.

Dyson, BSH, Belgijos, Vokietijos, Italijos vyriausybės ir Komisija pateikė rašytines pastabas.

36.

2017 m. spalio 26 d. vykusiame posėdyje buvo išklausytos Dyson, BSH, Belgijos vyriausybės ir Komisijos atstovų pastabos.

V. Analizė

37.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar energijos vartojimo efektyvumo etiketės naudojimas pagal Reglamentą Nr. 665/2013 nenurodant testų atlikimo sąlygų, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės, gali būti laikomas klaidinančiu informacijos neatskleidimu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį.

38.

Manau, kad šį pirmąjį klausimą sudaro dvi dalys. Pirmiausia reikia nustatyti, ar Reglamentas Nr. 665/2013 draudžia paaiškinti – pačioje energijos vartojimo efektyvumo etiketėje arba ant papildomos etiketės – energijos vartojimo efektyvumo etiketėje esančią informaciją, kad būtų nurodytos testų atlikimo sąlygos. Tik vėliau, atsižvelgiant į šio reglamento aiškinimą, reikės išnagrinėti, ar energijos vartojimo efektyvumo etiketės naudojimas gali būti klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį.

39.

Be to, antruoju pateiktu klausimu siekiama nustatyti, ar Reglamentas Nr. 665/2013 draudžia greta energijos vartojimo efektyvumo etiketės pateikti papildomą etiketę, kurioje pakartojama joje esanti informacija. Manau, kad šį antrąjį klausimą ir pirmojo klausimo pirmą dalį galima pagrįstai nagrinėti kartu, atsižvelgiant į tai, kad abiem jais prašoma išaiškinti šį reglamentą.

40.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tolesnė mano analizė bus padalyta į dvi dalis, atitinkamai skirtas Reglamento Nr. 665/2013 ir Direktyvos 2005/29 aiškinimui.

A.   Dėl Reglamento Nr. 665/2013 aiškinimo

41.

Savo pirmojo klausimo pirmoje dalyje ir antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamentas Nr. 665/2013 turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, pirma, keisti energijos vartojimo efektyvumo etiketės turinį arba formą ir, antra, greta šios etiketės pateikti papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama joje esanti informacija, visų pirma siekiant nurodyti testų atlikimo sąlygas, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės.

42.

Toliau šiuos du klausimus nagrinėsiu atkirai.

43.

Prieš pradedant analizę reikia pažymėti, kad, nepaisant egzistavimo trukmės ( 5 ), nėra daug Sąjungos teismų jurisprudencijos dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo tvarkos ( 6 ). Manau, kad nei šioje jurisprudencijoje, nei su pastatų energiniu naudingumu susijusioje jurisprudencijoje ( 7 ) nėra reikšmingos informacijos siekiant atsakyti į šioje byloje pateiktus klausimus.

44.

Visų pirma, kalbant apie Dyson ieškinį dėl Reglamento Nr. 665/2013 panaikinimo, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją preziumuojama, kad Sąjungos institucijų teisės aktai yra teisėti, todėl jie sukelia teisinių pasekmių, kol nėra pripažinti netekusiais galios, panaikinti patenkinus ieškinį dėl panaikinimo, paskelbti negaliojančiais išnagrinėjus prašymą priimti prejudicinį sprendimą arba neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ( 8 ). Šioje byloje Teisingumo Teismo prašoma ne išnagrinėti šio reglamento teisėtumo klausimą, o nuspręsti, ar pagal minėtą reglamentą ir (arba) Direktyvą 2005/29 draudžiama naudoti energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir (arba) papildomas etiketes pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Kadangi Dyson pateiktas ieškinys nagrinėjamas Bendrajame Teisme ( 9 ), šioje byloje Teisingumo Teismas turi remtis prielaida, kad Reglamentas Nr. 665/2013 yra teisėtas.

1. Dėl draudimo pakeisti energijos vartojimo efektyvumo etiketės turinį ir formą

45.

Siekiant atsakyti į pirmąjį pateiktą klausimą reikia išnagrinėti, ar dulkių siurblių gamintojai ir prekybininkai gali pakeisti energijos vartojimo efektyvumo etiketės turinį arba formą, visų pirma siekdami nurodyti testų atlikimo sąlygas, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės. Pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis tokios diskrecijos buvimas reikštų, kad BSH galėtų ant tos pačios etiketės paaiškinti, kad joje pateikta informacija parodo su tuščiu maišeliu atliktų testų rezultatus, kaip to nori Dyson.

46.

Vis dėlto esu įsitikinęs, kad šiuo reglamentu gamintojams ir prekiautojams nesuteikiama jokios diskrecijos dėl energijos vartojimo efektyvumo etiketės turinio ir formos.

47.

Kaip nurodo pavadinimas, Reglamentas Nr. 665/2013 papildo Direktyvą 2010/30 dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo. Pagal šio reglamento 4 straipsnio a punktą prekiautojai turi užtikrinti, kad kiekvienas dulkių siurblio modelis turėtų tiekėjo pateiktą ir pagal minėtą reglamento II priedą parengtą „aiškiai matom[ą]“ energijos vartojimo efektyvumo etiketę.

48.

Reglamento Nr. 665/2013 II priedą sudaro trys dalys, kurių pavadinimai atitinkamai yra „1 etiketė“, „2 etiketė“ ir „Etiketės forma“. Dalis „2 etiketė“ atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes yra nereikšminga, nes pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ji taikoma tik nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ( 10 )

49.

