11.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 424/13


2017 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Justice (Chancery Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Air Berlin plc / Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(Byla C-573/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Netiesioginiai mokesčiai - Kapitalo pritraukimas - Apmokestinimas 1,5 % mokesčiu už naujai išleistų akcijų arba akcijų, kurios skirtos būti įtrauktos į valstybės narės vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą, perdavimą sandorių tarpuskaitos sistemai (clearance service)))

(2017/C 424/17)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (Chancery Division)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Air Berlin plc

Atsakovai: Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Rezoliucinė dalis

1.

1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti [dėl netiesioginių pritraukto kapitalo mokesčių], 10 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama apmokestinti tokį akcijų perleidimą, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriuo visų bendrovės akcijų teisinė nuosavybė buvo perleista tarpuskaitos sistemai vien tam, kad šios akcijos būtų įrašytos į biržos prekybos sąrašą, ir nebuvo pakeista faktinė nuosavybės teisė į šias akcijas.

2.

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui [dėl netiesioginių pritraukto kapitalo mokesčių], 5 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama apmokestinti tokį akcijų perleidimą, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriuo didinat kapitalą naujai išleistų akcijų teisinė nuosavybė buvo perleista tarpuskaitos sistemai vien siekiant pasiūlyti pirkti šias naujas akcijas.

3.

Atsakymas į pirmąjį ir antrąjį klausimus nebūtų kitoks, jeigu pagal valstybės narės nacionalinę teisę, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, tarpuskaitos paslaugų teikėjas galėtų, gavęs mokesčių administratoriaus pritarimą, pasirinkti, kad už pirminį akcijų įtraukimą į tarpuskaitos sistemą nebūtų mokama žyminio mokesčio, tačiau vietoj jo kiekvienas vėlesnis akcijų pardavimas tarpuskaitos sistemoje būtų apmokestinamas papildomu žyminiu mokesčiu.


(1)  OL C 22, 2017 1 23.