Be to, kiekvienas iš šių trijų skyrių yra padalytas į tris punktus, atitinkamai susijusius su „[u]niversali[ais] dulkių siurblia[is]“, „[k]ietosios grindų dangos siurblia[is]“ ir „[k]ilimų dulkių siurblia[is]“. Kadangi nėra nurodyta, prie kokios klasės priskiriamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas modelis, reikia remtis šio priedo 1.1 ir 3.1 punktais, susijusiais su „[u]niversalia[is] dulkių siurblia[is]“. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad nagrinėjant šią bylą neturi reikšmės nedideli šių punktų skirtumai ( 11 ).

50.

Reglamento Nr. 665/2013 II priedo 1.1 punkte nurodoma informacija, kuri turi būti pateikta energijos vartojimo efektyvumo etiketėje, t. y. tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas, modelio žymuo, energijos vartojimo efektyvumo klasė, vidutinis metinis suvartojamos energijos kiekis, dulkių išleidimo klasė, kilimų valymo kokybės klasė, kietosios grindų dangos valymo kokybės klasė ir garso galios lygis.

51.

Be to, jame paaiškinta, kad energijos vartojimo efektyvumo etiketė turi atitikti šio priedo 3.1 punktą ( 12 ). Šiame punkte tiksliai ir išsamiai nustatoma energijos vartojimo efektyvumo etiketės, kurią dulkių siurblių tiekėjai turi pateikti, o prekiautojai užkabinti, forma. Šiame punkte taip pat nustatomi minimalūs šios etiketės ir jos sudedamųjų dalių matmenys, taip pat spalvos ir rašmenų formatai, kurie turi būti naudojami kiekvienoje iš sudedamųjų dalių.

52.

Manau, kad remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad dulkių siurblių tiekėjai ir prekiautojai neturi jokios diskrecijos dėl energijos vartojimo efektyvumo etiketės parengimo ir naudojimo. Viena vertus, ją naudoti privaloma. Kita vertus, ši etiketė turi atitikti visus reglamento II priede nurodytus reikalavimus dėl formos ir informacijos, kuri turi būti joje pateikta. Vieninteliai du sušvelninimai yra galimybė papildomai atkurti ekologinį ženklą, suteiktą pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 ( 13 ) (šio priedo 1.1 punktas) ( 14 ), ir panaudoti didesnę energijos vartojimo efektyvumo etiketę, nei nustatyti minimalūs matmenys (minėto priedo 1.3 punktas).

53.

Kitaip tariant, priimdamas Reglamentą Nr. 665/2013 Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai priėmė sprendimą dėl informacijos, kuri ant energijos vartojimo efektyvumo etiketės turi būti pateikta vartotojams – jos kiekį būtinai ribojant – ir į kurią nėra įtrauktos dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo matavimo metodikos.

54.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Reglamentas Nr. 665/2013 turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama keisti energijos vartojimo efektyvumo etiketės turinį ar formą, visų pirma siekiant paaiškinti testų atlikimo sąlygas, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės.

55.

Taip pat reikia išnagrinėti, ar tokia informacija galėtų būti pateikta ant papildomos etiketės kartu su energijos vartojimo efektyvumo etikete.

2. Dėl draudimo naudoti papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateikta informacija

56.

Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės Teisingumo Teismo klausia, ar Reglamentas Nr. 665/2013 turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama kartu su energijos vartojimo efektyvumo etikete pateikti papildomas etiketes, kuriose pakartojama joje pateikta informacija. Pagrindinės bylos aplinkybėmis šis klausimas susijęs su keliais BSH naudojamais simboliais, kurie nėra nustatyti šiame reglamente, t. y. etikete „Energy A“, oranžine etikete „AAAA Best rated: A in all classes“ ir juoda etikete su pavaizduotu kilimu ir nuoroda „class A Performance“ ( 15 ).

57.

Be to, siekiant atsakyti į pirmąjį klausimą ( 16 ) taip pat reikia nustatyti, ar pagal minėtą reglamentą draudžiama kartu su energijos vartojimo efektyvumo etikete pateikti papildomą etiketę, paaiškinančią, kad nurodyta informacija rodo su tuščiu maišeliu atliktų testų rezultatus, kaip to nori Dyson. Tokios papildomos etiketės tikslas būtų ne pakartoti energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateiktą informaciją, bet šią informaciją paaiškinti.

58.

Manau, kad į šiuos du klausimus galima atsakyti bendrai, t. y. kad Reglamentas Nr. 665/2013, aiškinamas su Direktyva 2010/30, draudžia naudoti papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateikta informacija.

59.

Pirma, toks aiškinimas grindžiamas pačiu šioje direktyvoje nustatytos sistemos tikslu, nurodytu jos 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. suderinti galutiniams vartotojams teikiamą informaciją, susijusią su energijos ir kitų svarbių išteklių suvartojimu, kad būtų sudaryta galimybė lengvai palyginti atitinkamus gaminius ( 17 ). Leidimas gamintojams ir prekiautojams naudoti papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateikta informacija, trukdytų šiam suderinimui ( 18 ).

60.

Tai juo labiau taikytina, nes leidimas naudoti tokias etiketes galėtų lemti tai, kad dulkių siurblių gamintojai pakeltų kainas arba apkabinėtų savo modelius daugybe įvairių papildomų etikečių, o tai visiškai nubrauktų Direktyva 2010/30 ir Reglamentu Nr. 665/2013 pasiektą informacijos suderinimą.

61.

Antra, toks aiškinimas taip pat grindžiamas Direktyvos 2010/30 3 straipsnio 1 dalies b punktu, pagal kurį valstybės narės privalo uždrausti ženklinti kitomis etiketėmis, neatitinkančiomis šios direktyvos arba deleguotųjų teisės aktų, jeigu dėl to galutiniai naudotojai gali būti klaidinami dėl suvartojamos energijos.

62.

Būtent toks būtų etikečių, kuriose pakartojama arba paaiškinama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateikta informacija, atvejis. Iš tiesų manau, kad tokios galimos papildomos etiketės galėtų painioti galutinius naudotojus dėl atitinkamų dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo.

63.

Pavyzdžiui, pagrindinės bylos aplinkybėmis BSH naudojama oranžinė etiketė „AAAA Best rated: A in all classes“ ( 19 ) gali priversti galutinius naudotojus galvoti, kad atitinkamas modelis yra efektyvesnis nei modelis be papildomos etiketės. Analogiškai papildoma etiketė, paaiškinanti testų atlikimo sąlygas, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės, BSH turimos naudoti pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galėtų versti galutinius naudotojus manyti, kad atitinkamas modelis yra ne toks efektyvus nei modelis be tokios etiketės.

64.

Trečia, manau, kad šį aiškinimą taip pat patvirtina Reglamento Nr. 665/2013 II priedas. Iš tiesų vienintelis pareigos naudoti energijos vartojimo efektyvumo etiketę sušvelninimas nurodytas šio priedo 1.1 punkte, kuriuo remiantis ir taikant išimtį galima pridėti ekologinį ženklą, suteiktą pagal Reglamentą Nr. 66/2010. Remiantis tuo darytina išvada a contrario, kad pagal šį reglamentą draudžiama naudoti bet kokias kitas papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateikta informacija ( 20 ).

65.

Reikia pažymėti, kad mano siūlomas išaiškinimas susijęs išimtinai su informacija, patenkančia į Reglamento Nr. 665/2013 taikymo sritį. Aišku, pagal šį reglamentą nedraudžiama pateikti informacijos, nepatenkančios į jo taikymo sritį, pavyzdžiui, pardavimo kainos, pagaminimo vietos arba garantijos trukmės. Kita vertus, manau, kad pagal jį draudžiama pridėti etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateikta informacija, pavyzdžiui, etiketė, kurioje nurodomos testų atlikimo sąlygos, kuriomis remiantis priskiriama energijos vartojimo efektyvumo klasė.

66.

Dėl išsamumo reikia pridurti, kad šioje išvadoje pateiktas vertinimas nereiškia, kad ženklinimo tikslais atlikti vienodi testai, numatyti Reglamente Nr. 665/2013, atspindi normalias dulkių siurblių eksploatavimo sąlygas, neatsižvelgiant į tai, ar jie veikia su, ar be maišelių. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad visos standartizacijos pastangos, įdėtos siekiant atlikti šį ženklinimą, tikrai reiškia tikrovės supaprastinimą, kaip tvirtino BSH ( 21 ). Jeigu šis supaprastinimas prieštarauja aukštesnę teisinę galią turinčioms Sąjungos teisės taisyklėms, jo teisėtumą galima ginčyti Sąjungos teismuose, kaip yra Dyson pateikto ieškinio dėl šio reglamento panaikinimo atveju ( 22 ).

67.

Kita vertus, toks supaprastinimas niekaip negali trukdyti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo suderinimui, kuris atliktas Direktyva 2010/30, analogiškai – kaip ir dulkių siurblių atveju – Reglamentu Nr. 665/2013, sudarant atitinkamoms įmonėms galimybę pakeisti energijos vartojimo efektyvumo etiketės formą arba naudoti papildomas etiketes, pakartojančias arba paaiškinančias joje pateiktą informaciją.

68.

Dėl šių priežasčių siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį klausimą atsakyti, kad Reglamentas Nr. 665/2013, aiškinamas su Direktyva 2010/30, draudžia, pirma, pakeisti energijos vartojimo efektyvumo etiketės turinį ar formą ir, antra, kartu su šia etikete pateikti papildomas etiketes, pakartojančias arba paaiškinančias joje pateiktą informaciją, visų pirma siekiant nurodyti testų atlikimo sąlygas, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės.

69.

Atsakant į pirmąjį klausimą telieka išnagrinėti, ar Direktyvos 2005/29 nuostatos galėtų pagrįsti pareigą paaiškinti, kad energijos vartojimo efektyvumo etiketėje pateikta informacija rodo su tuščiais maišeliais atliktų testų rezultatus.

B.   Dėl Direktyvos 2005/29 aiškinimo

70.

Pirmuoju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimu siekiama nustatyti, ar energijos vartojimo efektyvumo etiketės naudojimas laikantis Reglamento Nr. 665/2013, kai nepaaiškinamos testų atlikimo sąlygos, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės, gali būti laikomas klaidinančiu informacijos neatskleidimu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį.

71.

Manau, kad jeigu šios etiketės naudojimas laikytinas „komercine veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d punktą (1 skyrius), minėtos direktyvos 3 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma konkretiems nesąžiningos komercinės veiklos aspektams, kuriems taikomas Reglamentas Nr. 665/2013, nes atitinkamiems prekiautojams jis nesuteikia jokios diskrecijos (2 skyrius). Be to, manau, kad testų atlikimo sąlygų, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės, nenurodymas nėra klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip tai suprantama pagal tos pačios direktyvos 7 straipsnį, nes šis reglamentas nenustato pareigos pateikti šią informaciją (3 skyrius).

1. Dėl „komercinės veiklos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d punktą, egzistavimo

72.

BSH pateikia argumentą, grindžiamą tuo, kad, kaip aprašiau ankstesniame skyriuje, energijos vartojimo efektyvumo etiketės naudojimo ir parengimo klausimu nesuteikta jokios diskrecijos, ir tvirtina, kad etiketės naudojimas nėra „komercinė veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d punktą. Todėl ši direktyva neturėtų būti taikytina nagrinėjant pagrindinę bylą.

73.

Remiantis šiuo argumentu, žodis „prekybininko“, pavartotas šios nuostatos formuluotėje, turėtų reikšti, kad yra tam tikra diskrecija, kuria prekybininkas gali pasinaudoti, kad darytų poveikį vartotojui. Be to, šios etiketės naudojimas nėra „tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, o yra kildinamas iš prekybininkui nustatytos pareigos pateikti informaciją, įskaitant atvejį, kai etiketėje pateikta informacija yra jam nenaudinga dėl blogų dulkių siurblio rezultatų.

74.

Manęs šis argumentas neįtikina.

75.

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją Direktyva 2005/29 išsiskiria „ypač plačia materialine taikymo sritimi“, apimančia bet kurią komercinę veiklą, tiesiogiai susijusią su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams ( 23 ).

76.

Atsižvelgdamas į šią jurisprudenciją manau, kad BSH nuomonė grįsta per dideliu formalizmu. Iš tiesų informacijos, susijusios su dulkių siurblio, skirto parduoti vartotojams, energijos vartojimo efektyvumu ir valymo kokybe ( 24 ), pateikimas neabejotinai yra „prekybininko atliekamas <…> komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijęs su <…> pardavimu arba tiekimu vartotojams“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d punktą.

77.

Iš pačios šios nuostatos teksto matyti, kad „komercinio pranešimo“ sąvoka yra platesnė nei „reklamos“ sąvoka. Todėl nematau jokios priežasties netikėti, kad tokiame pranešime galėtų būti informacijos, nenaudingos prekybininko interesams, priešingai, nei tvirtino BSH ( 25 ). Be to, tai, kad pagal Reglamentą Nr. 665/2013 šis pranešimas tapo privalomas, neturi reikšmės. Iš tiesų, jeigu komercinę veiklą vykdantis subjektas visada turi būti prekybininkas, neturi reikšmės aplinkybė, kad jis veikia spontaniškai arba siekdamas įvykdyti Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

78.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai, nei tvirtino BSH, energijos vartojimo efektyvumo etiketės naudojimas yra „komercinė veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d punktą.

79.

Reikia pridurti, kad BSH pateiktu argumentu iš esmės keliamas klausimas dėl Reglamento Nr. 665/2013 ir Direktyvos 2005/29 taikymo. Manau, kad šis klausimas turėtų būti vertinamas aiškinant šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalį, kurios tikslas ir yra nustatyti prieštaravimų tarp minėtos direktyvos ir Sąjungos taisyklių sprendimo būdus, reglamentuojant konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus.

2. Dėl „prieštaravimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalį, buvimo

80.

Remiantis Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta viršenybės taisykle, „esant prieštaravimui“, kitos Sąjungos taisyklės, kuriomis reglamentuojami konkretūs nesąžiningos komercinės veiklos aspektai, turi viršenybę prieš jos nuostatas.

81.

Šios nuostatos išaiškinimas yra labai svarbus strateginiu požiūriu. Iš tiesų siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ši direktyva taikoma bet kokiai nesąžiningai komercinei veiklai, neatsižvelgiant į veiklos sritį ( 26 ). Remiantis Komisijos žodžiais 2013 m. kovo 14 d. komunikate, „[d]irektyvoje [2005/29] numatytas aukštas vartotojų apsaugos lygis visuose sektoriuose. Direktyva veikia kaip minimalios apsaugos sistema, kuria užpildomos kitų ES sektorių taisykl[ių] nereglamentuojamos spragos“ ( 27 ).

82.

Kiekvienas atvejis, kai Direktyva 2005/29 pripažįstama netaikoma pagal jos 3 straipsnio 4 dalį, gali atverti spragą šios direktyvos sukurtoje apsaugos sistemoje, kai pagal kitas Sąjungos taisykles, kurios turi viršenybę, neužtikrinama tokio aukšto vartotojų apsaugos lygio.

83.

Manau, kad, atsižvelgiant į šią riziką, šią nuostatą reikėtų aiškinti griežtai ir net atsargiai.

84.

Atsižvelgiant į šį griežtą aiškinimą, remiantis šios nuostatos formuluote, reikia daryti išvadą, kad Direktyva 2005/29 gali būti netaikoma, jei tenkinamos dvi sąlygos. Pirma sąlyga susijusi su „kitų [Sąjungos] taisykl[ių], reglamentuojanči[ų] konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus“ buvimu. Antra sąlyga susijusi su „prieštaravimo“ tarp šių kitų taisyklių ir šios direktyvos nuostatų buvimu ( 28 ).

85.

Be to, įvykdžius šias dvi sąlygas, pagal tos pačios direktyvos 3 straipsnio 4 dalį direktyva bus netaikoma tik tiems konkretiems nesąžiningos komercinės veiklos aspektams, kuriuos reglamentuoja kitos taisyklės. Taigi pagrindinės bylos aplinkybėmis minėta direktyva ir visų pirma visos jos 6 ir 7 straipsnių nuostatos bus taikomos visiems aspektams, kurių nereglamentuoja Reglamentas Nr. 665/2013 ( 29 ), net ir tuo atveju, jeigu esama prieštaravimų su šiuo reglamentu.

86.

Nagrinėjant šią bylą pirmiausia reikia įvertinti, ar Reglamentas Nr. 665/2013 reglamentuoja konkrečius nesąžiningos komercinės veiklos aspektus.

87.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pirminis Direktyvoje 2010/30, kuria grindžiamas šis reglamentas, nustatyto vienodo ženklinimo tikslas yra ne vartotojų apsauga nuo tokios veiklos, bet būtent aplinkos apsauga sumažinus energijos ir kitų esminių išteklių naudojimą Sąjungoje ( 30 ).

88.

Vis dėlto direktyva įgyvendinama priemonė, siekiant šio tikslo, yra pareiga vienoda etikete informuoti vartotojus pagal šios direktyvos 4 straipsnio a punktą, 5 straipsnio a punktą ir 6 straipsnį. Dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo etiketės forma ir turinys griežtai nustatytas Reglamento Nr. 665/2013 II priede ( 31 ).

89.

Kaip pažymėjau šioje išvadoje, energijos vartojimo efektyvumo etiketės naudojimas yra „komercinė veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d punktą ( 32 ). Todėl šiame reglamente nustatant pareigą tiekėjams ir prekiautojams naudoti etiketę, kurioje standartizuotai pateikiama su dulkių siurblių sunaudojamos energijos vartojimo efektyvumu susijusi informacija, reglamentuojami konkretūs nesąžiningos komercinės veiklos aspektai, kaip tai suprantama pagal direktyvos 3 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgiant į tai, kad tai nėra pagrindinis reglamento tikslas.

90.

Antra, taip pat reikia išnagrinėti, ar yra „prieštaravimas“ tarp Reglamento Nr. 665/2013 ir Direktyvos 2005/29 nuostatų. Manau, kad atsižvelgiant į griežtą šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalies aiškinimą ( 33 ) pagal šią sąlygą reikalaujama įvertinti, ar šiomis nuostatomis nustatytos pareigos atitinkamiems prekybininkams yra nesuderinamos, arba, kitaip tariant, ar visos šios pareigos negali būti įvykdytos kartu. Todėl manau, kad vien paprastas minėtos direktyvos ir kitų Sąjungos teisės taisyklių taikymo sričių „persidengimas“ negali užkirsti kelio taikyti šią direktyvą šių taisyklių reglamentuojamiems nesąžiningos konkurencijos aspektams ( 34 ).

91.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad toks „prieštaravimas“ yra, jeigu „kitos Sąjungos taisyklės“ nepalieka atitinkamiems prekybininkams jokios diskrecijos. Iš tiesų tokiu atveju bet kokia papildoma pareiga, kuri gali būti nustatyta pagal Direktyvos 2005/29 nuostatas, aiškiai prieštarautų pagal šias kitas taisykles nustatytoms pareigoms.

92.

Šioje byloje nurodžiau, kodėl manau, kad Reglamentas Nr. 665/2013 nepalieka jokios diskrecijos gamintojams ir prekybininkams dėl energijos vartojimo efektyvumo etiketės ar papildomų etikečių naudojimo ( 35 ). Hipotetiškai sakykim, kad, kaip teigia Dyson, sąlygų, kuriomis buvo atlikti testai, nenurodymas yra klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį. Tokiu atveju reikėtų daryti išvadą, kad yra prieštaravimas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalį, nes pagal Reglamentą Nr. 665/2013 neleidžiama pridėti tokios informacijos nei energijos vartojimo efektyvumo etiketėje, nei papildomoje etiketėje.

93.

Taigi nereikia vertinti, ar yra klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį, o šios direktyvos 3 straipsnio 4 punktą reikia aiškinti taip, kad ji nėra taikoma konkretiems nesąžiningos komercinės veiklos aspektams, reglamentuojamiems Sąjungos taisyklių, pagal kurias atitinkamiems prekybininkams nepaliekama jokios diskrecijos, pavyzdžiui, pareigai naudoti energijos vartojimo efektyvumo etiketę arba draudimui naudoti papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama joje pateikta informacija.

94.

Tam, kad viskas būtų išanalizuota, taip pat reikia išnagrinėti per teismo posėdį pateiktą argumentą, kad Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama kaip netaikoma prieštaravimams tarp šios direktyvos ir ne pagal teisėkūros procedūrą priimto teisės akto, kaip antai Reglamento Nr. 665/2013. Šis argumentas manęs neįtikina. Iš tiesų ta nuostata taikoma „visoms kitoms [Sąjungos teisės] taisyklėms“, nenustatant apribojimų dėl teisės akto, kuriame nustatytos šios taisyklės, pobūdžio. Jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų to siekęs, jam būtų buvę lengva, atsižvelgiant į SESV 290 straipsnį, pažymėti, kad tos kitos taisyklės turėtų būti „priimtos pagal teisėkūros procedūrą“ ( 36 ).

3. Dėl „klaidinančio informacijos neatskleidimo“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnį, nebuvimo

95.

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Direktyva 2005/29 yra taikoma Reglamento Nr. 665/2013 reglamentuojamiems nesąžiningos komercinės veiklos aspektams, manau, kad testų atlikimo sąlygų, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės, nenurodymas nėra klaidinantis informacijos neatskleidimas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 7 straipsnį, nes šis reglamentas nenustato pareigos pateikti šią informaciją.

96.

Iš tiesų informacijos neatskleidimas gali būti klaidinantis, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, tik tuo atveju, jeigu tai yra „esminė“ informacija, kuri vidutiniam vartotojui pagal aplinkybes reikalinga tam, kad jis toje situacijoje galėtų priimti informacija paremtą komercinį sprendimą.

97.

Pagal Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 5 dalį informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal Reglamentą Nr. 665/2013, t. y. energijos vartojimo efektyvumo etiketėje esanti informacija, turi būti laikoma „esmine“. Tačiau šios direktyvos 7 straipsnio 5 dalis nereglamentuoja šiame etape kylančio klausimo, nes ji susijusi su informacija, kurios pateikti pagal šį reglamentą nereikalaujama, t. y. informacija apie sąlygas, kuriomis buvo atlikti energijos vartojimo efektyvumo testai.

98.

Šiuo klausimu ir, kaip iš esmės tvirtino BSH ir Vokietijos vyriausybė, manau, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą Nr. 665/2013, nustatė išsamų informacijos, kuri turi būti laikoma esmine taikant šį reglamentą ir būti pateikta vartotojams energijos vartojimo efektyvumo etiketėje, sąrašą. Manau, kad nacionaliniai teismai, atskirais atvejais nuspręsdami, kad informacija, kurios nereikalaujama pagal minėtą reglamentą, yra „esminė“ Direktyvos 2005/29 7 straipsnio požiūriu, negali daryti įtakos šiam politiniam Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimui. Bet kuris kitas aiškinimas galėtų paversti niekais informacijos, susijusios su energijos suvartojimu, suvienodinimo pastangas, siekiant sudaryti galimybes lengvai palyginti atitinkamus gaminius ( 37 ).

99.

Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į pirmąjį klausimą atsakyti, kad Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ji nėra taikoma konkretiems nesąžiningos komercinės veiklos aspektams, reglamentuojamiems Sąjungos taisyklių, pagal kurias atitinkamiems prekybininkams nepaliekama jokios diskrecijos, pavyzdžiui, pareigai naudoti energijos vartojimo efektyvumo etiketę arba draudimui naudoti papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama joje pateikta informacija.

VI. Išvada

100.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į rechtbank van koophandel te Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismas, Belgija) pateiktus prejudicinius klausimus:

1.

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004, 3 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ši direktyva nėra taikoma konkretiems nesąžiningos komercinės veiklos aspektams, reglamentuojamiems Sąjungos taisyklių, pagal kurias atitinkamiems prekybininkams nepaliekama jokios diskrecijos, pavyzdžiui, pareigai naudoti energijos vartojimo efektyvumo etiketę, numatytai 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) Nr. 665/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/EB nustatomi dulkių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai, ir draudimui naudoti papildomas etiketes, kuriose pakartojama arba paaiškinama joje pateikta informacija.

2.

Reglamentas Nr. 665/2013 kartu su 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, pirma, pakeisti šiame reglamente nustatytą energijos vartojimo efektyvumo etiketės turinį ar formą ir, antra, kartu su šia etikete pateikti papildomas etiketes, pakartojančias arba paaiškinančias joje pateiktą informaciją, visų pirma siekiant nurodyti testų atlikimo sąlygas, kuriomis remiantis dulkių siurblys priskiriamas prie energijos vartojimo efektyvumo klasės.


( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.

( 2 ) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 149, 2005, p. 22).

( 3 ) 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamentas, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/EB nustatomi dulkių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 192, 2013, p. 1).

( 4 ) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, 2010, p. 1). Ši direktyva panaikinta 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES, (OL L 198, 2017, p. 1) ir kurio galiojimo pradžia pagal jo 20 straipsnį yra 2017 m. rugpjūčio 1 d.

( 5 ) Pirminė tvarka buvo nustatyta 1979 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyvoje 79/530/EEB dėl buitinių prietaisų sunaudojamos energijos nurodymo ženklinant (OL L 145, 1979, p. 1), kuri vėliau buvo pakeista 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (OL L 297, 1992, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 11 t., p. 216), Direktyva 2010/30 ir 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017, p. 1).

( 6 ) 1998 m. vasario 12 d. Sprendimas Komisija / Italija (C‑139/97, EU:C:1998:58), 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Komisija / Taryba (C‑281/01, EU:C:2002:761), 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija / Liuksemburgas (C‑79/04, nepaskelbtas Rink., EU:C:2004:736), 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimas Rätzke (C‑319/13, EU:C:2014:210), 2015 m. lapkričio 11 d. Sprendimas Dyson / Komisija (T‑544/13, EU:T:2015:836) ir 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimas Dyson / Komisija (C‑44/16 P, EU:C:2017:357).

( 7 ) Ši tvarka nustatyta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 1, 2003, p. 65; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 168), kurią pakeitė 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010, p. 13). Žr. 2008 m. sausio 17 d. Sprendimą Komisija / Graikija (C‑342/07, nepaskelbtas Rink., EU:C:2008:25), 2009 m. spalio 29 d. Sprendimą Komisija / Liuksemburgas (C‑22/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:684), 2013 m. birželio 13 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑345/12, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:396), 2014 m. sausio 16 d. Sprendimą Komisija / Ispanija (C‑67/12, EU:C:2014:5) ir 2017 m. kovo 2 d. Sprendimą Komisija / Graikija (C‑160/16, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:161).

( 8 ) 2015 m. spalio 6 d. Sprendimas Schrems (C‑362/14, EU:C:2015:650, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

( 9 ) Panaikinęs 2015 m. lapkričio 11 d. Bendrojo Teismo sprendimą Dyson / Komisija (T‑544/13, EU:T:2015:836) Teisingumo Teismas grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo. Žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimą Dyson / Komisija (C‑44/16 P, EU:C:2017:357).

( 10 ) Šioje byloje Dyson ieškinys buvo pateiktas 2015 m. spalio 20 d. Žr. šios išvados 24 punktą.

( 11 ) „Universal[ių] dulkių siurbli[ų]“ energijos vartojimo efektyvumo etiketėje turi būti nurodyta ir valymo kokybės klasė, ir kietosios grindų dangos valymo kokybės klasė (1.1 punkto VI ir VII papunkčiai). „Kietosios grindų dangos siurbli[ų]“ energijos vartojimo efektyvumo etiketėje turi būti nurodyta kietosios grindų dangos valymo kokybės klasė ir išimties ženklas vietoj valymo kokybės klasės (1.2 punkto VI ir VII papunkčiai). Priešingai, „[k]ilimų dulkių siurbli[ų]“ energijos vartojimo efektyvumo etiketėje turi būti nurodyta kilimo valymo kokybės klasė ir išimties ženklas vietoj kietosios grindų dangos valymo kokybės klasės (1.3 punkto VI ir VII papunkčiai). Taip pat žr. 3.2 ir 3.3 punktus, kuriuose paaiškinama šių išimties ženklų forma.

( 12 ) Reikia pažymėti, kad nuorodose į Reglamento Nr. 665/2013 II priedo 3 skyriuje nurodytą formą, kurios pateiktos šio priedo 1 ir 2 skyriuose, turėjo būti ištaisytos klaidos (OL L 59, 2017, p. 40), nes jose neteisingai nurodomas minėto priedo 4 skyrius, kurio nėra.

( 13 ) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010, p. 1).

( 14 ) Žr. šios išvados 64 punktą.

( 15 ) Žr. šios išvados 31 ir 32 punktus.

( 16 ) Iš tiesų draudimas naudoti tokias papildomas etiketes tikrai sukurs „prieštaravimą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalį. Žr. šios išvados 90–93 punktus.

( 17 ) Žr. Direktyvos 2010/30 5 ir 8 konstatuojamąsias dalis.

( 18 ) Žr. Reglamento Nr. 665/2013 5 konstatuojamąją dalį.

( 19 ) Žr. šios išvados 31 punktą.

( 20 ) Remiantis pagrindinės bylos aplinkybėmis, BSH uždėjo ant pakuotės ekologinį ženklą: žr. šios išvados 26 punktą.

( 21 ) Atrodo, šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nekyla abejonių, jog atliekant testus su tuščiais maišeliais nėra galimybės atsižvelgti į tokių dulkių siurblių, veikiančių su maišeliais, kokiais prekiauja BSH, sumažėjusį efektyvumą, kai maišelis prisipildo dulkėmis. Žr. šios išvados 30 punktą. Vis dėlto BSH tvirtina, kad atliekant testus su tokiais dulkių siurbliais, veikiančiais be maišelių, kuriais prekiauja Dyson, taip pat nėra galimybės atsižvelgti į sumažėjusį efektyvumą šiems dulkių siurbliams prisipildžius dulkių.

( 22 ) Žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimą Dyson / Komisija (C‑44/16 P, EU:C:2017:357), kuriuo panaikinamas 2015 m. lapkričio 11 d. Sprendimas Dyson / Komisija (T‑544/13, EU:T:2015:836).

( 23 ) Į „ypač plačią“ materialinę taikymo sritį Teisingumo Teismas įtraukė susietus pasiūlymus (2009 m. balandžio 23 d. Sprendimas VTB-VAB ir Galatea, C‑261/07 ir C‑299/07, EU:C:2009:244, 49 ir paskesni punktai), reklamines akcijas, jungiančias nemokamą dalyvavimą loterijoje su prekių ar paslaugų pirkimu (2010 m. sausio 14 d. Sprendimas Plus Warenhandelsgesellschaft, C‑304/08, EU:C:2010:12, 36 ir paskesni punktai; taip pat 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimas Mediaprint Zeitungs- und Zeitschriftenverlag, C‑540/08, EU:C:2010:660, 17 ir paskesni punktai), kredito sutartyje nurodytą mažesnę nei realią bendrą kredito kainos metinę normą (2012 m. kovo 15 d. Sprendimas Pereničová ir Perenič, C‑453/10, EU:C:2012:144, 38 ir paskesni punktai), informacijos, susijusios su visišku parduotuvės prekių išpardavimu, paskelbimą (2013 m. sausio 17 d. Sprendimas Köck, C‑206/11, EU:C:2013:14, 26 ir paskesni punktai), informacijos, susijusios su kelionių agentūros turimomis išskirtinėmis teisėmis, paskelbimą (2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas CHS Tour Services, C‑435/11, EU:C:2013:574, 27 ir paskesni punktai), vaistų reklamą (2015 m. liepos 16 d. Sprendimas Abcur, C‑544/13 ir C‑545/13, EU:C:2015:481, 74 ir paskesni punktai), burnos ir dantų priežiūros paslaugų reklamą (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimas Vanderborght, C‑339/15, EU:C:2017:335, 23 ir paskesni punktai), taip pat skolų išieškojimo veiklą (2017 m. liepos 20 d. Sprendimas Gelvora, C‑357/16, EU:C:2017:573, 19 ir paskesni punktai). Kita vertus, į ją neįtraukė nereklaminio pobūdžio spaudos straipsnių skelbimo (2013 m. spalio 17 d. Sprendimas RLvS, C‑391/12, EU:C:2013:669, 37 ir paskesni punktai).

( 24 ) Žr. šios išvados 50 punktą.

( 25 ) Reikia pridurti, kad prekybininko sprendimas nepateikti tam tikros informacijos, susijusios su vartotojams siūlomu parduoti gaminiu, taip pat gali būti laikomas komercine veikla, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 2 straipsnio d dalį.

( 26 ) Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2005/29 1 straipsnyje apibrėžtą tikslą, ypač plačias apibrėžtis šios direktyvos 2 straipsnio a–d punktuose ir taikymo sritį, nustatytą minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje.

( 27 ) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymas, COM (2013)138 final.

( 28 ) Reikia pažymėti, kad šias dvi sąlygas aiškiai nustatė Teisingumo Teismas 2015 m. liepos 16 d. Sprendime Abcur (C‑544/13 ir C‑545/13, EU:C:2015:481, 7981 punktai). Kita vertus, 2016 m. liepos 7 d. Sprendime Citroën Commerce (C‑476/14, EU:C:2016:527, 4246 punktai) Teisingumo Teismas tiesiogiai nevertino, ar yra prieštaravimas. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, manau, kad vis dėlto reikėtų išnagrinėti šias dvi sąlygas atskirai ir aiškiai.

( 29 ) Žr. šios išvados 65 punktą.

( 30 ) Žr. Direktyvos 2010/30 5 ir 8 konstatuojamąsias dalis.

( 31 ) Žr. šios išvados 47–52 punktus.

( 32 ) Žr. šios išvados 75–78 punktus.

( 33 ) Žr. šios išvados 81–84 punktus.

( 34 ) Šį „prieštaravimo“ buvimą reikia visų pirma atskirti nuo suformuotos jurisprudencijos, pagal kurią nacionalinė priemonė, priklausanti Europos Sąjungos lygiu išsamiai suderintai sričiai, turi būti vertinama atsižvelgiant į šios suderinimo priemonės, o ne į pirminės teisės nuostatas. Tokiu atveju pakanka paprasto „persidengimo“, kad būtų užkirstas kelias taikyti pirminės teisės nuostatas. Visų pirma žr. 1977 m. spalio 5 d. Sprendimą Tedeschi (5/77, EU:C:1977:144, 3335 punktai), 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimą Visnapuu (C‑198/14, EU:C:2015:751, 40 punktas) ir 2017 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą Eqiom ir Enka (C‑6/16, EU:C:2017:641, 15 punktas). Vis dėlto ši jurisprudencija nereikšminga Direktyvos 2005/29 3 straipsnio 4 dalies aiškinimo požiūriu. Viena vertus, paminėtos jurisprudencijos taikymo sritis susijusi su konkrečiu atveju, t. y. su atveju, kai pirminės teisės nuostatų taikymo sritis paaiškinama antrinės teisės nuostatomis. Kita vertus, remiantis minėtos nuostatos formuluote, reikia, kad būtų „prieštaravimas“ o ne paprastas „persidengimas“.

( 35 ) Žr. šios išvados 54 ir 68 punktus.

( 36 ) Reikia pažymėti, kad Direktyvos 2005/29 10 konstatuojamoje dalis negali pakeisti mano įsitikinimo šiuo klausimu. Viena vertus, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, Sąjungos akto preambulė gali sukonkretinti jo turinį, tačiau ja neturėtų būti remiamasi nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų (visų pirma žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimą Acacia ir D’Amato, C‑397/16 ir C‑435/16, EU:C:2017:992, 40 punktas). Kita vertus, negalima daryti jokios išvados remiantis šioje konstatuojamoje dalyje vartota terminologija, nes jis susijęs su „Sąjungos nuostatomis“ (nekonkretinant teisės akto pobūdžio) ir su „Sąjungos teisės aktais“ bendrai.

( 37 ) Žr. šios išvados 59 ir 60 punktus. Reikia pažymėti, kad šiam siekiui suvienodinti būtų trukdoma dvejopai: pirma, dėl skirtingo Direktyvos 2005/29 7 straipsnio aiškinimo ir visų pirma dėl informacijos kvalifikavimo kaip „esminės“ valstybėse narėse; kita vertus, dėl grėsmės, kad prekybininkų teikiama informacija skirsis valstybėse narėse, kur suvokiama, kad pagal šią nuostatą nustatomas reikalavimas teikti informaciją, kurios nereikalaujama pagal Reglamentą Nr. 665/2013.